Tuo pačiu tai – pati liberaliausia islamiška valstybė pasaulyje, atvėrusi sienas vakarams, bet išsaugojusi senąsias tradicijas bei vertybes.

Lietuvą nuo Omano sultonato skiria 6300 km. Atvykus į šią Pietvakarių Azijos valstybę, laikrodžio rodyklę tenka persukti trimis valandomis į priekį.

Tačiau čia keičiasi ne tik pats laikas, bet ir jo pojūtis. Vykstantiems į Omaną patariama pamiršti minučių tikslumu sudėliotus planus, maršrutus ar susitikimus. Gyvenimas Artimuosiuose Rytuose teka kitaip ir, jei su tuo nesugebėsi susitaikyti dar kelionės pradžioje, greit teks nusivilti.

„Niekas Omane neplanuoja laiko taip, kaip planuojame mes. Jiems atvykusiam žmogui pasiūlyti pasikeisti bilietus, jei negali su jais susitikti, yra visiškai normalu, o mums tai būtų stresas. Jie iš viso nestresuoja. Viskas atsitiks taip, kaip turi būti ir viskas yra Alacho rankose. Jeigu tariasi susitikti rytoj, tai arabas pasakys: susitiksime rytoj, kaip ir tarėmės, bet tam dar turi būti Dievo valia. Gali kas nors pakeliui pasikeisti ir jūs nesusitiksite, vadinasi, Dievo valios nebuvo ir dėl to nervintis irgi nereikia“, – pasakoja Boleta Senkienė.

Prieš gerus ketverius metus tapusi Omano garbės konsule B. Senkienė šiandien negaili liaupsių šiai puspenkto milijono gyventojų turinčiai arabų valstybei. 39 metų diplomatė sako: nežiūrint visų stereotipų, Omanas – pasakiška, moderni šalis, kurioje viską lemia įdomios, tačiau atvykėliams iš Vakarų ne visada suprantamos tradicijos.

„Omano politika stebina ne vien mane, o visus, kai pasakai, kad nėra jokių pajamų mokesčių. Nulis. Ką uždirbai, valstybė iš tavęs nepaima nieko. Benzinas degalinėje kainuoja mažiau negu litras vandens, mokslas, sveikatos apsauga – niekas jums nekainuoja. Jeigu turite darbą, jūs visais atvejais gausite paskolą. Nėra variantų, kad paskolos jūs negausite.

Yra nemažas skaičius žmonių, kurie dirba valstybės tarnyboje, tai – kaip viena duotybių, nes atleisti jūsų negalima. Žmona turi prigimtinę teisę pasirinkti: dirbti ar ne. Ji apskritai gali nieko nedaryti ir jūs, kaip vyras, privalote užtikrinti jai padorų gyvenimą“, – apie Omano gyvenimą pasakoja garbės konsulė.