Didžioji žydroji skylė
Savąją 20 tūkst. mylių po vandeniu kelionę (o galbūt ir ne tokią gilią) derėtų pradėti nuo Didžiosios žydrosios skylės – maždaug 300 m pločio ir apie 120 m gylio povandeninę smegduobę šalia Belizui priklausančios Ambergris Caye salos.
Idealią apskritimo formą pamėgo koralai ir tuntai įvairiaspalvių žuvų, tad, kol apsiprasite prie nardymo įrangos, pasigrožėkite aplinka. Vėliau nustebsite sužinoję, kad pati skylė – tai vartai į požeminių urvų ir koridorių sistemą, susiformavusią pastaruoju ledynmečiu. Vandens užlietose olose vis dar gausu stalaktitų ir įvairiausių spalvų uolienų. Beje, nenustebkite aptikę ryklį – čia jų yra net kelių rūšių, tačiau jie ne visuomet atplaukia baidyti nardytojų.
Sužinojus, kad skylė susiformavo per didžiulį žemės drebėjimą įgriuvus tuneliams ir tik gerokai vėliau buvo užlieta, nardyti tampa dar įdomiau. Spėjama, kad kai kurie tuneliai tįsta net apie 100 km iki pat žemyno.
Yonaguni piramidė
Kita stotelė – ir vėl Japonijoje, šį kartą Yonaguni saloje, vakarinėje Japonijos dalyje. Mistiškas milžinišką piramidę primenantis darinys aptiktas nardytojų 1986 m., tačiau vis dar neįvardytas.
Galbūt tai milžiniška piramidė ar šventykla, kurią statė legendomis apipinta ir be žinių po vandeniu pradingusi Mu civilizacija, kadaise klestėjusi tarp Ramiojo vandenyno salų? Kiti tyrėjai teigia, kad laiptuotą piramidę suformavo gamta, tačiau per atsitiktinumą ji išėjo geometriškai taisyklinga.
Laiptuotą piramidę primenantis darinys yra apie 25 m aukščio ir po vandeniu galėjo atsidurti maždaug prieš 2 tūkst. metų. Pačioms uolienoms, taisyklingų linijų ir formų, manoma, yra net 8 tūkst. metų, tad jei tyrėjai patvirtintų, jog tai žmogaus rankų kūrinys, jis taptų pats seniausias istorijoje ir pranoktų net Egipto piramides, nes pasaulį išvydo kartu su Mesopotamijos civilizacija.
Bet kokiu atveju, atvykę ir panėrę, išvysite kvapą gniaužiantį vaizdą ir gausite dozę neišdildomų prisiminimų.
Egiptas
Egiptas – tai ne tik kapavietės smėlynuose. Gausybę civilizacijos lobių ir laimėjimų pasiglemžė vanduo. Vienus jau aptiko archeologai, o kiti pasaulio pabaigos laukia Raudonosios jūros ar Nilo dugne.
Vienas naujausių atradimų, vis dar kaitinantis archeologų kraują, – paskutinės Egipto faraonės Kleopatros rūmai, nugarmėję į dugną kartu su dalimi Aleksandrijos. Tuomet stovėjęs įspūdingas švyturys ir milžiniška biblioteka (apie 700 tūkst. knygų, 10 kartų didesnė nei bet kur Europoje iki spaudos eros pradžios) rodė itin aukštą kultūrinį šalies lygį. Kai dauguma šios bibliotekos turtų dėl kataklizmų dingo po vandeniu, Europa ėmė grimzti į tamsiuosius viduramžius.
Nors oficialiai ir baudžiama, Egiptas – tokia šalis, kurioje tikrai surasite, kas išduos leidimą nardyti archeologų pamėgtose Aleksandrijos uosto vietose, kuriose beveik kasdien aptinkama įvairiausių radinių. Egipto valdžia įsakė aukštyn radinių nekelti, taip siekdama juos išsaugoti, tad ir jūs juos palikite apžiūrėti kitiems.
Jei viskas susiklostys sėkmingai, panėrę galėsite išvysti rūmų likučius, įvairių skulptūrų, o jei pasiseks, rasite ir monetų, papuošalų ar senojo kulto apeiginiams ritualams naudotų daiktų. Ko ieškoti, galite pasitikslinti užklydę į vietos muziejų, kurio ekspozicijoje – jau aptikti daiktai.
Išnaršę rūmus, galite prašyti gido, kad nuplukdytų prie 1798 m. sumušto ir nuskendusio Napoleono laivyno. O baigdami galėsite panardyti po įvairiausias įprastiems turistams skirtas nardymo vietas.
