Lietuviškos žiemos viduryje saulelė budina Vietnamą prieš šešias. Bankai pinigus skaičiuoja jau 7 valandą. Rytas vietnamiečiams už vakarą protingesnis. Protingesnis čia ir žiemos švenčių verpetas.
Vietnamas
© V.Mikaičio nuotr.

Tik likus savaitei iki Kalėdų Nha Trange girliandomis puošiami medžiai. Tačiau nereikia nei švenčių, kad žmonės atvyktų į šį miestą. Prie pat Pietų Kinijos jūros išsidėstęs populiarus kurortas sukviečia nemažai poilsiautojų, ypatingai „turistų“ iš Rusijos.

Vietnamiečiai, kaip uolūs gyvūnų cirko artistai, neriasi iš kailio, kad tik įtiktų savo ideologiniams draugams. Daugumos restoranų ir parduotuvių iškabos - rusų kalba. Ne už ilgo lietuviškos kelionių agentūros turėtų atrasti šį kraštą, jei dar nespėjo to padaryti.

Atvykus į Nha Trangą oras mūsų nelepino. Pasikartojantis lietus ir stiprokas vėjas paskatino kuo greičiau ieškoti viešbučio. Surasti nebrangų ir pakankamai gerą viešbutį yra lengviau, nei išrinkti gimtadienio dovaną draugui. Vos už 6 dolerius radome švarų, gėdos prieš kaimynus nedarantį kambarį (televizorius, minibaras, kondicionierius, dušas, internetas).

Visai netoliese ir judriausia miesto gatvė, kurioje susispietusios kavinės ir restoranai. Visgi miesto pažiba galima laikyti daugiau nei trijų kilometrų ilgio elektrinį keltuvą, kuris ne tik suteikia galimybę pasigrožėti sąsiauriu, bet ir per pusvalandį nukelia į salą, kurioje puikuojasi visų vaikų ir suaugusių džiaugsmas - Vinpearlas.

Tai tikrų tikriausias poilsio ir pramogų parkas, o pasirinkimo čia kaip geriausio restorano meniu. Atrakcionai, vandens parkas, paplūdimys, povandeninio pasaulio muziejus, restoranai, parduotuvės, dviejų aukštų žaidimų būstinė, o turiningą dieną vakare vainikuoja amfiteatre surengiamas įspūdingas šviesų, lazerių ir fontanų šou. Viso šio pramogų ir poilsio skanėsto kaina 40 litų.

Pasiekti Vinpearlą galima miesto autobusu, kuris iki keltuvo nuveža už mažiau nei litą. Kitas būdas - sėsti ant motociklo ir taip papildyti kokio pagyvenusio vyruko kišenę vietnamietiškais dongais. Būkite atsargūs nulipdami nuo motociklo, netyčia koja prilietus duslintuvą ji bus apdovanota stiproku nudegimu, o metų tėkmėje ir neišnykstančiu randu. Tokį mes jau turime.

Vinpearlas yra vienas iš tų parkų į kuriuos būtų malonu sugrįžti dar kartą. Be puikios aplinkos, plataus pramogų pasirinkimo, vietnamiečiai gauna "trečią taip" už tai, kad sugalvojo, kur padėti minią poilsiautojų, jei lauke blogas oras. Dvejų aukštų žaidimų namas primena restoranų paslaugą "all you can eat" (valgyk kiek telpa). Čia net suaugęs tampa besočiu vaiku. Autodromas, žaidimų automatai, 4d kinas, karaokė kambarys, krepšinio stovai, stalo žaidimai ir t.t. Čia nereikia jokių žetonų, nėra jokių papildomų išlaidų. Visus žaidimus, pasivažinėjimą mašinėlėmis ar net 4d kiną galima kartoti tiek kartų, kiek jums mama kartodavo, kad susitvarkytumėte kambarį.

