aA
Net ir dažnam vilniečiui šis sostinės priemiestis yra terra incognita – nežinoma žemė. Pažinti jos ir neskubama: Naujoji Vilnia, atsainiai vadinama Vileika, sovietmečiu buvusi stambiu pramonės mazgu, nūnai velka nekokią šlovę. Neva čia nekalbama lietuviškai, Vilnelė negrįžtamai subjaurota gamyklų griuvėsių, o apleistuose daugiabučiuose svaiginasi buvę proletarai.
Naujoji Vilnia, Linksmoji g.
© DELFI / Ainis Gurevičius

Tačiau įdėmiau apsidairius, dar geriau – pakalbinus vietinį patriotą, jums atsivers įstabus šio krašto gamtos grožis bei žilos istorijos slėpiniai.

Barboros Radvilaitės laikai

Šio krašto patriotų ypač daug Barboros Radvilaitės pagrindinėje mokykloje. Vardas šiai mokyklai duotas ne šiaip sau: Lietuvos ir Lenkijos karalienės pilis kadaise stūksojo visai greta dabartinės mokyklos. Šios kolektyvas pastatė nuostabų miuziklą apie Barboros ir Žygimanto meilę: tokį ne gėda parodyti ir karališkojoje Krokuvoje! O buvęs mokyklos istorikas Aurelijus Gieda ir auklėtinis Povilas Liubauskas tapo šio krašto, kadaise vadinto Rokantiškėmis, nutylėtos istorijos metraštininkais.

Mūsų protėvių Vilnios slėnyje gyventa jau prieš 12 tūkstantmečių, pasitraukus paskutiniajam ledynui. Adomas Pliateris, praeityje garsus archeologijos entuziastas, aptiko Rokantiškėse net 72 pilkapius. Ir dabar galite patirti keistą jaudulį pakilę šviežiai sukaltais laiptais į kalvą su nuoroda „Naujosios Vilnios pilkapiai": nejau čia kadaise gyveno žmonės, mitę mamutiena!.. Be juokų: mamutų kaulų rasta kasant žvyro karjerą prie Kučkuriškių.

Pirmąją pilį Rokantiškėse, ant vaizdingo kalno kairiajame Vilnelės krante, šalia Murlės intako, pastatė Alšėnų (dabar Baltarusija) kunigaikštis Alšys 1530 metais: apie tai byloja Bychovco kronika. Paskutinis šios giminės atstovas buvo Vilniaus vyskupas Povilas Alšėniškis. Didikas studijavo Romos ir Krokuvos universitetuose, kunigavo Vilniuje ir auk­lėjo mažametį karalių Žygimantą Augustą.

Mirė 1555 m., Rokantiškių pilį padovanojęs jo motinai karalienei Bonai, Barboros Radvilaitės anytai. Vėliau pilis ėjo per rankas, ją valdė ir Pacų giminė, o 1655 m. Maskvos carui okupavus dalį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, gražuolė pilis buvo sudeginta 20 tūkst. Zolotarnkos kazokų, kurie paskui sostinėje surengė žiaurias trijų dienų skerdynes.

Litovkų sostinė

Archeologiniai kasinėjimai liudija, kad Rokantiškėse XVI amžiuje išties būta vienų gražiausių Lietuvoje renesansinių rūmų. Šiandien pakilę į sutvarkytą kalną terasite menkus jų griuvėsius. Tačiau vaizdas į Vilnelės krantus, kur kadaise driekėsi žvėrių pilnos gūdžios girios, vertas pakilimo. Beveik Šveicarija! Kalvos dantytos tamsiais eglynais, o mėlyną Vilnelės kaspiną, kaip ir dera, kerta geležinkelis. Jis ir pradėjo naują šio žilo krašto istorijos ir Naujosios Vilnios tarpsnį.

