Vargu ar spaudžiant kasdieniams rūpesčiams kuris nors iš mūsų atkreipia dėmesį į tai, kad pavaizduota ant pinigų, kuriais mes už viską mokame. Tokį susidomėjimą kelti gali nebent ką tik pasirodęs banknotas ar moneta. Bet greičiausiai ir šios naujienos su laiku taps įprastinėmis ir domins tik savo praktine verte.
Pinigai, banknotai
© Corbis/Scanpix
Viskas teisingai, juk visų pirma tai – „ypatinga prekė, atliekanti universalaus vertės ekvivalento vaidmenį“.

Bet nepaneigiamas faktas, kad kiekviena valstybė stengiasi sukurti pinigus, kuriuose vaizduojamos tų valstybių ypatybės – jų gamtos, kultūros ir ūkio žymiausi objektai.

Ant pinigų vaizduojami įžymūs žmonės ir istoriniai įvykiai, garsūs gamtos objektai, tai valstybei būdingi gyvosios gamtos atstovai (augalai ir gyvūnai), įdomiausi statiniai, tradicinės buities siužetai ir panašiai.

Tokiu būdu pinigai „pasakoja“ – ir tai daro naudojant išraiškingus simbolius bei vaizdus.

Ypač puikus gebėjimas „pasakoti“ būdingas banknotams. Norint tuo įsitikinti pasiūlysime savotišką kelionę – aplink pasaulį banknotuose.

Prieš iškeliaujant į tolimą kelią prisiminkime kur esame – ne kokioje šalyje, o kokioje pasaulio dalyje esame.

Nuo 2002 metų sausio nauja tarptautine valiuta pradėta atsiskaitinėti dvylikoje pasaulio šalių – Belgijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Italijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Austrijoje, Portugalijoje ir Suomijoje.

Pinigai, banknotai
© Corbis/Scanpix

Kas gi bendra šioms taip skirtingoms valstybėms? Atsakymas yra valiutos pavadinime – euras. Ne mažiau iškalbingas ir vaizdas, esantis ant visų banknotų (5, 10, 20, 50, 100, 200 ir 500 eurų vertės) – nuo mokyklos suolo pažįstami Europos kontūrai.

Taigi, mes esame Europoje, kur euras cirkuliuoja gana laisvai. Bet tai toli gražu nereiškia, kad keliaujant iš vienos šalies į kitą negalėsime apie jas nieko sužinoti sprendžiant pagal pinigų simboliką.

Be to, kurį laiką kartu su euru lygiomis teisėmis šiose valstybėse buvo naudojama ir sena valiuta. Apžvelkime kai kurias iš jų.

Šveicarijos 20 frankų banknotai papuošti aukščiausių Europos kalnų – Alpių – atvaizdu. Matomos smailios viršūnės ir statūs šlaitai.

O kalnų papėdėje matoma grupė alpinistų, kurie, matyt, ruošiasi kopti į viršų. Šis siužetas, be abejo, pasirinktas neatsitiktinai, nes didžioji Šveicarijos dalis yra Alpėse.

Kalnai šios valstybės gyvenime palieka gilų pėdsaką, nes klimatas joje keičiasi ne taip, kaip daugumoje kitų valstybių – iš šiaurės į pietus – o iš viršaus į apačią.

Būtent nuo pavadinimo „Alpės“ kilo daug specialiųjų ir visuotinai pripažįstamų terminų, naudojamų visame pasaulyje – alpinizmas ir alpinistai, alpinės pievos ir alpinė augmenija, alpinis reljefas, alpinė juosta, alpinis ledynas ir kiti.

Apie tai, ką sugeba alpinis ledynas, primena dar vienas šveicariškas banknotas, vertas 200 frankų.

Šiame banknote pavaizduotas didžiausias Alpėse Ženevos ežeras, įspaustas senovės ledyno slėnyje, kuris visame pasaulyje garsėja savo kurortais.

