aA
Lietuva maža šalis, bet joje turime daugybę puikių miestų ir miestelių, kuriuose gyvena savo kraštą mylintys ir puoselėjantys žmonės. Kiekvieną dieną gyvename, dirbame ir sukamės savo rūpesčių rate net nesusimąstydami, kad gyvename puikioje vietoje. Nesvarbu ar gyvename dideliame mieste, ar mažame miestelyje, turime didžiuotis savo kraštu, domėtis juo.
© V.Kandroto nuotr.

Leidykla „Terra Publica“, leisdama knygą „Lietuvos miestai ir miesteliai“ suskaičiavo 346 miesto ar miestelio statusą turinčias gyvenvietes (kuriose gyvena iki 50 tūkst. gyventojų). Kiekvienas iš jų yra savitas ir įdomus. Deja, ne visada pakankamai žinome ne tik apie Lietuvą, bet ir apie savo miestą ar miestelį. Laikas tai pakeisti ir pažinti savo kraštą. Pradėkime nuo pasivaikšiojimo po Kėdainius.

Aplankykime Kėdainius

Nevėžio ir jo intakų Dotnuvėlės, Smilgos, Obelies santakoje įsikūrę Kėdainiai – vienas lankomiausių miestų ne tik dėl geografinės padėties, bet ir dėl išlikusio mūrinio senamiesčio, kuriame galima aptikti įvairių čia gyvenusių tautų pėdsakų.

Nors Kėdainių dvaras neišliko, miestas didžiuojasi 1653 m. pastatyta rotuše, net keturiomis bažnyčiomis, sinagogų kompleksu, škotų pirklių namais. Dabartinis Kėdainių senamiestis užima 86 ha teritoriją, jame išlikę XVI–XIX a. pastatų.

Pasivaikščiojimas po Kėdainius
© V.Kandroto nuotr.

Iš miesto istorijos

Lietuvos viduryje, abipus Nevėžio upės, įsikūrę Kėdainiai pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti 1372 m. Hermano Vartbergės kronikoje. Miesto vardas yra asmenvardinės kilmės, sudarytas iš asmenvardžio Kėdainis.

Nevėžio vandens kelias ir apylinkių vieškeliai sudarė geras sąlygas gyvenvietei plėstis. Kitapus Nevėžio, kairiajame upės krante, XV a. buvo pastatytas Kėdainių dvaras (XVI a. perkeltas į kitą upės krantą), pirmoji katalikų bažnyčia. XVI a. antrojoje pusėje mieste įkurta evangelikų reformatų parapija.

1447 m. Lietuvos Didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis Kėdainius padovanojo žymiam valstybės veikėjui Radvilai Astikaičiui. Radvilų giminei miestas su pertraukomis priklausė iki pat XIX a. pradžios. 1544–1614 m. Kėdainiai priklausė ir didikų Kiškų giminei.

1590 m. Zigmantas Vaza Kėdainiams suteikė Magdeburgo teisę ir herbą, teisę turėti savo antspaudą, rengti tris muges per metus ir kassavaitinį turgų šeštadieniais, steigti parduotuves, laikyti svarstykles, ilgio bei saiko matus. XVII a. pradžioje mieste buvo leista laisvai kurtis ir išvykti kitų miestų gyventojams, tarp jų ir pirkliams. Šalia lietuvių mieste ėmė kurtis vokiečiai evangelikai liuteronai, škotai presbiterionai, plėtėsi žydų bendruomenė. Kėdainiai suklestėjo, kai juos paveldėjo Jonušas Radvila, kuris rūpinosi miesto ekonominiais ir teisiniais reikalais, pavertė Kėdainius kultūros židiniu.

1655 m. spalio 20 d. Šiame mieste Žemaitijos bei Upytės, Kauno, Ukmergės, Breslaujos pavietų ir kitų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vietų bajorai pasirašė Kėdainių sutartį su Švedija.
Kėdainiai iš kitų provincijos miestų išsiskiria įspūdingu mūriniu senamiesčiu. Senosios miesto dalies gatvių ir aikščių išdėstymas mena reformacijos laikus, o atrastos XIV–XV a. medinės gyvenvietės liekanos patvirtina seną ir garbingą Kėdainių istoriją. Kėdainių senamiestis paskelbtas svarbiu visos Lietuvos urbanistikos paminklu.

