Vėluojančių, atšauktų ir perpildytų skrydžių keleivius ginantis reglamentas kasmet nuvilia mažiausiai 400 tūkstančių nukentėjusių. Kelionės planus sujaukus oro linijų darbuotojų streikui, keleiviai atsiduria už „gynybinės sienos“ ribų – darbuotojų protestai įstatymų suprantami kaip neišvengiami ir todėl nėra kompensuojami, rašoma pranešime spaudai.
© Organizacijos nuotr.

Deja, remdamiesi aviaciją drebinančiu pilotų trūkumu ir bankrotu grasinančiomis finansinėmis problemomis, specialistai prognozuoja, kad streikų tik daugės, tačiau tuo pat metu siūlo planą kaip apsaugoti keliaujančių planus.

2016 m. savaitę trukęs „Lufhansa“ pilotų streikas sustabdė 4500 skrydžių, o 350 tūkst. nukentėjusių keleivių galėjo tikėtis nebent pačios oro linijos malonės. Kitais metais protestuojantys „British Airlines“ darbuotojai susitarimo su oro linija pasiekti negalėjo du mėnesius. Stabdydama dešimtis tūkstančių skrydžių per užimčiausią metų sezoną, „British Airlines“ pasirinko kovoti už savo poziciją ir 1400 darbuotojų streiką komentavo, kaip „visiškai nereikalingą“. Tačiau visa tai buvo tik nemalonumų pradžia.

Kai 2017 m. viena po kitos krito trys Europos oro linijos: „Airberlin“, „Alitalia“ ir „Monarch“, daugeliui tapo aišku, kad skrydžių bendrovės atsidūrė krizėje. Tuo pat metu, anksčiau tik specialistų apžvalgose aprašytas pasaulinis pilotų trūkumas parodė pirmuosius savo padarinius – „Ryanair“ tapo pirmoji nukentėjusi skrydžio bendrovė. Kol aviacijos industriją iš visų pusių spaudžia nemalonumai, jos darbuotojai daro viską, kad apsaugotų savo teises ir skuba jungtis bei kreiptis į profsąjungas.

„EK 261/2004 įstatymas apibrėžia, kad kompensacijos nepriklauso tiems keleiviams, kurių skrydį sutrikdė nenumatytos sąlygos – aplinkybės, kurių nebuvo įmanoma išvengti net jei būtų pasitelktos visos finansinės ir operacinės priemonės. Tačiau, žinant, kad apie planuojamus streikus oro linijos yra informuojamos iš anksto, pasidaro nebe aišku, kodėl streikai įtraukti į nenumatytų aplinkybių sąrašą,“ – sako tarptautinės skrydžių kompensavimo bendrovės „Skycop“ vadovas Marius Stonkus.

Skrydžių kompensavimo bendrovės atstovai tiki, kad dabartinės reglamento sąlygos, kurios įteisina darbuotojų streikus kaip nepatenkančius oro linijų atsakomybėn, privalo būti persvarstytos. Tokios bendrovės siekia, kad Europoje skraidantys keleiviai galėtų nesijaudinti dėl savo planų, todėl šiuo metu kalbasi su nukentėjusias ir planuoja susitikimus su profsąjungomis, kad galėtų įvertinti problemos mastą bei pasiūlyti tinkamiausią sprendimą. Vienas jų – kreiptis į Europos Komisiją su prašymu keisti įstatymą.

Oro linijų streikai: ar dar ilgai už tai atsakys keleiviai?
© Organizatorių nuotr.

„Būti vadovu – tai priimti visus reikalingus sprendimus geriausiam rezultatui pasiekti. Tačiau dabartinis reglamentas tokio vadovavimo apibrėžimo, atrodo, skrydžių bendrovėms netaiko. Savo darbo vietas paliekantys darbuotojai sukelia tikrą chaosą tūkstančiams keleivių, o jų darbą koordinuojanti vadovybė atleidžiama nuo iki 600 eurų siekiančių kompensacijų išmokėjimo nuo jų klaidų nukentėjusiems keleiviams,“ - sako Marius Stonkus.

„Šiuo metu renkame faktus ir analizuojame situaciją, tačiau kitas mūsų žingsnis – peticija, kuria sieksime kreiptis į Europos Komisiją dėl keleivių teisių įstatymo pataisų. Esame pasirengę padaryti viską, kad atsakingos institucijos išgirstų nukentėjusiųjų prašymus ir atnaujintų įstatymą atsižvelgdami į šiandienines problemas ir tendencijas.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Spaudė, sekė ir smerkė: skandalingo Makaraitytės straipsnio bijojo ir aukščiausi šalies vadovai (228)

Žurnalistė Indrė Makaraitytė iki šiol atsimena prieš 13 metų darytą interviu, kurio metu...

Po akibrokšto iš Vokietijos Maskvoje „atkimšinėjami šampano buteliai“ (66)

Naujos didžiosios Vokietijos koalicinės vyriausybės sutartyje penkios pastraipos skirtos ir...

Ko iš tiesų siekia liberalai, keldami kandidatą į prezidentus (1)

Keldamas savo kandidatą į prezidentus Liberalų sąjūdis (LS) siekia sudaryti įspūdį, kad su...

Sutriko „Facebook" veikla (30)

Ketvirtadienį perpiet sutriko socialinio tinklo „Facebook" veikla. Prie savo paskyrų negali...

Grybauskaitė susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (98)

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas balandžio 3 dieną susitiks su Lietuvos, Latvijos...

Didvyriškas gydytojo poelgis: papasakojo, kaip per stebuklą kelyje išgelbėjo gyvybę (41)

Kaip ir daugelis šeimų, pirmąją Kalėdų dieną Jolanta su vyru Sauliumi išsiruošė aplankyti ir...

Igno Staškevičiaus byloje prabilta apie paslaptingą moterį Laimą, aparatūrą miegamajame ir naujus milijonus (135)

Net pusantrų metų buvusių pavaldinių slapta sekto ir už asmeninės informacijos neviešinimą 312...

Pasikinkę saulę: ko galime pasimokyti iš Europos senbuvių? (5)

Saulės energija – vienas ekonomiškiausių XXI amžiaus „žaliosios“ energijos šaltinių....

Žurnalistai gavo dokumentus apie Kremliaus samdinius (66)

2018 m. vasario mėn. duomenimis privačioje karinėje kompanijoje ( PKK ) „ Vagner “ tarnavo ne...