Pinigai, banknotai, Suomijos pinigai
© Corbis/Scanpix

Skirtingai nuo Ženevos ežero, pavadinimas to vandens telkinio, kuris pavaizduotas ant 500 suomiškų markių, yra visiškai nežinomas. Nežinomas ne tik mums, bet tikriausiai ir patiems suomiams

Bet kam gi tuomet, paklausite, reikėjo jį pavaizduoti ant pinigų? Esmė šiuo atveju tame, kad pelkės ir ežerai – tai išskirtinis nacionalinis Suomijos turtas.

Apie tai sako ir pačios šalies pavadinimas - suomių kalboje žodis „Suomi“ reiškia "pelkių šalis".

Viena iš šios šalies vėliavos spalvų – mėlyna – simbolizuoja nesuskaičiuojamą ežerų daugybę. Ne be reikalo sakoma: „Suomija – tūkstančio ežerų šalis“.

Bet iš tikrųjų tai yra klaida, nes valstybėje iš viso yra 187 888 ežerai! Ir daugelis jų neturi savo pavadinimo. Taigi, koks iš jų pavaizduotas anksčiau paminėtame banknote, pasakyti sunku.

Atvykus į Šiaurės Ameriką prisiminkime, kad skandinavai buvo pirmieji europiečiai, aplankę Ameriką – gerokai anksčiau nei Kolumbas. Bet jie kažkodėl šio istorinio fakto savo banknotuose nepavaizdavo. Už tai pietų europiečiai nevengė ant pinigų įamžinti širdžiai brangių Naujojo pasaulio atradėjų.

Pinigai, banknotai
© Corbis/Scanpix

Tai įrodo ispaniškas 1000 pesų banknotas, kuriame galima pamatyti Ispanijos konkistadorų Hernando Korteso ir Francisko Pisaro portretus. Taip taip, tų pačių negailestingų užkariautojų, kuriuos mes pratę teisti per istorijos pamokas. Šių konkistadorų pagerbimą banknotu bent šiek tiek pateisina tai, kad pirmasis iš jų ne tik sutriuškino actekų civilizaciją, bet ir ieškodamas jūrinio kelio iš Ramiojo į Atlanto vandenyną keliavo per Centrinę Ameriką ir atrado Kalifornijos pusiasalį bei dalį Kordiljerų. O štai F.Pisaro ne tik apvogė ir sunaikino inkų valstybę, bet ir atrado dalį Ramiojo vandenyno pakrantės, skalaujančios Pietų Amerikos krantus, kai kurias Andų viršukalnes ir dar šį bei tą.

Ne mažiau žymių pinigų galima rasti ir valstybėje greta Ispanijos – Portugalijoje. 1000 portugališkų eskudų banknote yra portretas piliečiui Pedrui Alvaresui Kabralui, o taip pat burinis laivas ir... Brazilijos gyvūnai. Šiek tiek užbėgdami į priekį pasakysime, kad ant 10 Brazilijos rialų pavaizduotas tas pats P.A.Kabralas. Taip skirtinguose kontinentuose, skirtingose pasaulio pusėse įamžintas tas pats žmogus, kuriam priskiriamas Brazilijos atradimas. Beje, P.A.Kabralas atradėju tapo netyčia, nes nuklydo nuo maršruto, kurio galutinis tikslas buvo Indija.

Panašaus tikslo siekė ir dar vienas jūrininkas – Bartolomėjus Diasas, kuris, ieškodamas Indijos, tapo pirmuoju europiečiu, apiplaukusiu Afriką iš pietų. Dėl to B.Diaso portretas puikuojasi 2000 portugališkų eskudų banknote. O štai kitas portugalas jūrininkas – Vasko da Gama – atrado jūrų kelią į Indiją. Už tai jo portretas vaizduojamas ant 5000 eskudų banknoto.

O štai dar du įrodymai, kad keliautojai gali tapti nacionaliniais herojais. Deivido Livingstono, savo gimtinę išgarsinusio tolimos Afrikos tyrinėjimais, vartas yra gana gerai žinomas. Bet tik nedaugelis žino, kad jo portretas puikuojasi ant 10 D.Britanijos svarų banknoto.

