Kelionės po Islandiją įspūdžiais sutiko pasidalinti grupelė bendraminčių keliautojų, pasivadinusių linksmu „Ežiukai rūke“ vardu. „Ežiukai“ jau nebe pirmus metus leidžiasi į įdomius žygius savarankiškai suplanuotais maršrutais.
Planuoti geriausia iš anksto
Tiesioginių skrydžių iš Lietuvos į šią Europos šiaurėje esančią Atlanto vandenyno apsuptą salą nėra, tad grupė keliautojų rinkosi skrydį per Danijos sostinę Kopenhagą.
„Žvalgytis lėktuvo bilietų pradėjome dar vasarį, o kelionės maršrutą sudarėme patys remdamiesi informacija, rasta internete – keliautojų įspūdžiais, patarimais bei vietovių aprašymais“ – kelionės planavimo žingsnius vardija savarankiškų kelionių mėgėjai.
Į Islandiją skraidina dvi skrydžių bendrovės – „Iceland Express“ ir „Icelandair“. Pirmoji iš jų yra pigesnė, tačiau ir mažiau patikimesnė, kadangi ši kompanija neperspėjo bilietus įsigijusių „ežiukų“ apie atšauktą skrydį.
Po vulkaninės kilmės salą „Ežiukai rūke“ daugiausia keliavo autobusais. Nors autobuso bilietų kainos ir nėra žemos (pavyzdžiui, bilietas vienam žmogui už trijų valandų kelionę autobusu iš Reikjaviko į Skogarą kainavo 82 Lt), tačiau taip keliauti yra kur kas pigiau, negu nuomojantis automobilį. Be to, keliautojų grupelė buvo numačiusi dalį suplanuoto maršruto įveikti pėsčiomis, tad automobilis būtų tik kliudęs šiam sumanymui.
Beje, įdomus faktas apie Islandijos autobusus: jei į tam tikrą maršrutą susirenka daugiau norinčių vykti, negu autobuse yra vietų, tuoj pat iškviečiamas kitas autobusas ir sutalpinami visi norintys.
Lietuviai kelionės metu ne kartą kreipėsi į Islandijos turizmo informacijos centrus, kur galima ne tik įsigyti autobusų bilietus, bet ir nemokamai gauti įvairiausių turistinės informacijos skrajučių bei lankstinukų.
Labiausiai pravertė šilti megztiniai ir vaistai nuo peršalimo
Į atšiauriąją Islandiją rekomenduojama vykti vasarą, tačiau net ir keliaujant liepos mėnesį labai pravertė šilti, neperpučiami bei neperšlampami rūbai, kepurės ir pirštinės. Pavyzdžiui, Reikjavike vidutinė liepos temperatūra svyruoja apie 10-11°C.
„Nesitikėjome, kad bus šilta, bet kai ruošitės kelionei į šią šalį ir manysite, kad jūsų pasiimtas megztinis per šiltas - dėkite jį į šoną ir pasiimkite dar šiltesnį. Tikrai nepamaišys....“ – nuoširdžiai pataria „ežiukai“.
Orai Islandijoje – itin permainingi. Šioje vėjuotoje šalyje oro sąlygos paprastai pasikeičia kelis kartus per dieną. Rytą galima džiaugtis šviečiančia saule, per pietus dangų užtraukia debesys, pliūpteli lietus, o neilgai trukus vėjas prasklaido debesis ir vėl galima mėgautis giedra.
Vis dėlto, vakarai čia net ir vasarą būna itin žvarbūs. Nors keliautojai rinkosi nakvynę Islandijos kempinguose, nuosavose iš Lietuvos atsivežtose palapinėse, tačiau prasitarė ne sykį pagalvoję ir apie kokią „šiltesnę“ nakvynės vietą.
Tačiau lankantis vienoje iš brangiausių pasaulio šalių, kempingų kainos pasirodė gana „lietuviškos“ – už naktį nuosavoje palapinėje keliautojai mokėjo nuo 800 iki 1100 ISK už vieną žmogų (t.y. nuo 16 iki 22 Lt).
Galima pridurti, kad kempingai Islandijoje yra palyginti aukštos kokybės. Į nakvynės kainą paprastai įskaičiuojamas nemokamas dušas ir naudojimasis virtuvėle. Tačiau kai kuriuose pigesniuose kempinguose teko atskirai mokėti už dušą (apie 8 Lt už 5 min.).
