Naujų potyrių išsiilgusiems: Marokas

Vingiuotuose, akmenimis grįstuose Maroko miestų skersgatviuose, egzotiški kvapai dvelkia iš didžiulių maišų su prieskoniais, o džiovintomis datulėmis ir figomis nukrauti siaurų parduotuvių prekystaliai gundo ir žadina jausmus.

Metalo žvangesys skamba nuo prieangių, kuomet amatininkai iš plonų, varinių plokščių daro lėkštes ir dubenis. Vėsus brizas atsklinda iš fontanais atvėsintų vidinių kiemų, nukrautų rankomis pintais kilimais. Restoranai ir viešbučiai čia – pilys su vidiniais kiemais, riadai – dekoruoti mozaikų plytelėmis, vitražais, o Berberų kilimai kolonų pilnose arkose suteikia galimybę pajusti prabangų poilsį, apipintą vietinėmis tradicijomis.

Autentiškos Fez odų raugyklos

Maroke, oda yra didžiausias eksportuojamas produktas į tokias šalis kaip Ispanija, Prancūzija ir Indija. Paskaičiuota, jog per metus šios šalys nusiperka apie vieną milijoną marokietiškų šlepečių. Dauguma galanterijos produktų yra ruošiami ir gaminami fabrikuose, tačiau Maroko odų raugyklos vis dar veikia, o Fez yra šio amato, gyvuojančio šimtmečius, atsiradimo širdis.

Šio miesto senamiestyje yra įsikūrusios trys pagrindinės odų raugyklos, didžiausia jų – Chouara raugykla, kurioje plaunami, apdorojami, minkštinami ir dažomi odos gaminiai jau virš tūkstančio metų. Aplankę šias raugyklas išvysta dešimtis vyrų iki pusės įbridusių dažų voniose ir dirbančius darbą, kurį gali pamatyti tik nedaugelis už šio pasaulio ribų.

Fez raugyklų išsidėstymas primena akvarelę: giliuose kubiluose laikomos įvairios spalvos ir tonai, kurių kiekvienas yra prižiūrimas vieno raugintojo. Iki šiol šios raugyklos naudoja natūralius augalinius dažus: iš aguonų žiedų išgaunama raudona, indigo augalo – mėlyna, iš kedro – ruda, o šafrano – geltona.

Šviežia oda merkiama į kubilą, tuomet raugintojas ją trypia kojomis ištisas valandas, kol ji tampa minkšta ir pageidaujamos spalvos. Oda tuomet parduodama jos apdirbėjams, iš kurios gaminamos populiarios Marokietiškos šlepetės, babouches, taip pat piniginės, krepšiai ir kiti odos gaminiai.

Valgymo tradicijos

Įvairiuose kelionių vadovuose ar knygose aprašyti valgymo ritualai ir manieros turbūt nesuteiks tokių įspūdžių, kaip atsidūrus prie vieno stalo su marokiečių šeima. Marokiečiai valgo tris kartus per dieną, o pietūs čia – pagrindinis dienos valgis. Maroke valgyti rankomis nuo seno gerbiama tradicija, kurios čia laikomasi besąlygiškai.

Vis dėlto, jei turėsite progą atsisėsti prie stalo su marokiečių šeima – valgykite tik su dešine ranka, naudodami nykštį, smilių ir vidurinįjį pirštus. Naudoti daugiau pirštų reiškia polinkį į apsirijimą. Kairioji ranka gali būti naudojama tik imant duoną ar siunčiant valgius kitiems prie stalo sėdintiems žmonėms.

Niekada neimkite duonos patys, palaukite, kol ji jums bus pasiūlyta, jei prie stalo daugiau nei vienas žmogus dalins duoną – sulauksite ginčų. Maroke yra įprasta duoną mirkyti į padažus ar baigus valgyti švariai išvalyti paskutinius likučius lėkštėje. Nelaižykite pirštų nepasibaigus valgymui, jei reikia, jo metu juos galite nusivalyti į duoną ar servetėlę. Plauti rankas tarp valgių ypatingai svarbu, dažniausiai tam bus naudojamas kvapnus rožių ar apelsinų vanduo.