Nebuvo užmirštas ir jo tėvynainis Markas Polas, europiečiams atvėręs kelią į Centrinę, Rytų ir Pietų Aziją. Jo portretas yra ant 1000 itališkų lirų banknoto.

Pasaulio valiutose yra tokia plati portretų galerija, kad jos pilnai apžvelgti šiame straipsnyje neįmanoma. Bet manome, kad būtina paminėti dar vieną keliautoją, kurio vardu... mokama kai kuriose Centrinės Amerikos valstybėse.

Pinigai, banknotai, Ispanijos pesetai
© Corbis/Scanpix

Šio asmens portretas pavaizduotas ant Ispanijos pesetų ir Bahamų salų dolerių. Jam 1992 metais buvo skirtas ir 500 auksinių pesetų banknotas Dominikos respublikoje. Tikriausiai daugelis jau suprato, kad kalbama apie Kristupą Kolumbą.

Bet nejaugi jo vardu tikrai mokama? Spręskite patys. Kosta Rikos piniginiai vienetai vadinami „kolonais“ (colon). O būtent taip ispaniškai tariama mums žinoma pavardė „Kolumbas“. Pavyzdžiui, Salvadore yra 1, 2, 5, 10, 25, 50, 100 ir 200 kolonų banknotų. Greta Kolumbo portreto jam skirtuose banknotuose neretai pavaizduojamas ir burlaivis.

Pasinaudosime šiuo simboliu, kad, įveikę Atlantą, pasiektume Naujojo Pasaulio krantus.

Kaip žinia, Naujuoju Pasauliu Ameriką pavadino europiečiai. Bet seniesiems šio žemyno gyventojams tai visada liks „senuoju“ pasauliu. Kaip, pavyzdžiui, eskimams, pavaizduotiems ant Kanados 2 dolerių banknotų. Ant šio pinigo jie įamžinti užsiimant savo įprasta veikla – pasirengimu medžioklei. Nuo senovės eskimai medžiojo jūrų gyvūnus: ruonius, jūrų vėplius...

Beje, Šiaurės Amerikoje būta ir labiau neįprastų pinigų. XIX a. pradžioje rusų-amerikiečių bendrovė, pajutusi metalinių monetų trūkumą atsiskaitinėjant su darbuotojais, pagudravo ir priėmė paprastą sprendimą. Bendrovė savo kolonijinėse teritorijose pradėjo leisti savus pinigus iš pergamento. Pirmieji odiniai pinigai Aliaskoje buvo atspausdinti ant ruonio odos. Jie galiojo nuo 1816 iki 1868 metų.

Įdomias asociacijas sukelia ir kitos kanadietiškos kupiūros. Ant 50 Kanados dolerių banknoto galima pamatyti poliarinės pelėdos, gyvenančios Arkties ledynuotojo vandenyno salose ir tundroje, atvaizdą. Su logiškai susijęs 5 dolerių banknotas, kuriame pavaizduotos bekraštės tundros ir miškatundrės erdvės. Į šiuos piešinius derėtų įsižiūrėti tiems, kurie taip skuba vykti uždarbiauti į Kanadą.

Kaip bebūtų, daugelis buvusios SSRS gyventojų, išgirdusių apie puikiai gyvenančią ukrainiečių bendruomenę Kanadoje, net nepasivargina susipažinti su šios šalies gamtos sąlygomis. Ir labai nustemba sužinoję, kad „ten visai ne taip, kaip pas mus“.

Ir nors Kanados vyriausybė nusprendė pakeisti ankstesnį savo tundrų pavadinimą iš „Dykvietės“ (Barren Grounds) į skambantį ne taip grėsmingai „Šiaurinės lygumos“ (Northern plain), visgi derėtų žinoti, kad beribės Kanados platybės – tai tolimos šiaurės regionai, kur žmogaus ūkinė veikla yra labai ribota dėl klimato sąlygų.