Vardą miesteliui, kaip ir Vilniui, davė sraunioji Vilnia, prieš 100 metų gudiškai vadinta Vileika, lenkiškai – Vilenka. Mietelis atkuto 1824 m. Balceriui Reinartui ją užtvenkus ir pastačius Kučkuriškių vandens malūną bei popieriaus fabriką (išlikę jo pastatai akį traukia ir dabar), o ypač pradėjus tiesti Varšuvos–Peterburgo geležinkelį. 1858 m. iškirtus aplink geležinkelio mazgą miškus, it grybai ėmė dygti dirbtuvės, lentpjūvės, gamyklos, miestelis rusiškai buvo pakrikštytas Novovilejvsku. Jį išgarsino litovkos:
čia įkurta pasagvinių (uknolių) gamykla po dešimties metų tapo didžiausiu pasaulyje (!) dalgių fabriku.

Čia dirbo arti 100 darbininkų, degė 34 žaizdrai, veikė 47 staklės. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą kasmet būdavo pagaminama iki 3 mln. garsiųjų litovkų, itin kokybiškų modernios technologijos dalgių iš švediško plieno. Litovka (Rusijoje dalgis kitaip ir nebuvo vadinamas) 1900 m. buvo eksponuojama ir pasaulinėje parodoje Paryžiuje. Ilgainiui miestelyje atsirado geležinkelio dirbtuvės, metalo liejykla, du popieriaus fabrikai, stambi lentpjūvė, siuvykla, mielių, odos gamyklos.

Iš Šveicarijos atkakę broliai Mozeriai įkūrė stambų mezginių fabriką. XX a. pradžioje Naujoji Vilnia buvo trečias Lietuvos miestas pagal pramonės išsivystymą, čia gyveno 5 tūkst. įvairiausių tautybių gyventojų: žydų, vokiečių, vengrų, lenkų. Darbo sąlygos buvo nepavydėtinos, taigi nenuostabu, kad marksistinė ideologija rado čia palankią dirvą.

Sovietmečio grimasos

Tikru revoliucinių idėjų lopšiu, beje, tapo dar caro laikais pastatyta didelė psichiatrijos ligoninė, juolab kad jos personalas, vadovaujamas psichiatro humanisto V.N.Krajinskio, buvo atsiųstas iš Charkovo, itin proletariško miesto. 1905 m. ligoninės vadovas buvo nušalintas kaip nelojalus caro valdžiai, o felčere šiek tiek vėliau dirbo gudų poetė Aloyza Paškevič, slapyvardžiu Ciotka (jos vardu pavadinta gretima gatvė).

Ar kas žino, kad ši moteris buvo Stepono Kairio, 1917 m. Lietuvos Nepriklausomybės manifesto autoriaus, žmona?

Niūrius ligoninės pastatus juosia Džiaugsmo, Pergalės, Parko ir Linksmoji gatvės, tačiau linksmybių, džiaugsmo ir ramybės čia būta maža, o pergalės labai abejotinos: tai liudija daugybė bunkerių, karo amunicijos sandėlių, apkasų, išlikusių šiose apylinkėse. Po Pirmojo pasaulinio karo čia, sostinės prieigose, nerimo kovos: valdžią paimdavo tai bolševikai, tai Lietuvos kariuomenės daliniai.

Netrukus Vilniaus kraštą užėmusi Lenkijos kariuomenė miestelį pavertė kareivinėmis. Tarpukariu čia neišvengiamai klestėjo lenkų kultūra bei tradicijos. Lietuvai atgavus Vilniją, Sovietų Sąjunga ligoninėje įsirengė didelę karinę bazę – sakytum, tarsi visiems laikams, paliko ją tik 1941m., vokiečių spaudžiama. Šie ją pavertė belaisvių stovykla, kurioje mirė ar buvo nužudyta apie 4,5 tūkst. kalinių. Tai primena broliškos kapinaitės su paminklu karo aukoms, prigludusios prie psichiatrijos ligoninės tvoros iš Linksmosios gatvės pusės.

Tuo tarpu Pergalės gatvė šauna į kalvą nuo aikštės, kurioje amžiams sustojo garvežys su gyvuliniais vagonais. Iš Naujosios Vilnios stoties 1941-ųjų birželį į Sibirą išvežta šimtai tūkstančių nekaltų mūsų tautiečių. Tik prieš pusmetį ši vieta pagaliau gavo tinkamą Tremtinių vardą, pakeitusį makabrišką „Draugystės“.