Šv. Jurgio bažnyčia

Pasivaikščiojimas po Kėdainius
© V.Kandroto nuotr.

Seniausias Kėdainių miesto pastatas – Šv. Jurgio bažnyčia (Šėtos g. 10). Spėjama, kad pirmoji bažnytėlė statyta apie 1445–1460 m. XVII–XIX a. bažnyčia buvo ne kartą atnaujinama, o iš pagrindų suremontuota 1840 m. Mūrinė Šv. Jurgio šventovė yra gotikos stiliaus, su pristatytu žemu renesanso stiliaus varpinės bokštu, kuris sumūrytas iš torūnietiškų plytų. Bažnyčia buvo gynybinio pobūdžio, todėl jos išvaizda primena tvirtovę.

Didžiosios Rinkos aikštė

Pasivaikščiojimas po Kėdainius
© V.Kandroto nuotr.

Kėdainių miestas išsiskiria savo mūriniu senamiesčiu. Įdomi ir Didžiosios Rinkos aikštė, senoji turgavietė (rinka), kurioje stovi viena iš trijų išlikusių miesto rotušių Lietuvoje. Kėdainių aikštę su rotuše supa XVII–XIX a. statyti burmistro, mokyklos profesorių (rektorių), amatininkų, stiklių, pirklių namai.

Rotušės aikštėje stovi ir Algirdo Boso sukurtas paminklas kunigaikščiams Radviloms, kurių pastangomis Kėdainiuose iškilo vaistinė, spaustuvė, licėjus. Tai monumentas – iš bronzos ir granito, jame vaizduojamas LDK didysis etmonas ir Vilniaus vaivada Jonušas Radvila, jo kariai, herbai, istoriniai simboliai, Kėdainių krašto panoramos fragmentas ir didelė LDK iždo skrynia.

Škotų namai

Kėdainių miesto istoriniai pastatai – škotų namai (Radvilų g. 5, Radvilų g. 21), kuriuose XVII–XVIII a. kūrėsi škotų bendruomenė. Kristupui Radvilai išleidus privilegiją visiems norintiems laisvai atvykti į miestą, dalis škotų apsistojo Kėdainiuose, įsirengė namus ir atidarė krautuvėles. Šios tautybės gyventojai prisidėjo prie Kėdainių klestėjimo XVII a. Dar iki šių dienų mieste puikuojasi škotų namai: buvęs burmistro Jurgio Andersono namas (Radvilų g. 5), Arnetų (Senjorų) namas (Radvilų g. 21), 1624–1661 m. išmūrytas škotų pirklio – tai vienas autentiškiausių Kėdainių senamiesčio pastatų.

Kėdainių rotušė

Kėdainiuose stovi viena iš trijų Lietuvoje išlikusių rotušių (rotušės išliko Vilniuje ir Kaune). Renesanso stiliaus rotušė 1653–1654 m. perstatyta iš dviaukščio mūrinio pastato. Anksčiau rotušės rūsyje buvo kalėjimas ir archyvai; pirmame aukšte – parduotuvės; antrame – magistrato darbo patalpos ir teismo salė. Šiuo metu rotušėje įsikūręs Civilinės metrikacijos skyrius ir dailės galerija.

Instaliacija „Pirklio Keidangeno užvažiuojamieji namai“

Kėdainių miesto vardas yra asmenvardinės kilmės. Viena iš miesto kilmės legendų byloja, kad gyvenvietės pavadinimas kilęs iš turtingo pirklio Keidangeno vardo. Pirklys, atvykęs iš Kuršo, Nevėžio lygumoje tarp keturių upių atrado gražią vietą ir įkūrė čia nedidelį kaimą.
2010 m. švenčiant miesto 638-ąjį gimtadienį ir 420-ąjį jubiliejų, kai Kėdainiams suteiktos Magdeburgo teisės, namo (Senoji g. 12) nišoje sukurta režisieriaus Felikso Paulausko instaliacija po atviru dangumi „Pirklio Keidangeno užvažiuojamieji namai“.

