Ši elito sluoksniuose besireiškianti tendencija – tai investuotojų migracija, ir jį įmanoma todėl, kad paraiškos išduoti pasą tenkinamos atsižvelgiant ne į tautybę arba pilietybę, o į asmens turtus ir norą kaupti juos įvairiose pasaulio vietose.
Pilietybės suteikimo užsienio investuotojams programos pamažu tampa augančia pramonės šaka. Tas pats pasakytina ir apie kai kuriose šalyse vykdomas vadinamąsias auksinės vizos programas, pagal kurias trečiųjų šalių piliečiai, investavę konkrečioje šalyje, gali gauti leidimą joje gyventi.
Tokiu būdu ypač turtingiems asmenims sukuriamos galimybės ne tik įvairiai investuoti kapitalą perkeliant savo pinigus į kurią nors užsienio šalį, bet ir naudotis įgytos pilietybės teikiamais pranašumais, vienas iš kurių – naujas pasas.
Per pastaruosius 5–10 metų pagrindine priežastimi, skatinusia ne mažiau kaip 2 mln. dolerių vertės turtu disponuojančius asmenis tapti pilietybės pagal investicijas programos dalyviais, buvo noras naudotis visiška judėjimo laisve, mokesčių lengvatomis ir įvairiomis gyvenimo kokybę gerinančiomis galimybėmis, kaip antai teisė gauti geresnį išsilavinimą ir daugiau pilietinių laisvių.
Visgi su COVID-19 protrūkiu 2020-aisiais ėmė ryškėti ir kiek kiti prioritetai: kai kurioms elito kastai priskiriamoms šeimoms parūpo sveikatos priežiūra, tapo aktualūs konkrečių šalių veiksmai reaguojant į pandemiją ir galimybės saugiai pasislėpti – it atsarginis planas ateičiai.
Planas B
„Žmones išties ėmė dominti su papildoma pilietybe gaunami draudimo planai. Tai tarsi planas B“, – kanalui CNN sakė konsultavimo įmonėje „Henley & Partners“ dirbantis Dominicas Volekas.
„Jiems tapo aktuali sveikatos apsauga ir pasirengimas kovai su pandemija, nes gali būti, kad ši pandemija nebus vienintelė per visą gyvenimą“, – pridūrė jis.
„Ypač pasiturintys žmonės, planuodami ateitį ir siekdami užsitikrinti skalsų ir pilnavertį gyvenimą, galvoja ne apie 5–10, bet apie daugiau nei šimtą metų“, – tikina D. Volekas.
Įmonės „Henley & Partners“ specialistai mano, kad pastaruoju metu pastebimą susidomėjimo pilietybės pagal investicijas programomis augimą galėjo lemti koronavirusas, nerimas dėl sveikatos ir bendro pobūdžio su pasaulio pabaiga susijusios pranašystės.
„Henley & Partners“ duomenimis, per 2020-ųjų sausio–birželio laikotarpį pateiktų paraiškų skaičius išaugo net 49 proc. Lyginant paskutinio 2019-ųjų ketvirčio statistiką su pirmojo 2020-ųjų ketvirčio rezultatais tenka konstatuoti, kad po konsultacijų paraiškas užpildžiusių žmonių padaugėjo 42 proc.
Visus viliojanti Juodkalnija
Apibendrinant prisijungimo prie konkrečių pilietybės suteikimo užsieniečiams programų tendencijas, populiariausiomis šalimis laikytinos Juodkalnija ir Kipras: lyginant su ketvirtuoju 2019-ųjų ketvirčiu, per pirmąjį 2020-ųjų ketvirtį naujų paraiškų skaičius jose siekė 142 ir 75 proc. atitinkamai. Gana didelį ir stabilų susidomėjimą išlaiko Malta.
„Daugelį ypač turtingų žmonių domina Kipras ir Malta, nes šitos šalys paraiškos teikėjui ir jo šeimai suteikia galimybę pasiekti bet kurią Europos Sąjungos šalį ir joje apsigyventi, – sako D. Volekas. – Turime kalbėti ne tik apie didesnes judėjimo laisves, bet ir apie platesnes galimybes švietimo ir sveikatos priežiūros srityse.“
Australijos ir Naujosios Zelandijos pilietybės programos taip pat labai paklausios, tačiau jau dėl kitos priežasties – dėl krizių valdymo strategijų.
„Naujoji Zelandija iškilo dėl to, kaip puikiai suvaldė pandemiją, palyginti su kai kuriomis kitomis paprastai viliojančiomis šalimis, tokiomis kaip Jungtinė Karalystė arba JAV, – teigia D. Volekas. – Štai kodėl pastaruoju metu labai padaugėjo prašymų išduoti investicines vizas į Australiją ir Naująją Zelandiją.“