Naktinis Nha Trango gyvenimas pritaikytas dosnioms užsieniečių kišenėms. Spalvingi barų pavadinimai, restoranai ir kavinės it šaukliai kviečia prašaliečius pavakaroti. Žinoma, daugiausia dėmesio sulaukia svečiai iš Rusijos. Nusprendžiau vietnamiečiams paruošti rusų kalbos testą, tokį kaip mokykloje man ruošdavo mokytoja Černiauskienė.

Užėjęs į vieną iš skambiomis rusiškomis frazėmis apkarstytą restoraną rusiškai paklausiau ar galima būtų užeiti. Barmenė tik išpūtė akis nieko nesupratus. Pagalvojau: „Pričiupau! Jie nė velnio nemoka rusiškai“. Visgi iš restorano gelmių atbėgęs vyriškis aiškia rusiška kalba pasiūlė mums užeiti. Testas išlaikytas.

Laimingosios Budos paieškos Dalate

Vos už kelių valandų kelio nuo Nha Trango turistus vilioja šiek tiek kitokios prigimties miestas – Dalatas. Kalnų soste įsitaisęs ponas žada vėsesnį orą, gražų kraštovaizdį ir patį svarbiausią – pabėgimą nuo motociklų keliamos taršos. Dalatui reikia šiek tiek laiko.

Atokiau nuo miesto galima išvysti krioklius, Viščiukų miestelį, Truc Lam šventyklą ir įspūdingo dydžio laimingosios Budos statulą. Nuo jos paieškos ir pradėjome vizitą Dalate. Žmonės nuoširdžiai nesuprato ko mes ieškome, net nesuprato žodžio Buda, nors patys ją pastatė. Galiausiai mergina autobusų stotyje suprato ir užrašė tos vietos pavadinimą ant lapuko.

Klaidžiodami pagal žmonių nuorodas po geros valandos pasiekėme tikslą, tačiau tai buvo ne laimingoji Buda, o Truc Lam šventykla. Rami ir labai gražioje vietoje įkurta budistų šventovė skirta tiems, kurie ieško dvasios ramybės. Visgi ramybę drumstė planas išvysti laimingąją Budą. Vietinis kaimo jaunikis pavežė motociklu, vėliau sėdome į autobusą ir pasiekėme Dalato centrą.

Tikslo reikėjo siekti dar atkakliau, nes vakarėjo, todėl sėdome į taksi. Vaikinas neturėjo žalio supratimo kur mus vežti, bet puikiai suprato, kad jam reikia šlamančių. Išleidęs nežinia kur vairuotojas inteligentiškai pasiplovė. Užsukę į pasitaikiusį viešbutį registratūros darbuotojoms įrodinėjome, kad kažkur netoliese yra Budos statula. Jos suprato tik tada, kai netyčia identišką statulėlę pamatėme panosėje, tiesiai ant jų stalo. Buda buvo už penkių minučių kelio, tačiau ne laimingoji, o įprasta. Širdgėla nemenka, įvertinant visos dienos pastangas.

Apžiūrėti Dalato miestą turėjome tik vieną dieną, tačiau ją paskyrėme nesėkmingiems ieškojimams. Visgi ne tik lankytinos vietos, bet ir pažintis su vietiniais žmonėmis yra sudedamoji kelionės dalis. Užsukome pavalgyti į iki skausmo vietiniams skirtą kamarą. Šeimininkams tai buvo daugiau nei Kinder siurprizas. Vienas iš sūnų ne tik nuvažiavo nupirkti muilo, kad galėtume nusiplauti rankas, bet ir nuvedė ne į pačią švariausią virtuvę parodyti ar teisingą patiekalą mums ruošia. Nors iki tobulumo trūko nemažai, tačiau viršų paėmė nuoširdumas.

Pietryčių Azijoje internetas nėra jokia naujiena. Vietname jis greitas ir prieinamas daugelyje viešbučių ir save gerbiančių kavinių. Prieš daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje populiarumo viršūnėje besipuikavusios ir iš nepilnamečių naktimis dienpinigius pietums rinkusios kompiuterinės vis dar sulaukia nemažai vietnamiečių dėmesio. Paaiškinimas paprastas – kompiuterinė technika jiems per brangi.