Neišsivertė be lietuviškų lašinių
Vykstant į besikandžiojančiomis kainomis garsėjančią Islandiją pravartu apsirūpinti šiokiomis tokiomis maisto atsargomis. Tačiau nereiktų persistengti, mat į šalį galima įsivežti tik 3 kg maisto. Paklausti, kokį maistą patartų vežtis keliautojams, „ežiukai“ pamini tradicinius turistinius produktus – kruopas, konservus, lašinius, riešutus, džiovintus vaisius.
Iš Lietuvos atsivežtų produktų pakako maždaug pusei kelionės, vėliau atsargas teko papildyti vietiniuose supermarketuose. Daugumos produktų kainos Islandijoje yra maždaug dvigubai didesnės nei Lietuvoje. Be to, maisto atsargas galima papildyti ir gamtoje. Šalies miškuose gausu gamtos gėrybių – uogų ir grybų!
„Alkoholis, kurio buvome atsivežę iš Lietuvos, buvo nerealiai reikalingas šaltais vakarais, o visos jo atsargos sunaudotos greičiau nei buvo galima įsivaizduoti...“ – patirtimi dalijasi savarankiškų kelionių mėgėjai.
Tiesa, alkoholinių gėrimų galima įsigyti ir Islandijoje, pavyzdžiui, užsienio kelionių giduose rekomenduojama paragauti islandiškų likerių. Tačiau šis savotiško skonio itin saldus islandų gėrimas lietuviams didesnio įspūdžio nepaliko. Beje, alaus kaina parduotuvėse beveik nesiskiria nuo lietuviškų kainų – apie 2,5-3 Lt, tačiau restorane už bokalą tektų pakloti apie 14 Lt.
Islandijos restoranuose keliautojus labiausiai nustebino ne kainos (!), o porcijų dydis. Dauguma porcijų čia tokios, kad pakanka dviems žmonėms.
Natūralios vonios – islandų sveikatos šaltinis
Islandija garsėja unikalia ir kontrastų pilna gamta, natūraliomis karštosiomis versmėmis bei geizeriais, trykštančiais visoje saloje, burbuliuojančiais purvo baseinais. Geizerių energija šalyje yra naudojama šilumai tiekti. Beje, ir pats žodis „geizeris“ kilęs iš šios šalies. Didžiausia saloje trykštanti natūrali versmė vadinasi Geysir.
Kelionės metu lietuviai savo kailiu išbandė kelias karštąsias versmes. Viena „ežiukė“, atvykusi į šalį kiek anksčiau, spėjo apsilankyti viename žymiausių visame pasaulyje terminių baseinų – Žydrojoje lagūnoje, esančioje netoli Reikjaviko.
Žydroji lagūna – tai natūralus SPA centras ir viena žymiausių vietų Islandijoje, kurios pavadinimas kilo nuo balkšvos turkio spalvos vandens. Įspūdį sustiprina į orą virstantys baltų garų kamuoliai.
Žydrojoje lagūnoje geoterminiai šaltiniai šildo tarp lavos liekanų telkšantį gydomųjų savybių turintį vandenį, kurio temperatūra čia siekia apie 37-39°C. Tiesa, pasipliuškenimas šiame terminiame gamtos sukurtame baseine vienam žmogui kainuoja 32 EUR (apie 110 Lt). Kituose Islandijos SPA centruose kainos mažesnės, o Landamanalaugaro kempinge pasiturkšti karštosiose versmėse bei atgauti jėgas galima ir nemokamai.
Islandijos gamta: nuo ledo tvirtovių iki pragaro vartų
Atvykę autobusu iš Reikjaviko į Islandijos pietuose esančią Skogaro gyvenvietę, keliautojai leidosi į 6 dienų žygį pėsčiomis po vieną gražiausių Islandijos vietovių – Myrdalsjokull ledyną.
Nors orai nelepino – ir lietus pliaupė, ir vėjas kiaurai košė, ir rankos nuo šalčio žvarbo – ši kelionė paliko neišdildomus įspūdžius. Visus sunkumus ir nepatogumus užglaistė lietuvių akiai neįprasti, stulbinantys gamtovaizdžiai: apsamanoję žali slėniai, trykštantys geizeriai, spalvoti riolito kalnai, lavos laukai, akmenuotos plynės, primenančios mėnulio paviršių.