Gamta problemų kelia ir Lotynų Amerikos piečiau esančių regionų gyventojams. Tai iškalbingai parodoma ir nacionalinės to regiono valiutos. Pavyzdžiui, ant jau minėto Salvadoro 10 kolonų kupiūros matomas veikiantis Isalko ugnikalnis. Dėl periodinio karštų dujų debesų skleidimo šis ugnikalnis vadinamas „Centrinės Amerikos švyturiu“.

Bet tai – ne vienintelis šio regiono „švyturys“. Kosta Rikos ugnikalniai taip pat atvaizduoti ant šios valstybės pinigų – 1000 kolonų kupiūros.

Dar vienos Centrinės Amerikos valstybės, Hondūro, valdžia nusprendė, kad ir jiems būtina pavaizduoti ugnikalnį ant savo pinigų – jis matomas ant 5 lempirų banknoto. Tiesa, ugnikalnis įkomponuotas ir į šios valstybės herbą.

Reikia pastebėti, kad iki šiol kai kur Salvadore yra išlikę senųjų religijų apraiškų – pavyzdžiui, nenaudojamos karštosios versmės, nes manyta, kad ugnikalnyje užverdantis vanduo dievų yra naudojamas rūbams skalbti.

Tokia pagarba grėsmingoms gamtos jėgoms yra neatsitiktinė. Centrinės Amerikos gyventojai jau nuo seno jaučia ugnikalniams dviprasmiškus jausmus – pagarbą ir baimę – nes visos šio regiono valstybės yra Ramiojo vandenyno „ugnies žiede“, kur ugnikalnių išsiveržimai yra įprasti taip pat, kaip ir Atlanto ciklonai Europoje.

Kad po kelionės į Amerikos tropikus prisiminimai išliktų ilgam, siūlome pasilikti mažai žinomų Kaimanų salų spalvingų kupiūrų.

Šios trys Karibų jūroje esančios salos priklauso D.Britanijai. Šiltos Karibų jūros ir pakrančių gyventojai, taip pat nuostabaus grožio koralai ir pajūrio palmės puošia banknotus, kurių nominalai yra nuo 1 iki 100 dolerių.

Panašios tematikos yra ir Kosta-Rikos 2000 kolonų kupiūros piešinys: jame gana įtikinamai pavaizduotas delfinas ir kūjagalvis ryklys. Labai spalvingi yra ir Bahamų sandraugos pinigai. 1 dolerio banknote matomas nuostabus povandeninis tropinių jūsų pasaulis.

Grožėdamiesi minėtų popierinių pinigų gražumu prisiminkime, kad Bahamai – tai beveik 700 koralinių salų ir daugiau nei 2300 koralinių rifų bei uolų.

Plaukioti tarp šių darinių neįtikėtinai sunku – apie tai galima suprasti ir iš šios srities pavadinimo („Laivų kapinės“, „Atlanto kapinės“). Beje, apgyvendintos tik 20 salų, iš kurių viena yra San Salvadoras – pirmoji sala, į kurią Naujajame pasaulyje išsilaipino Kristupas Kolumbas.

Mus ypatingai domina kitos Centrinės Amerikos valstybės – Jamaikos – pinigai. Tai nedidelė valstybė saloje, kurios ekonomikos pagrindas yra boksitų (aliuminio rūdos) kasyba. Todėl nenuostabu, kad ant 10 Jamaikos dolerių banknoto pavaizduotas boksitų kasimas. Iš šios valstybės rūda eksportuojama į daugelį pasaulio valstybių.

