Susikrauname kuprinę ir iškeliaujame burtų keliu išrinkta kryptimi. Niekada neplanuojame, niekada nenustatome pagrindinio kelionės tikslo. Kam? Juk mūsų kelionė tikrai nepasibaigs vieninteliu aplankytu objektu. O jei kelionės metu pamatysime kokį paslaptingą keliuką, apaugusį tankiomis pušimis? Aišku, būtinai juo ir pasuksime. Sakoma: nemesk kelio, dėl takelio. Tačiau ši taisyklė mums tikrai negalioja.
Nepasakosime apie kiekvieną aplankytą miestelį ar kaimelį, nes kiekvienas iš jų yra savotiškai kitoks: su savo istorija, žmonėmis, tradicijomis, kultūra ir gamta. Nepasakosime apie aplankytus gamtos stebuklus, nes kiekvienas iš jų turi savo paslaptį ir kažkokią kitokią antgamtišką jėgą. Tikrai žodžiais nenutapysi miškų ir pievų žalumo, jų platybių ir skleidžiamos galybės. O kur mįslingi upių vingiai, paslaptimi alsuojantys ežerai, savo istoriją čiurlenantys šaltiniai, pasaką ošianti jūra. Ir visą tai gali rasti čia, mūsų Lietuvoje. Tereikia tik norėti, pajusti, suprasti ir išgirsti, ką tau nori papasakoti. Viskas priklauso tik nuo tavęs ir tavo požiūrio.
Nesakau, kad mes nevažiuojame į svečias šalis. Važiuojame, tačiau grįžę vis palyginame ir tik dar labiau įsitikiname: visur gražu, bet namuose gražiausia.
Agnė T.
Šis tekstas - konkurso „O man Lietuvoje gražiausia“ dalis. Dalyvauk konkurse ir TU!