Prasidėjus valgymui, šeimininkas ištaria „Bismillah“ (Alacho vardas), svečiai pakartoja ir valgymas prasideda. Jei pasijaučiate sotūs, nesustokite valgyti, tęskite užkandžiavimą, kitu atveju žmonės prie stalo iš mandagumo seks jūsų pavyzdžiu.

Deserto metu dažniausiai geriami trys puodeliai mėtų arbatos, svarbu paragauti, tačiau nebūtina išgerti visų trijų. Valgymo pabaigoje turi likti didesnė dalis maisto, tačiau jei jums bus pasiūlyta maisto išsinešti – niekada neatsisakykite.

Marokiečiai labai svetingi ir malonūs, tad galite sulaukti dovanos, maloniai priimkite, tačiau būkite atsargūs perdėtai girdami namus ar daiktus, Arabai bijosi „piktos akies nužiūrėjimo“ ir gali patikusį daiktą jums padovanoti.

Svarbu nepraleisti

Ne veltui posakis „nepatikėsiu, kol pats nepamatysiu“ yra plačiai naudojamas keliautojų, ypač mėgstančių egzotiškus kraštus. Būnant Maroke svarbu įvykdyti kelis esminius dalykus: paragauti, pailsėti, apčiuopti ir pasigrožėti.

Sakoma ta patirtis, kurią gaunate kartą gyvenime – naktis Sacharoje. Laiką leisite tradiciniame Beduinų palapinių miestelyje, Sacharos dykumoje, kuomet muzikantai gros tradicinę gnawa muziką, o atvykėliai galės išmėginti tradicinės Berberų virtuvės patiekalus. Ten pat ieškokite ir fosilijų, išlikusių Sacharos dykumos akmenyse, kurie kadaise glūdėjo vandenyno gelmėse. Leidžiantis saulei leiskitės pajodinėti kupranugariais.

Išvyskite Maurų sodus – nepaprasto grožio, talpinančius baseinus ir tradicinius dizaino elementus, būdingus visam Marokui. Šalies garsiausi sodai – tai Jardin Majorelle, esantys Marakeše. Pajusite ramų poilsį mėlynų namų, kaktusų ir egzotiškų augalų apsuptyje.
Vienas svarbesnių kelionės į Maroką akcentų – senoviniai turgūs, painūs tarsi labirintai.

Pravartu turėti vedlį, kuris galėtų pavedžioti po įvairius kvartalus, padėti derėtis dėl pirkinių, rankų darbo dirbinių. Atrasite mečetes, mokyklas ir pramonės šakas, kurios čia egzistuoja jau šimtmečius. Įsigykite autentiškų ir didelę vertę turinčių išskirtinių ornamentų žibintus, plytelių dirbinius, keramiką, kilimus, kaftanus (tradicinis marokiečių drabužis), marokietiškus arbatos servizus ir vitražus.

Djemaa el-Fna aikštė Marakešo mieste yra esminė ir unikali Maroko patirtis. Gyvačių kerėtojai, vandens pardavėjai, muzikantai, maisto prekystaliai ir mažos parduotuvėlės atrodo tarsi surežisuota filmavimo aikštelė, tačiau tai yra visiškai autentiška ir unikali gyventojų būtis.

„Patirtis Maroke paliečia visam gyvenimui. Tai šalis, turinti labai turtingą istoriją, gilias tradicijas, ir bet kuris ten nukeliavęs tai supras. Iš ten neparsivešite tušinukų ar marškinėlių su logotipais, tai bus visai kas kita – odos gaminiai, vertingi prieskoniai. Greičiausiai ši šalis pakeis jūsų supratimą apie keliavimą“, – šalies išskirtinumą pabrėžia Maroko garbės konsulas ir „Novaturo“ vadovas L. Aldonis.