Vienas iš mėgstamiausių objektų, vaizduojamų tropinių Amerikos valstybių piniguose – įvairiausi gyvūnai. Tuo pasinaudosime ir paanalizuosime Olandijos Antilų salų 10 guldenų banknote pavaizduotą kolibrį. Kaip žinome, tai – pats mažiausias pasaulyje paukštis. Jo ilgis yra nuo 5,6 iki 21-22 mm, o masė – nuo 1,6 iki 20 gramų. Šio paukščio plunksnos yra labai spalvingos, ryškios. Galbūt dėl to daugelis žmonių mano, kad kolibriai gyvena tik tropikuose. Iš tikrųjų šie paukšteliai gyvena visur, kur yra gėlių, taip pat ir kalnų pievose. Amerikoje kolibrius galima sutikti įvairiausiose vietose, pradedant Aliaska ir Labradoru, baigiant Ugnies žeme. Tą patvirtina vienas braziliškas realas, ant kurio taip pat galima pamatyti kolibrį. O šio paukščio gyvenamoji vieta – tropikų miškai – pavaizduota ant 50 realų banknoto.

Vienoje iš pietų Amerikos „šiaurinių“ valstybių Gajanoje ant 20 dolerių kupiūros galime pamatyti Kajeturo krioklio vaizdą. Šio krioklio aukštis yra 225 metrai. Ar tai daug, ar mažai? Pakanka prisiminti, kad, tarkime, garsiojo Niagaros krioklio aukštis yra ne daugiau 51 metro. Taigi, Kajeturo krioklys, esantis tokio paties pavadinimo nacionaliniame parke, visiškai užsitarnavo būti pavaizduotas ant nacionalinės valiutos. Juolab kad tai Gajana, kurios pavadinimas, išvertus iš vietinių indėnų kalbos, reiškia „Daugelio vandenų šalis“. Ir tiesa, dėl to, kad kritulių šioje šalyje iškrinta penkis kartus daugiau nei Lietuvoje, Gajanoje upių yra daug ir jos yra sraunios.

Iš dalies šios upės padeda apsaugoti valstybės teritoriją, nes į pajūrį neša nuosėdas. Bet šalis vis vien nesulaikomai grimzta į Atlanto vandenyną. Štai dėl ko, panašiai kaip tolimojoje Europoje esančioje Olandijoje, Gajanoje yra pristatyta specialių apsauginių dambų. Panašia damba nuo jūros saugoma ir Gajanos sostinė – Džordžtaunas.

Gajanos upės išteka iš vieno didžiulio masyvo – Gvianos plokščiakalnio, kurio aukštis yra daugiau nei 2000 metrų. Reikia pastebėti, kad jame gausu tepui – atskirų stalakalnių, kadaise buvusių aukštų kalnų liekanų. Gali būti, kad ant kai kurių tepui nėra žengęs joks žmogus. Galbūt dėl to būtent ant šių kalnų rašytojas A.Konan Doilis savo garsiajame romane „Prarastas pasaulis“ užkėlė dinozaurus.

Vienas iš tepui, esantis kaimyninėje Venesueloje, arba tiksliau nuo šio tepui krentantis vandens srautas, yra pavaizduotas 20000 Venesuelos bolivarų banknote. Beje, šios šalies piniginiam vienetui suteiktas nacionalinio herojaus vardas. Taip, tai krioklys, tačiau ne bet koks, o Anchelio – aukščiausias krioklys pasaulyje.

Pinigai, banknotai, Venesuelos pinigai
© Corbis/Scanpix

Dar nuo konkistadorų laikų išliko legenda, kad kažkur šiose vietose yra neįtikėtino aukščio krioklys, krentantis tiesiai iš dangaus. Praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pradžioje amerikietis lakūnas Jimmy Angelas, skraidęs tose apylinkėse, buvo pirmasis žmogus, pamatęs šį gamtos stebuklą. Vėliau, nusprendęs artimiau su juo susipažinti, jis bandė nutupdyti lėktuvą ant stalakalnio viršaus. Deja, vieta pasirodė netinkama lėktuvui nutupdyti ir jis nukrito į pelkę, o pats pilotas vos išsigelbėjo. Nuo to laiko krioklys ir vadinamas „Salto Angel“, arba „angelo šuolis“.