Daug karčios ironijos šiame krašte, kur ant sovietmečiu klestėjusios „Neries“ gamyklos net iki 1992-ųjų kabojo šūkis rusų kalba „Idėji Lenina živut ir pobeždajut!“(Lenino idėjos gyvena ir nugali). O skvere šalia Vilnelės vis dar stūkso pamiršta vienišo sovietų proletaro statula.

Ir gerai, kad ji neatsidūrė Grūto parke. Neverta lyginti Naujosios Vilnios – buvusių Rokantiškių  – su kitais sostinės priemiesčiais. Ši vieta unikali ne tik nuostabia gamta: ji akivaizdžiai primena, kad nežmoniškos idėjos miršta nieko nenugalėjusios.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Milžiniškų Kinijos žibintų festivalis – jau šį savaitgalį (1)

Jau šią savaitę Pakruojo dvare prasidėsiančiame festivalyje „Didieji Kinijos žibintai“...

Trakų pilies grožį užgožę lauko tualetai kelia pasipiktinimą: gėda prieš užsieniečius (58)

Trakų pilies lankytojus papiktino pilies saloje pastatyta eilė kilnojamų tualetų. Lankytojų...

Kaip pigių skrydžių bendrovės gauna pelną parduodamos nebrangius bilietus (40)

Finansų ekspertai teigia, kad pigūs lėktuvo bilietai ne visuomet yra tokie pigūs, sako LRT...

„New York Post“ gruodį rekomenduoja aplankyti magiškiausią Kalėdų sostinę – Vilnių (7)

„Europos miestai ir miesteliai jus tikrai sužavės ir nukels į nepamirštamą Kalėdų pasaką,“...

Kalėdinės mugės pasaulyje – kur geriausia ieškoti šventinės nuotaikos? (12)

Rankas šildantis karšto gėrimo puodelis magiškomis švieselėmis blyksinčioje...

Top naujienos

Auštrevičius kritikuoja Grybauskaitės dešimtmetį: Lietuva tampa pigia Vakarų Europos kopija (8)

Gana anksti apie savo dalyvavimą 2019 m. rinkimuose į Lietuvos prezidentus pranešęs Liberalų...

Gyvai / Eurolygos testas Maskvoje: CSKA – „Žalgiris“ (54)

Kauno „Žalgirio“ ekipa trečiadienį pradeda rusiškų išbandymų etapą: trečiadienį Lietuvos...

Po nesėkmės suirzusi Rusija trimituoja: Lietuvą sukaustė baimė (421)

Kremlius trečiadienį pasmerkė „smarkų spaudimą“ dėl Rusijos kandidato į Interpolo...

Būsto paskola: kiek ji kainuoja ir kaip reikia derėtis su banku kokias palūkanas rinktis geriausia (5)

Ekspertai sako, kad šiuo metu pinigai yra pigūs. Tačiau, nors palūkanos nėra didelės, imant...

Lietuvių kavos gėrimo įpročiai šiurpina italą: mane purto tas užpylimas (130)

Kava – vienas populiariausių žmonijos gėrimų, be kurios neapsieina daugelio žmonių rytas. O...

Užkalnis. Apie asocialus, čigonus, pašalpinius ir kitus blogus žodžius (282)

Sužinojau, kad žodžio „asocialas“ mūsų vis dar laisvoje, bet sparčiai nelaisvėjančioje...

Dar niekur nerodytame Eimunto Nekrošiaus žmonos interviu – itin atviri prisipažinimai (1)

INIT televizija paviešino dar niekur neskelbtą interviu su legendinio režisieriaus Eimunto...

Eimunto Nekrošiaus bičiulis apie režisierių ištikusias sveikatos problemas: kalba ėjo apie operaciją (32)

Kartu su visa šalimi mylimo ir talentingo režisieriaus gedintys aktorius bei režisierius Adolfas...

Lietuvoje atsiras vieta, kur miško kirtėjai bus nepageidaujami (3)

Kiekviena pasaulio šalis gali džiaugtis savo turimais gamtos turtais. Saugant unikalų gamtos...