Antrojo pasaulinio karo metu čia veikė slaptos laboratorijos, gamyklos, kuriose Japonija gamino cheminius ginklus. Nuo 1929 iki 1945 metų čia buvo kilotonomis gaminamos cheminės medžiagos.
Sala buvo pasirinkta todėl, kad yra nuošali, saugi, pakankamai toli nuo Tokijo ir kitų tankiai gyvenamų vietų. Saugumo sumetimais ji netgi nebuvo žymima žemėlapiuose. Net gamyklų darbuotojai nežinojo, kas jose gaminama.
Esama ir kitokios hipotezės – esą juos čia atvežė ir paleido mokinių grupelė, atvykusi į ekskursiją po salą 1971 metais. Šioje saloje triušiai neturi priešų, todėl labai išplito. 700 000 kvadratinių metrų saloje ganosi daugiau kaip 300 triušių.
Ypatingoji sala kasmet pritraukia tūkstančius turistų ir gyvūnų mylėtojų, kurie čia atvyksta pasigrožėti triušių gausybe bei juos pamaitinti. Lankytojams galima glostyti ir maitinti triušius, tačiau draudžiama atsivežti kačių ir šunų, kad nebūtų sutrikdyta triušių populiacija. Kyukamura Okunoshima viešbutyje galima nusipirkti specialaus maisto jiems pamaitinti.
Nepaisant to, kad turistai miniomis plūsta į Okunoshima salą, praeitis apie cheminius ginklus taip pat nepamiršta. Čia ne tik kad veikia "Nuodingųjų dujų muziejus" (angl. Poison Gas Museum), bet ir manoma, kad saloje dar daug kur užkastos pavojingos medžiagos. Kai kurie tvirtina, kad ir dabar saloje nėra pakankamai saugu.