Evangelikų reformatų bažnyčia

Netoli Kėdainių miesto rotušės (Senojoje g. 1), stovi evangelikų reformatų bažnyčia, statyta 1631–1653 m. Ją fundavo Kėdainių valdytojai Kristupas ir Ona Radvilos, o pabaigė jų sūnus Jonušas. Bažnyčia 1757 m. perstatyta. Šios šventovės vidų puošia ąžuolo drožiniais ir nišų plokštėmis dekoruota manierizmo formų sakykla. Bažnyčios rūsyje įrengtas mauzoliejus, kuriame metaliniuose sarkofaguose, ilsisi XVII a. didikų Radvilų palaikai. Tai viena iš nedaugelio taip profesionaliai įrengtų kriptų Lietuvoje.

Šv. Juozapo bažnyčia

Radvilų gatvės gale matysime Kėdainių miestą puošiančią medinę Šv. Juozapo bažnyčią su dviem didingais bokštais ir medine varpine. Šią šventovę 1766 m. pastatė senosios regulos karmelitų vienuoliai, šalia įsteigę ir savo vienuolyną. Liaudies baroko stiliaus šventovėje saugomi XVIII a. altoriaus fragmentai ir aptaisais puošti Šv. Juozapo bei Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslai.

Kėdainių sinagogos

Kėdainių Senosios Rinkos aikštėje iki šių dienų išliko dvi sinagogos – vasarinė (XVIII a.) ir žieminė (1837 m.). Vasarinė sinagoga perstatyta 1784–1807 m. Žieminė buvo šildoma, todėl joje melsdavosi ir šaltuoju laiku, pagrindinė erdvė buvo skirta vyrams, o moterims – atskiros patalpos. Pastatų komplekso architektūroje susipina baroko, klasicizmo ir Artimųjų Rytų stiliaus bruožai bei puošybos elementai. Abi šventovės restauruotos, žieminėje sinagogoje dabar įsikūręs Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūris centras, vyksta koncertai, veikia Kėdainių žydų bendruomenei skirta ekspozicija.

Kėdainių krašto muziejus

Apžiūrėję maldos namus, traukime į Kėdainių krašto muziejų, kuriame galime susipažinti su įvairiaspalve miesto istorija. Kėdainių krašto muziejus, įkurtas 1922 m., laikomas vienu seniausių muziejų Lietuvoje. Pirmasis direktorius buvo jo įkūrėjas Vladas Rybelis, pats atidavęs nemažą eksponatų kolekciją. Nuo 2000 metų muziejus veikia buvusiame karmelitų vienuolyne. Be išlikusių eksponatų, čia galima pamatyti Vinco Svirskio kryžių, Apytalaukio dvaro baldų.
www.kedainiumuziejus.lt

Kėdainių Šviesioji gimnazija

Pasivaikščiojimas po Kėdainius
© V.Kandroto nuotr.

Kėdainių Šviesiosios gimnazijos istorija susijusi su didikais Radvilomis, kurie 1625 m. mieste įkūrė evangelikų reformatų parapinę mokyklą. 1640 m. mokymo įstaiga tapo svarbiausia reformatų mokykla visoje Lietuvoje. Kunigaikščio Jonušo Radvilos pervadinta į gimnaziją, tapo lotyniškojo tipo humanitarine gimnazija.

1651–1655 m. gimnazijoje veikė Joachimo Rheto spaustuvė, kurioje 1653 m. išspausdintas svarbus reformatų leidinys lietuvių kalba „Knyga nobažnystės krikščioniškos“. XIX a. Kėdainių gimnazija priklausė Vilniaus universitetui, caro valdžios buvo du kartus uždaryta: 1824 m. dėl gimnazijos mokinių ryšių su Vilniaus universiteto filomatais ir filaretais; 1864 m. dėl to, kad 1863 m. mokytojai ir mokiniai dalyvavo sukilime.

