Pirmas dalykas, kuris krenta į akis bet kurioje oro uosto parduotuvėje, yra ne asortimentas, o kainos, kurios beveik visuomet būna stipriai užkeltos. Net paprasčiausi užkandžiai, gėrimai ir buitinės smulkmenos oro uoste kainuoja dvigubai ar net trigubai brangiau nei miesto parduotuvėse, rašo express.co.uk. Kaip oro uostuose susidaro tokie beprotiškai dideli antkainiai, ir ar teisėta taip pelnytis iš keleivių?
Paprasta aritmetika
Parduotuvių populiarumas labai priklauso nuo vietos: kuo didesni žmonių srautai, tuo daugiau lankytojų ir tuo brangesnė prekybos vietos nuoma. Prieš kiekvieną skrydį žmonės atsiduria uždaroje erdvėje su labai ribota pramogų pasiūla, todėl, norėdami prastumti laiką, vaikštinėja tarp prekystalių arba gurkšnoja kavą, net jei ji kainuoja 6 eurus (nerimas prieš skrydį kažkaip užgožia įprotį skaičiuoti pinigus). O jei keleivis namuose pamiršta ausų kištukus, knygą, ausines ar pripučiamą pagalvę, oro uoste už šiuos daiktus jis yra pasirengęs pakloti bet kokius pinigus. Bent jau taip rodo statistika.
Konkurencija egzistuoja, bet ji ne itin didelė – ne taip, kaip mieste, kur visuomet galima rasti kitą kavinę ar parduotuvę kaimyniniame prekybos centre ar šiek tiek toliau gatvėje. Todėl oro uostuose esančios užkandinės ir parduotuvės turi kur kas daugiau laisvės kainoms nustatyti.
Tačiau prekių kainoms oro uostuose įtakos turi ir kiti veiksniai. Vienas iš jų – prekių pristatymo išlaidos: važinėjimui po oro uosto teritoriją reikia specialiai parengtų vairuotojų. Kiekvienas krovinys yra kruopščiai tikrinamas. Parduotuvių ir kavinių darbuotojams tenka mokėti didesnius atlyginimus dėl ilgesnių darbo valandų ir papildomų reikalavimų. Galiausiai, sterilioje zonoje taikomi specialūs reikalavimai maisto ruošimo procesui, įrangai, stalo įrankiams ir panašioms detalėms, o tai irgi reiškia papildomas išlaidas.
Viskam yra ribos
Tačiau tai nereiškia, kad kainos oro uostuose gali tapti kosminės. Daugelyje šalių oro uostų salėse įsikūrusias prekybos vietas kontroliuoja valstybinės kovos su monopoliu tarnybos, o vartotojai turi teisę skųsti įsisiautėjusius prekybininkus.
Kai kuriuose Jungtinių Valstijų miestuose prekių ir maisto produktų kainos oro uostuose pagal įstatymus negali būti didesnės negu miesto parduotuvėse. Tiesa, restoranų ir kavinių savininkai aktyviai protestuoja prieš tokią tvarką. Jie aiškina, kad jų darbuotojai 365 dienas per metus turi toli keliauti į darbą, praeiti saugumo patikras, stebėti maisto produktų pristatymus ir gaminti skanų maistą beveik visą parą, todėl kainos negali būti tokios pačios, kaip už oro uosto ribų. Tačiau teisybė veikiausiai yra kažkur per vidurį.