Tą patį vakarą nusprendėme iš Dalato vykti į didžiausią Vietnamo miestą – Saigoną, kitaip vadinama Hošiminu. Tiesa, miegamųjų vietų autobuse nepavyko nusipirkti, juos kaip akcijinę dešrą buvo išpirkę vietiniai. Tarpmiestinių autobusų parkas Vietname vertas pagyrų, autobusai pakankamai nauji, patogūs ir neįtikėtinai pigūs.

Saigonas – auganti Vietnamo pažiba

Saigone atsidūrėme apie šeštą valandą ryto. Miestas atrodė pabudęs dar anksčiau. Gatvėse nesuskaičiuojamas kiekis motociklininkų. Vietnamiečiai atrodo daug žvalesni, nei 37-to Kauno miesto autobuso keleiviai puse aštuonių važiuojantys į darbą ar paskaitas. Septynis milijonus gyventojų turintis miestas pilietinio karo metu buvo Pietų Vietnamo sostinė, tačiau 1975 metais užimtas komunistinės šiaurės Saigonui buvo prisiklijuota nauja etiketė – Hošimino miestas.

Dvidešimtojo amžiaus antroje pusėje vykęs Vietnamo karas neaplenkė Saigono, kuriame buvo įsitaisiusi oficiali Pietų Vietnamo valdžia ir amerikiečių kariuomenė. Ideologiniai suskaldytos šalies skirtumai privedė prie karo, kuriame žuvo daugybė žmonių, amerikiečiai patyrė fiasko, o padariniai vis dar aktualus praėjus trisdešimt šešiems metams. To meto baisumus puikiai papasakoja Saigono karo padarinių muziejus, kuriame - amerikiečių karo artilerija ir ginklai.

Eksponuojamas „Tigro narvo“ fragmentas, kuriame supažindinama su net baisiausiame siaubo filme nematytais kankinimo būdais. Muziejuje karo nuotraukos, laiškai, plakatai ir neįtikėtinai žiaurūs cheminiai „Oranžinio agento“ darbeliai. Nors amerikiečiai buvo apsirūpinę geriausiais žaislais, tačiau galvosūkius vietnamiečiams sprendė kur kas geriau. Vienas iš pavyzdžių – Cu Chi tuneliai.

Turizmo agentūros neleis praleisti šio objekto. Ekskursija į Cu Chi tunelius trunka apie 5 valandas ir kainuoja 4-5 dolerius, tiesa už įėjimo bilietą reikės mokėti atskirai. Cu Chi - gyvenvietė, kurioje Vietkongo armija į neviltį varė amerikiečius. Po žeme iškasti siauručiai tuneliai atvykėliams buvo painesni, nei žaidimo „Kas nori tapti milionieriumi?“ klausimai.

Žemo ūgio vietnamiečiai pasilenkę po Cu Chi tunelius lakstydavo kaip kaimynas Nerijus su „desna“ po kiemą. Išlindę iš po žemių ar paruošę bambukinius spąstus vietiniai nepalikdavo jokių šansų amerikiečiams.

Prieš mažiau nei keturiasdešimt metų buvusi realybė dabar atrodo kaip ištrauka iš kino filmo. Organizuota ekskursija leidžia supažindinti su vietove ir suteikia galimybę palandžioti po tunelius, kuriuose galima judėti tik „žąsele“ arba ropojant. Nenuilstantiems spurgų mėgėjams ir klaustrofobams patartina pasilikti lauke. Man pačiam pavyko įveikti gal tik tris metrus, nes per mažos erdvės panika paėmė viršų ir gėdingai turėjau grįžti atgal.

