aA
Prieš ketverius metus su šeima vykau į Graikiją, Kretos salą. Tai tebuvo viena savaitė nepamirštamos kelionės, bet vienos akimirkos buvimo šioje saloje neužmiršiu dar ilgai ilgai – tai vienos dienos trukmės ekskursijos į nuostabiąją Šventosios Irinos, kitaip tariant, Santorinio salą.
Santorinio sala, Graikija
Santorinio sala, Graikija
© Shutterstock nuotr.

Puikiai prisimenu tą ketvirtadienį, gegužės dvidešimt aštuntąją dieną, kai atsikėlusi anksti ryte, išėjau į lauką ir su nekantrumu laukiau atvykstančio autobuso, kuris turėjo mane ir dar keletą žmonių iš kitų viešbučių nuvežti iki Herakliono uosto, iš kur turėjau išvykti į anksčiau minėtąją salą.

Praėjus maždaug valandai su puse, atvykome į Herakliono uostą, kur netrukus buvau įlaipinta į laivą, kurio pavadinimo, deja, neprisimenu. Praėjus vienai valandai ir trisdešimt minučių tolumoje pamačiau gana nedidelę salą su apsnigta viršūne. Nustebau – jau tuoj ir kalendorinė vasara prasidės, o ten vis dar sniego būta. Bet su laiku prie salos vis artėjome ir artėjome.

Kai laivas sustojo, galiausiai supratau, kad ta salelė apsnigta viršūne ir yra Santorinis! Vėl suglumau – argi gali būti, kad saloje, kur birželio mėnesio viduryje termometro stulpelis siekia keturiasdešimties laipsnių karštį, vis dar yra sniego? Susimąsčiusi nuėjau autobuso, kuris turėjo nuvežti mane kito miesto link. Nesunkiai jį susiradau. Vos tik susirinko visi žmonės, autobusas pradėjo riedėti iš Atinioso (būtent ten ir yra Santorinio uostas) į salos sostinę – nedidelį Firos miestelį. Autobusas riedėjo siaurais keliukais kalnuose, kitaip vadinamais serpantinais, o aš tuo metu žiūrėjau į vis tolstančią jūrą ir vis mąsčiau apie sniegą.

Netrukus jau atvykome į Firos miestelį. Vos tik išlipusi iš autobuso, supratau, kad tai, ką aš laive palaikiu sniegu, iš tikrųjų buvo nedideli balti nameliai, mėlynais stogais, kuriuos galima būtų pavadinti Santorinio vizitine kortele.


Shutterstock nuotr.

Su gide ir turistine grupe nuėjome į apžvalgos aikštelę, kuri buvo pakilusi keturis šimtus metrų virš jūros lygio. Iš ten galima pamatyti dvi mažesnes saleles – Palea kameni ir Nea Kameni, taip pat ir du ugnikalnius, iš kurių vienas - povandeninis. Abu ugnikalniai buvo veikiantys. Pabūgau: o kas, jeigu ugnikalnis išsiverš? Bet gidė, tarsi išgirdusi mano mintis, nuramino, kad tada (2009 metais) tikrai nebūtų išsiveržę, bet mokslininkai prognozavo, kad ugnikalnis turėtų išsiveržti po kokių dviejų-trejų metų, ir galėtų suniokoti visą salos grožį bei unikalumą. Sužinojau, kad povandeninis ugnikalnis į vandenį išmeta kažkokias dujas, kurios iš lėto teršia Egėjo jūrą. Po šių pasakojimų, gidė leido pusvalandį pasivaikščioti ir įsiminti šio miestelio vaizdus.


Shutterstock nuotr.

Po pusvalandžio visi vėl susirinko į autobusą ir šį kartą jis nuriedėjo Ojos arba Ijos miestelio link. Vėl visi kartu nuėjome prie apžvalgos aikštelės. Gidė mums papasakojo šiek tiek apie miestelį, paskui nuėjome į vietinę stačiatikių cerkvę, kuri pasižymėjo prabangumu. Na, ir vėl laisvas laikas. Šįkart turėjome net dvi valandas apžiūrai. Turbūt buvę Ojoje pasakys, kad ten būtinai reikia nusileisti laiptukais prie jūros, bet aš nesileidau, nes, visų pirma, pabūgau tų daugiau kaip penkių šimtų laiptukų, o antra - turėjau kiek kitą tikslą – pasiekti dominikonų bažnyčią, bei parvežti artimiesiems ko nors tokio, kas visada primintų apie šią salą.


Shutterstock nuotr.

Bet besižvalgant po įvairias krautuvėles ir nupirkus visiems po suvenyrą, pastebėjau, kad žvalgybai teliko pusvalandis, per kurį aš tikrai nespėčiau pasiekti bažnyčios ir sugrįžti atgal, tad iš karto pasukau autobusų stoties link. Atėjusi penkiomis minutėmis anksčiau, pastebėjau, kad autobusas dar neatvyko, o mano žvilgsnį patraukė netoliese stūksojusi nedidukė parduotuvėlė, tiksliau tai, kas buvo aplink ją – nedideli akmenėliai, kurie man priminė sustingusią lavą.