2002 m. gimnazija perkelta į restauruotą pastatą Didžiojoje g. 62, pavadinta istoriniu Šviesiosios gimnazijos vardu.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Nuošalioje Vilniaus vietoje gimsta naujas miestečių traukos centras (18)

Viršuliškių miško parkas pradėtas pildyti trijų metrų betoninėmis skulptūromis. Jų autorius...

Oro uostuose – privilegijos šeimoms, apie kurias žino ne visi (9)

Vis dažniau galima pastebėti su vaikais keliaujančias šeimas, drąsiau atostogų vykstama ir su...

Svarbu vykstantiems į užsienį: įvykus nelaimingam atsitikimui sveikatos draudimo kortelė nepadengs visų išlaidų (4)

Gajus įsitikinimas, jog keliaudami po Europą ir turėdami Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK)...

Išdalins dar 12 tūkst. nemokamų bilietų kelionėms po Europą (5)

Reaguodama į sėkmingą pirmąjį iniciatyvos „DiscoverEU“ etapą, Europos Komisija lapkričio 29...

Lietuvių avantiūra – keliaus į Aziją be bilieto atgal (6)

Radijo laidų vedėjas Richardas Jonaitis jau kurį laiką nesiskiria su didžiuliu darbų sąrašu...

Top naujienos

Finaliniai TS-LKD kandidatų debatai. Šimonytė ir Ušackas deklaravo, dėl ko niekada nesutartų su valdančiaisiais (567)

Pirmadienį Kaune vyko finaliniai Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų ( TS-LKD )...

Seime svarstomas naujas mokestis: nori apmokestinti spausdintuvus (560)

Seime liko paskutiniai žingsniai dėl naujo mokesčio priėmimo, kuris, veikiausia, išaugintų...

Krepšininkas Mindaugas Kuzminskas patvirtino ilgai sklandžiusias kalbas apie skyrybas: stengiausi viską išsaugoti (6)

2017-ųjų liepos 6-ąją, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, krepšininkas Mindaugas...

Imperijos griūtis: Ukrainos bažnyčia skaldo Putino kuriamą slavų pasaulį (204)

Ką reiškia Ukrainos stačiatikių bažnyčios galimas susivienijimas ir atsiskyrimas nuo Maskvos? Ar...

Į Lietuvą atkeliauja bjaurus atmosferos frontas: smarkus vėjas atneš ir pirmąsias snaiges (14)

Spalio 22 dieną daugelyje Lietuvos rajonų termometrai rodys 6–11 °C. Visoje šalyje lankysis...

Nustelbė viską, ką teisėjas yra regėjęs: gauja nuteista už sistemingą pažeidžiamų merginų prievartavimą kai kurioms tebuvo 11 metų (42)

Gauja nubausta už „niekšiškus ir siaubingus“ nusikaltimus, o vadeiva įkalintas iki gyvos...

Neįtikėtini pokyčiai: pusės savo svorio atsikratė pakeitusi vieną įprotį (31)

„Atsimenu atvejį, kai su vaikais atvykome į atrakcionų parką ir jie norėjo, kad kartu...

Atimtų vaikų mama: neįsivaizduoju, kaip reikės atitaisyti vaikams padarytą žalą (1291)

„Aš jau kalbu ramiai – visos ašaros praverktos“, - sako kaunietė Eglė. Rugsėjo pabaigoje...

„Dzūkiją“ gyręs Šaras pokštavo dėl prametančio Jankūno: man irgi sakydavo – nuo vasario, Šarai (2)

Tik po gyvybiškai svarbių Thomo Walkupo ir Leo Westermanno tritaškių Šarūnas Jasikevičius...

Europos žaizda, kurioje šlovinamas komunizmas: viskas atrodo taip, kaip pas mus buvo „prie ruso“ (437)

Pirmojoje pasakojimo dalyje rašiau apie Moldovos teritorijoje esančią Padniestrę – regioną,...