Net ir nebūdamas sostine, Saigonas labiau primena šalies lyderį, nei sostinė Hanojus. Siekdamas nenusileisti kitiems Azijos didmiesčiams, Saigonas po truputį lipdo dangoraižius. Turistų srautu taip pat negalėtų skųstis. Populiariausios miesto gatvės viešbučių, kavinių ir turizmų agentūrų turi daugiau nei kiaulė paršiukų. Turistų troškimas puikiai jaučiamas visame Vietname. Kaimyninio Tailando pavyzdžiu sekanti valstybė neabejotinai sulauks masinio turizmo apsireiškimo.

Šaudei savus – negausi darbo

Vaikščiodami Saigono upės pakrante sutinkame vyriškį, kuris žūtbūt bando parduoti akinius nuo saulės ir žiebtuvėlius. Raginu jį šiek tiek pamiršti savo amatą ir papasakoti apie gyvenimą Vietname. Pilietinio karo metu dar būdamas jaunas, jis žengė koja kojon su amerikiečių armija, nušovė kelis savo tautiečius ir šiandien ragauja karčius savo veiksmų vaisius. Vyrui labai sunku susirasti darbą dėl savo praeities, todėl norėdamas pagerinti savo finansinę padėtį, jis vėl grįžta prie įtikinėjimo pirkti akinius.

Siaubingos eismo sąlygos yra sudedamoji Vietnamo paveikslo dalis. Prie pėsčiųjų perėjos galima laukti ilgiau nei Vlado Bagdono dainoje „Tu, lauki ir lauki“. Tik ryžtingi veiksmai padės pereiti gatvę, o vairuotojai vis tiek turės susitvarkyti su pasirodžiusia kliūtimi. Motociklų Saigone devynios galybės, kartais susidarydavo tokios ilgos motociklų spūstys, kad baisu pagalvoti, jei kiekvienas sėdėtų ne prie dviračio, o keturačio vairo. Tada net įsėdęs į automobilį savo kieme jau stovėtum kamštyje.

Saigonas buvo paskutinė mūsų stotelė Vietname, o savo eilės jau kantriai laukė Kambodža.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Meilė sportui neturi ribų: milijonų lietaus nestabdo net rimti perspėjimai (13)

Sostinės politikai patvirtino šių metų biudžetą, kuriame numatyta daugiau kaip 2,6 mln. eurų...

„Sodros“ grindų efektas: kai kurių paslaugų kainos gali augti (37)

Kaip ir įspėjo kai kurie darbdaviai, „Sodros“ grindys kirto iš peties ir įmonės atleido...

Kaip išspręsti Rytų Ukrainos problemą: naujas planas įžiebė viltį (51)

Jungtinių Tautų ekspertas parengė kone tobulą planą Rytų Ukrainos problemai išspręsti, kurį...

Užsimojo traukti iš šešėlio automobilių remonto verslą (8)

Nėra statistikos, kiek lietuvių savo automobilius taiso ne servisuose, o garažiukuose pas...

Orai: arktinis šaltis šalį sukaustys ilgam (61)

Šią savaitę šalį stingdys šaltis . O „dėkoti“ galime į dvi dalis skilusiam poliariniam...

Ūkininkas: pieno produktai netrukus pigs (125)

„Miestiečiai ateina į protą“, – sako save tipišku smulkiuoju ūkininku, kurio specializacija...

Pigiausi būstai Lietuvoje – už vieną minimalų atlyginimą (105)

Atsidarius nekilnojamojo turto skelbimų portalą, akį gali patraukti pasiūlymai už ypač nedidelę...

Užpatentuota unikali procedūra, kuria bus galima pakeisti savo akių spalvą (3)

Žmogaus akių spalva keičiasi nuolat. Mes gimstame su pakankamai šviesios spalvos akimis, kurios...

Pažvelgė į princo Harry bei Meghan Markle delnus: pamatė ir tragediją, ir itin retą liniją, kurią turi vos procentas žmonių (12)

Nors eilėje į karališkąjį sostą princas Harry šiuo metu yra penktas, jam prieš akis – kiek...

Kaip pagal naują tvarką ūkininkams mokėti pajamų mokestį

Nuo 2018 m. sausio 1 d. pradėjo galioti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimai. Nuo...