Tik šeštajame dešimtmetyje pavyko nustatyti, kad Anchelio krioklio aukštis yra 1054 m, o vanduo krenta iš 979 m aukščio. Tiesa, pastaraisiais metais pasirodė pranešimų, kad Anchelio krioklio aukštis yra 979 metrai, o laisvo vandens kritimo aukštis – 807 metrai. Bet net jei šie pataisymai būtų pripažinti oficialiai, Anchelis vis vien užtarnautai liks svarbiausiu Venesuelos simboliu.

Bus tęsinys

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Protestuodami prieš „Brexit“ aplink Europą mina dviračiais: susižavėjo Vilniaus takais (32)

Britas Alexander Colling ir jo žmona italė Chiara užsibrėžė sau tikslą: per pusmetį jie,...

Nauja atostogų kryptis – iš Vilniaus skraidins į Marakešą Maroke (7)

Plėsdama skrydžių tinklą iš Lietuvos „Wizz Air“ pristato naują atostogų kryptį – nuo...

„The Guardian“ paskelbė 10 įdomiausių Vilniaus vietų (41)

Vieno žinomiausių britų dienraščio „ The Guardian “ internete svetainėje pasirodė...

Perspėja dėl kelionių į užsienį – atkreipkite dėmesį iš ko perkate (5)

Jogos, asmenybės ugdymo, dvasinio tobulėjimo, meditacijų, vyrų ar moteriškumo stovyklos, žygiai,...

Išsvajotos atostogos sugadintos: nusivylimo kartėlis – vos įėjus į viešbučio kambarį (56)

Malonumo išvykti į savaitės ar dviejų atostogas laukiame ištisus metus. Deja, mintyse sukurtas...

Top naujienos

Orai: atkeliauja lietus, griaustinis ir vėsa

Antroje savaitės pusėje pagaliau sulauksime lietaus. Ketvirtadienį šalį dar spės užlieti 30...

Planą „B“ be Jasikevičiaus turintis Motiejūnas įvertino išvykstančius: važiuoja, kur uždirbs daugiau (9)

Kauno „Žalgirio“ generalinis direktorius Paulius Motiejūnas tik iš žiniasklaidos sužinojo,...

Psichologė įvardijo, kas lemia jūsų mitybą: kodėl sunku keisti įpročius ir juos išlaikyti? (23)

Ar kada nors susimąstėte, kas lemia mūsų maisto pasirinkimus? Psichologai teigia, jog kiekvieną...

Pergalė prieš kazino: lošimų bendrovė privalės grąžinti vyrui 6,5 tūkst. praloštų eurų (53)

Teisminis ginčas Klaipėdos miesto teisme išnagrinėtas priklausomybę įrodžiusio vyro naudai....

Vėlų vakarą sostinėje į stovintį automobilį rėžėsi motociklas

Vėlų trečiadienio vakarą, apie 23.15 val., Vilniaus pakraštyje esančioje Visorių g. motociklas...

Veryga brandina planą: palies pamėgusius privačias ligonines (336)

Sveikatos apsaugos ministerija sukūrė planą, kaip valstybės finansus ligoninėms susieti su...

Ironiška Kurtinaičio „padėka“ klubo vadovybei: tikrai padarėte viską, kad būtų lengviau (7)

Rimas Kurtinaitis LKL sezono apdovanojimų vakare nestoko geros nuotaikos, spėjo prasilenkdamas...

Islandijoje svajonių darbą susiradęs lietuvis negali atsidžiaugti (40)

Antrus metus iš eilės gidu pietryčių Islandijoje dirbantis Žilvinas Žebrauskas negali...

Užkalnis. Vilnius nebetinka būti sostine. Perkelkime ją į Kauną (537)

Daug metų didžiavausi ir gyriausi, kad, gimęs Kaune, esu vilnietis. Džiaugiausi, kad po 16 metų...

Pirkėjas „Maximoje“ užfiksavo koktų vaizdą – dar labiau papiktino darbuotojos reakcija (130)

Esu nuolatinis parduotuvių tinklo „Maxima“ pirkėjas, tačiau tai, ką pamačiau ir teko patirti...