Pats kaimelis panašus į kitus pakeliui aplankytus, tik didesnis. Kadangi pati sezono pradžia, turistų dar nedaug, viešbučiai tušti. Pasirinkimas tikrai didžiulis. Bandau įsivaizduoti kaip visa tai atrodo sezono metu. Turėtų būti kažkas panašaus į Palangos variantą, tik gal labiau prisigrūdę.
Suvokiu, kad pati viena išėjus patamsyje penktą ryto nerasiu kelio. Jei ir yra kokios nuorodos, tai jas rasti patamsyje man vargiai pavyks, o ir saugumo sumetimais geriau prisijungti prie ko nors. Laimei, eina draugiška pora iš Libano su gidu, nešikais, kaip ir priklauso eiti turistams. Bent jau ko iš jų tikisi vietiniai - kad juos samdys ir mokės pinigus, o ne kad taupys ir eis vieni. Kai kur planuojama uždrausti turistams eiti vieniems.
Mano dideliam džiaugsmui, man leidžiama prie jų prisijungti ir eiti kartu. Tačiau tenka apsistoti tame pačiame viešbutyje. Kiek vaiduokliška atmosfera, kai keturių aukštų pastate tėra penki žmonės. Visas aukštas mano, galiu rinktis kokį noriu kambarį.
Eiti penktą ryto iki Poon Hill kalvos ir ropštis į ją laiptais malonumo nedaug. Vienintelė motyvacija, kad galbūt atsivers įspūdinga panorama.
Nors gidai iš vakaro meldėsi, kad būtų geras oras, jų maldos išgirstos nebuvo. Ant Poon Hill kalvos pamatėm tik stendą, koks turėtų būti vaizdas. Realiai kalnų pasimatė labai nedaug. Teko lipt žemyn gerokai nusivylus.
Kiek geresni vaizdai pasirodė leidžiantis žemyn, bet toli gražu iki aiškaus kalnų vaizdo. Tokiu atveju belieka džiaugtis, kad nelyja, o debesys visai panoramai irgi suteikia savotiškos mistikos.
Keliauju su naujaisiais draugais iki sekančio kaimo - Tadapani. Man tie kaimų pavadinimai skamba kaip keiksmažodžiai, o dar baisiau, kai tokiu pačiu pavadinimu yra keletas kaimų.
Atrodo, šviečiant saulei galėtų ir kalnai pasirodyti, bet ne, viskas debesyse. Belieka fotografuoti augalus. Pakeliui aptinkam keistos formos grybų. Pusiaukelėje užklumpa lietus, ėjimas šlapiais akmeniniais laiptais darosi nemalonus ir sunkus. Gerai draugams, kai jų mantą kažkas neša. Aš viską velku pati.
Tadapani pasiekiam šlapi ir sušalę. Kažkodėl visi turistai apsistoję viename viešbutyje. Susižinau, kas ryt eis iki sekančio kaimo Chomrong, nes mano žygio draugai keliauja kita kryptimi ir man teks susirasti naują kompaniją.
Iš ryto gidas parodo, kaip realiai atrodo dėlės. Iki tol buvau apie jas daug girdėjus, bet praktiškai nesusidūrus. Niekaip negalėjau suprasti, iš kur jos. Pasirodo, dėl lietaus ir drėgmės dėlių sezonas nepasibaigęs ir jų galima aptikti visur, o kadangi keliukai iš vieno kaimo į kitą veda per tropinius miškus gan nedideliam aukštyje, dėlių tikimybė ypač didelė. Kas tai yra dėlės Nepale netrukau pajusti savo kailiu.
Atsisveikinus su draugais išėjau viena lyg ir Chomrong kaimo kryptimi, bet matyt kažkurioje vietoje nepasukau kur reikia. Kai dantis sukandus persikapanojau labai slidžiais akmenimis per krioklį, tekantį ant takelio, jau nusistebėjau kaip tokiu keliu eina turistai. Priėjus keliuku atsišakojimą nuojauta pradėjo kuždėti, kad kažkas čia ne taip. Nusprendžiau palaukti ko nors ir pasiklausti kelio. Štai čia ir prasidėjo didžiausias kelionės košmaras.
Atrodo, stoviu ant kelio, atviroj vietoj, saulėta, o mano batais ropoja masė dėlių. Vienos atsikračius, į jos vietą atropoja dešimt. Bandant nubraukti ranka, prisikabina prie piršto. Ir eiti negaliu, nes neaišku kur eiti, ir stovėti vietoje baisu, atrodo, visos regiono dėlės susirinko pusryčiauti ant mano kojų. Kur ten kojų, kol sulaukiau pro šalį einančio žmogaus, dėles jau traukiau ir iš pilvo.
Kaip ir tikėjausi, ėjau ne to kaimo kryptimi. Ryžių terasomis priėjus pirmą pasitaikiusį gyventoją jo kieme, ramioje aplinkoje nusprendžiau nusirankioti dėles. Gerai, kad supratingas žmogus davė druskos. Taip daug lengviau su jomis susidoroti.
Kai matai dvi dėles, padariusias vieną skylę ir iš jos siurbiančias kraują, galima apsivemti vien nuo to vaizdo, o dar kai pagalvoji, kad tai mano koja. Kojos kažkaip atlaikė, o iš pilvo bėga kraujas ir neaišku, kada liausis. Dėlės sumažina kraujo krešėjimą.
Chomrong kaimelį pasiekiau kaip po gero mūšio, kruvinais rūbais. Prisiminus tokią ėjimo į žygį Nepale patirtį, net ir praėjus kuriam laikui nupurto. Net baisiausiam savo košmare nesitikėjau tokios akistatos su dėlėmis tokioje vietoje kaip Nepalas.
