Draudikai fiksuoja atvejus, kai užsienio šalyse nusileidę keliautojai nesulaukia savo lagaminų ir lieka be tam klimatui tinkamų drabužių, apavo, higienos reikmenų, o grįžę į Lietuvą – ir be pirkinių ar lauktuvių artimiesiems.
Draudimo bendrovės BTA duomenimis, Lietuvos turistai dažniausiai nuostolius patiria dėl lagaminų sugadinimo arba dingus visam bagažui. Paskutinių trejų metų tendencijos rodo, kad populiariausia bagažo draudimo suma – 1000 eurų, o didžiausia šiais metais išmokėta suma – 500 eurų, rašoma pranešime spaudai.
Lietuvos turistams incidentų su bagažu nutinka įvairiose šalyse, pradedant Latvija, Estija, Lenkija, baigiant Turkija, Izraeliu, Jungtiniais Arabų Emyratais, JAV. Daugiausiai bagažo draudimo polisų parduodama keliaujantiems populiariausiomis kryptimis – į Europos šalis, Turkiją, Egiptą, dažnai bagažas draudžiamas keliaujant į Afrikos ir Azijos šalis.
„Vasarą kelionės Europoje pasiekia piką, kartu pasipila ir incidentai dėl bagažo: nukenčia ir lagaminai, ir jų turinys. Kitas žalų atsiradimo laikotarpis ryškus tada, kai žmonės bando pabėgti į priešingo klimato kraštus – gaudyti saulės ar, atvirkščiai, kopti į kalnus, slidinėti.Todėl dėl laiku neatvykusio arba pradanginto bagažo tropinio klimato šalyje turistas gali likti tik su žieminiais drabužiais, o dėl pasimetusio slidinėjimo inventoriaus – būti priverstas nuobodžiauti be mėgstamos veiklos, arba apsispręsti gelbėti kelionę ir vietoje išsinuomoti slidininko ekipiruotę“, – sako draudimo specialistas Andrius Žilėnas.
Keliaujant dažniausiai nulaužiamos Lietuvos turistų lagaminų spynos, rankenos, jie apibraižomi, jei yra plastikiniai – įskeliami, nuplėšiama apsauginė plėvelė, į kurią lagaminą dėl didesnio saugumo galima įvynioti oro uostuose. Kartu su lagaminais dingsta ir juose gabenti sezoniniai drabužiai, avalynė, higienos priemonės. Dantų šepetėlį ar šampūną įsigyti nesunku, tačiau keliautojai praneša taip praradę ir, pavyzdžiui, brangias vyriškas barzdaskutes.
Draudikai susiduria su atvejais, kuomet apgadinami vaikiški vežimėliai, kainuojantys ne vieną šimtą eurų, o siekiant išspręsti dvi paras vėlavusio bagažo problemas klientei vien pokalbiai telefonu pernai atsiėjo 90 eurų.
Visiškai išvengti problemų su bagažu nepavyks, nes jos atsiranda tiek dėl žmogiškojo faktoriaus, tiek pareigūnams siekiant užtikrinti maksimalų saugumą.
„Nors keliaujant gali būti bandomas jūsų lagamino atsparumas, patarčiau naudoti visas įmanomas barjerines apsaugos priemones: rakinti spyneles, lagaminą polietilenine plėvele apsukti ne 10, o 20 kartų. Jei vizualiai atrodo, kad lagamino atidarymas gali užgaišinti – greičiausiai išvengsite jo iškraustymo“, – teigia A. Žilėnas.
Kita vertus, oficialiosios tarnybos gali nutarti patikrinti registruoto bagažo turinį, jei joms kils bent mažiausias įtarimas, kad vežate neleistinų ar į tokius panašių daiktų: pareigūnų dėmesį neabejotinai patrauks granatų, šaunamųjų ginklų muliažai, neįprastos formos akmenys, todėl militaristinių suvenyrų geriau nepirkti išvis, o pakuojant lagaminą jo turinį vertinti kritiškai. Be to, visuomet naudinga dar kartą perskaityti avialinijų bagažo taisykles. Kai kuriose šalyse veikia automatinės bagažo tikrinimo sistemos, kurios tiesiog nepraleidžia lagamino toliau, jei užfiksuojami įtartini daiktai – tokiu atveju bagažas privalo būti atidarytas ir peržiūrėtas.
Lietuvoje daugiausiai bagažo draudimo polisų nuperka didmiesčių gyventojai, o tarp mažesnių miestų ir miestelių išsiskiria Palanga, Mažeikiai ir Jonava. Tarp draudžiančių bagažą dominuoja keliautojai, kurių amžius 25–50 metų, o žalos beveik visada registruojamos nuotoliniu būdu.
A. Žilėno teigimu, žmonės pasižymi stipriu savisaugos instinktu ir draudikams dar nė karto nepranešė apie atvejį, kad kartu su bagažu prarado gyvybiškai svarbius vaistus ar kitas medicinos priemones.
„Būtini vaistai ir medicinos priemonės paprastai keliauja su žmogumi, rankiniame bagaže. Per savo darbo metus nepamename tokio atvejo, kad dingusiame ar vėlavusiame bagaže būtų vaistai. Ko gero, žmogų veikia stiprus savisaugos instinktas, neleidžiantis paleisti iš akių sveikatai ar gyvybei būtinų dalykų. Juos, kaip ir kitus brangius daiktus, patartina gabenti su savimi“, – sako A. Žilėnas.
Pernai birželį Eurostato paskelbtais duomenimis, 15,3 proc. Europos Sąjungos (ES) šalių gyventojų į turistines keliones vyksta oro transportu. Lietuva bendrą ES vidurkį lenkia su 18,8 proc. avialinijų paslaugomis besinaudojančių turistų.
Avialinijos neskelbia su bagažu susijusių incidentų statistikos. Dalis įvykių yra sureguliuojama tarp oro bendrovių ir keleivių, be draudikų ar vartotojų teises ginančių institucijų įsikišimo.