Apylinkėse esantys kalnai išsiskiria spalvų gausa. Čia galima išvysti rožinių, geltonų, melsvų, ryškiai violetinių, baltų, juodų uolienų. O visai netoli nuo tako, kuriuo leidosi žygeiviai, stūkso vienas aktyviausių iš maždaug 200 saloje esančių ugnikalnių – Hekla, kadaise vadintas „vartais į pragarą“ ir paskutinį kartą išsiveržęs 2000 m.
Po šio varginančio, bet įspūdingo žygio atšiauriomis akmens ir ledo vietovėmis laukė 10 valandų kelionė autobusu į šiaurinę Islandijos dalį. Keliautojai apsistojo kempinge prie Myvatno ežero, garsėjančio gausybe pseudokraterių, ir kelias dienas tyrinėjo apylinkes.
Į šiaurę nuo Myvatno ežero yra Dimmuborgiro lavos liekanų „tvirtovė“, t.y. lavos laukai, olos ir kiti ugnikalnių išsiveržimų suformuoti keistų formų dariniai. Pasak islandų tautosakos, ši vietovė yra kelias, jungiantis žemę ir pragarą. Taip pat pasakojama, kad šioje vietoje gimė piktieji troliai ir atsirado blogis.
Vienintelė visos kelionės metu nuvylusi vietovė – tai Kraflos ežeras, telkšantis kraterio viduje. Šis žymus ežeras yra apsuptas pramoninių vamzdynų, tad kelias savaites išbuvus gamtos apsupty ir čia jau norisi daugiau natūralumo.
Paskutinis beveik tris savaites trukusios kelionės žygis pėsčiomis buvo po Jokulsargljufur nacionalinį parką, garsėjantį kanjonais ir vulkaninės kilmės kalnais. Vienas iš įspūdingiausių šioje vietovėje – Dettifoso krioklys, kuris laikomas vandeningiausiu Europoje. Jokulsa a Fjolum upės vanduo čia krenta iš 40 metrų aukščio, o krioklio plotis – apie 100 metrų. Žygeiviai taip pat aplankė ne mažiau įstabų pasagos formos Asbyrgi kanjoną, kurio statūs šlaitai kyla į 100 m aukštį.
Skandinaviškai jaukūs Islandijos miestai
Kaip ir reikėjo tikėtis, Islandijos, kurioje gyvena tik apie 320 tūkstančių gyventojų, miestai yra labai nedideli, o sala yra itin retai apgyvendinta. Šiauriausios pasaulio sostinės titulu besididžiuojančiam Reikjavikui apžiūrėti pakako pusdienio: kelios jaukios skandinaviško stiliaus senamiesčio gatvelės bei skvereliai, turistams skirtos parduotuvėlės ir kavinės, graži krantinė ir uostas su šviežios žuvies restoranėliais.
Skjalfandi įlankoje, šiaurinėje Islandijos dalyje įsikūręs Husavikas – jaukus ir gražus miestukas, kurio gyventojai daugiausia verčiasi žvejyba ir turizmu. Miestelis garsėja kaip banginių stebėjimo centras. Čia už 48 EUR (apie 165 Lt) galima užsisakyti turą, kurio metu plaukiama stebėti banginių. Taip pat besidomintys šiais nykstančiais jūrų žinduoliais gali apsilankyti Banginių muziejuje ir sužinoti apie šių gyvūnų rūšis, elgseną, anatomiją, skeletus bei banginių medžioklę.
Keliautojai taipogi apsilankė Akureyryje, vadinamame šiaurės Islandijos sostine. Šiame mieste yra antras šalyje oro uostas, iš kurio galima skristi iš Islandijos į žemyninę Europą.
Kadangi kelionė ėjo į pabaigą, „ežiukai“ pasinaudojo proga jaukiose Akureyrio senamiesčio gatvelėse įsigyti suvenyrų ir lauktuvių. Turistams Islandijoje siūloma pirkti įvairiausius vilnonius mezginius: nuo pirštinių iki megztinių. Sunku įsivaizduoti, ar koks kitas daiktas taip puikiai primintų šį atšiaurų, bet kartu tik šiltus prisiminimus paliekantį kraštą.