Prisirinkusi šiek tiek, pastebėjau, kad jau ir autobusas atpuškėjo. Norom nenorom, bet teko lipti į autobusą, su kuriuo ir išvykau atgal į Atinioso miestą, kur įlipus į laivą ir vėl perplaukusi Egėjo jūrą (ne visą) grįžau į Kretos salą. Jau po pusvalandžio buvau vėl viešbutyje, kur visiems papasakojau savo įspūdžius.

Dabar iš šios salos teliko prisiminimai ir nuotraukos, kurias su nostalgija gan dažnai peržiūriu. Ir žinau, kad kada nors aš sugrįšiu tenai ir pamatysiu, tai ko nemačiau anąkart - unikalųjį raudonąjį paplūdimį, pamatysiu nuostabųjį Ojos miestelio saulėlydį bei aplankysiu dominikonų bažnyčią.

Šis tekstas - DELFI Gyvenimo konkurso "Pasaulio kraštas, į kurį norėčiau sugrįžti" dalyvio rašinys.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Kelionių „medžiotoja“ papasakojo, kur galima saugiai praleisti vaikų atostogas (32)

Vieni žmonės „medžioja“ akcijas migruodami po parduotuves, o aš „medžioju“ keliones....

Avialinijų bendrovė siūlo papietauti stovinčiame lėktuve (3)

Singapūro gyventojai turi progą papietauti pagrindiniame miesto oro uoste stovinčiame lėktuve „...

Estijos ir Latvijos turistų tyrimas: keliauti motyvuoja noras ištrūkti iš pažįstamos aplinkos

Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ liepos – rugpjūčio mėnesiais...

Keleiviai, kurių skrydžiai neįvyko, susiduria su oro linijų abejingumu: kaip nepatekti į spąstus? (11)

Tam, kad būtų išvengta masinių kelionių organizatorių ar oro vežėjų bankrotų koronaviruso...

Svarbu keliaujantiems po Europą: sukurtas nuolat atnaujinamas žemėlapis, kuris padės planuoti keliones į saugius regionus (3)

Nuo spalio 13 d. dėl COVID-19 pandemijos Europos Sąjungos šalys ėmė taikyti Europos Tarybos...

Top naujienos

„Valstiečių“ palikimas konservatoriams: abejotina koronaviruso statistika ir gyvenimas „kaip bomba“ (756)

Dieną po rinkimų rinkėjų kelialapį į opoziciją gavusi „valstiečių“ Vyriausybė suskubo...

Mokesčių pakeitimai 2021 metais: perskaičiuota NT vertė, didesni akcizai, naikinama PVM lengvata įtakos turės ir „Brexit“ (171)

Kitų metų valstybės biudžete nenumatoma naujų pakeitimų mokesčių sistemoje, tačiau nuo sausio...

SAM: vietiniai karantinai įvedami dar aštuoniose savivaldybėse karantinuotose vietovėse - speciali kaukių dėvėjimo tvarka (75)

Atsižvelgiant į blogėjančią epidemiologinę situaciją šalyje, nuo 2020 m. spalio 28 d. 00:00...

Europoje dėl koronaviruso daugėja įtampos ženklų: perspėja, kad sistema gali nebeatlaikyti jau lapkričio pradžioje (24)

Europai ruošiantis koronaviruso atvejų antplūdžiui ligoninėse, valdžios institucijos neslepia...

Sejonienė: gavusi pasiūlymą užimti sveikatos apsaugos ministrės postą – svarstyčiau (72)

Kaip viena iš galimų kandidačių į sveikatos apsaugos ministrus minima su konservatoriais į...

Startuolio Jungtinėje Karalystėje tikslas – uždirbti iš energijos saugojimo galimybių (4)

„ Tesla Inc.“ akumuliatoriams pirmą kartą subalansavus pasiūlą ir paklausą Jungtinės...

Kšištofui Lavrinovičiui prireikė skubios medikų pagalbos: padėjusiam chirurgui iš jaudulio spurdėjo širdis (117)

Šis savaitgalis krepšininkui Kšištofui Lavrinovičiui (40) baigėsi skausminga nelaime....

Vaikas nuolat yra išsiblaškęs ir pameta savo daiktus? Psichologė patarė, kaip viską sustatyti į savo vietas

Pirmieji mėnesiai mokykloje – įveikti, šis ruduo buvo nauja patirtis moksleivių gyvenime. Po...

Internete žarsto milijonus: lyg ant sparnų skriejęs Raikkonenas per pirmą ratą aplenkė 11 varžovų

41 metų Kimi Raikkonenas – vyriausias ir labiausiais patyręs „Formulės-1“ lenktynininkas...

Arūnas Spraunius | D+ nariams

Globalizacijos mama Amerika pralaimi, užtat išlošia imitatorė ir vagišė Kinija

Spalio 7-ąją JAV vidaus saugumo ministro pareigas einantis Chadas F. Wolfas Ministerijos interneto...

|Maža didelių žinių kaina