aA
Netoli Pietų Afrikos krantų, Indijos vandenyne, tarsi Dievo pamestas žalsvas karoliukas pūpso Mauricijaus sala. Jos krantus skalaujančios turkio mėlynumo jūros paplūdimiai garsūs balto smėlio ir juodos lavos akmenų kontrastais. Pabuvojusieji bent kartą vienbalsiai tvirtina, kad čia tikrasis atostogautojų rojus.

Povandeniniai turtai

Šią vulkaninę salą (plotas 2 tūkst. kv. km, ilgiausioje vietoje – 62 km, o plačiausioje – 48 km) supa barjerinis rifas, numaldantis dūžtančias bangas ir sukūręs rojų nardytojams. Tinkamiausia nardyti yra šiaurinė pakrantė. Ji tęsiasi nuo Baie du Tombeau (pavadinimas kilęs nuo nesuskaičiuojamo kiekio pakrantėje dužusių laivų) iki Grand Gaube. Vietomis koralai auga prie pat kranto. Ir ko jiems neaugti, kai vandens temperatūra ištisus metus siekia 22–27 laipsnius.

Pavargus nuo turškimosi vandenyje galima išsitiesti pakrantėje – tarp įkaitusių lavos akmenų priteka jūros vandens ir susidaro negilūs vandens baseinėliai su vaizdu į vandenyną ir Coin de Mire salą. Ši nemaža, bet negyvenama sala – vienas Mauricijaus simbolių. Guli ramioje lagūnoje ir stebi, kaip Coin de Mire, iškylančią į 163 m aukštį, nuolatos talžo bangos.

Kultūrų įvairovė

Kelionių agentūros šią šalį pristato kaip ramybe ir maudynėmis jūroje alsuojantį rojų: prabangios vilos, didžiuliai viešbučiai, dailiausios pavėsinės pakrantėse, išpustytos gatvės. Bet tai tik vadinamuosiuose turistų rezervatuose. Iš tikrųjų Mauricijus, ypač miestai, – ūžesio ir bruzdesio pilna sala. Per įvairiaspalvę kolonizacijų istoriją čia susikūrė tikra kultūrų mišrainė. XVI a. atvyko portugalai, olandai, vėliau valdė britai, prancūzai, vežė jie čia vergus ir samdinius. Kreolai, europiečiai, kinai– trys žemynai vienoje saloje.

Daugiau nei pusė gyventojų – indai. Atvežti jie buvo po vergijos panaikinimo dirbti cukranendrių plantacijose. Jų kvartaluose visas gyvenimas verda gatvėje. Visoje saloje nemažai duty free parduotuvių. Turguje pardavėjai labai paslaugūs. Derantis kainos krenta daugiau nei perpus.

Gatvėse vėjas plazdena indžių sarius, iš tolo matosi spalvingos jų šventyklos. Vairavimo maniera irgi rytietiška. Patiems nuomotis automobilį nesinori, dar ir kairės pusės eismas gąsdina. O ir nereikia, automobilis dienai su vairuotoju atsieis nebrangiai ir jausiesi saugiai.

Spalvų įvairovė

Apsilaupę miestai skendi salos žalumoje. Tiek palankus klimatas, tiek patys gyventojai sodina ir puoselėja augalus. Netoli sostinės Port Luiso, vienintelio saloje pramonės miesto, yra Pamplemousses miestelis, visame pasaulyje garsus savo botanikos sodais. Šie karališkieji sodai dabar užima apie 30 ha plotą ir yra pavadinti „Sir Seewoosagur Ramgoolam“. Tai vardas žmogaus, kuris vedė šalį nepriklausomybės link ir tapo pirmuoju salos ministru pirmininku.

Žaliuoja didžiuliai baobabai, 60 rūšių palmių, iš kurių net 24 aptinkamos tik Maskarenų salose, didžiuliai gėlynai.

Rekonstruotas nedidelis cukraus malūnas, elnių parkas. Visgi lankomiausios yra Amazonės lelijos. Ant jų didžiulių lyg padėklas lapų trypinėja paukščiai. Džiungles keičia žali kilimai linguojančių stiebų.

Mauricijus yra antras pagal dydį cukraus eksportuotojas pasaulyje. Keli kilometrai nuo Flacq miestelio yra didžiausias salos cukraus malūnas (sakoma, kad vienas iš didžiausių pasaulyje).

Vėžlių karalystė

Vietinių gyvūnų čia nėra daug, keletas rūšių vaisiaėdžių šikšnosparnių ir paukščių, o nacionalinį paukštį dodo išvysime tik ant monetų, degtukų, pašto ženklų... Šį Mauricijaus simbolį suvalgė ankstyvieji kolonistai, sustodavę saloje pasipildyti maisto atsargų. Didžiuliai, neskraidantys ir riebūs paukščiai, niekada nematę žmonių ir nebaikštūs, buvo lengvas grobis.

Tingiai guli sodų aptvarų pašiūrėse didieji sausumos vėžliai. Lėtai atsikelia apie 150 metų galiūnas, sveriantis 200 kg. Beje, sutikti jų galima ne tik parkuose ar pakrantėse dedančius kiaušinius, bet ir žmonės kiemuose juos augina lyg naminius gyvūnėlius. Tarsi vištos vaikšto povai, miškuose laksto elniai, atvežti medžioklės malonumams.

Pietų ir pietvakarių lagūnos

Viena gražiausių Mauricijuje laikoma pietų ir pietvakarių pakrantė. Ji tęsiasi nuo Mahebourgo rytuose iki Le Morne vakaruose. Lagūnas ir smėlėtus paplūdimius, tradicinį Mauricijaus kraštovaizdį, keliaujant piečiau, tarp Blue Bay ir Souillac, pakeičia aštrios vulkaninės uolos, į kurias griūna šėlstanti jūra.

Turizmas šioje pakrantėje mažiau išplėtotas, nes pajūrio malonumais mėgautis trukdo nuolatos šėlstantys vėjai. Žinoma, buriuotojams toks oras pats geriausias. Mahebourgas garsus sausainiais, pagamintais iš manijokų. Šie augalai yra nuodingi, jų neėda net skėriai, todėl prieš kepant jie yra apdorojami, kad pasišalintų nuodai. Skonis neįprastas, bet egzotiškas ir viliojantis.

Spalvota žemė

Netoli pakrantės miškingoje lygumoje įsikūręs Chamarel miestelis. Jo apylinkės garsėja spalvotomis žemėmis. Vidury miškų išlindę keistos žemės klodai. Spalvų paletė vingiuoja nuo gelsvos iki rausvos. Čia neauga augalai, klodų neveikia erozija. Aliuminio ir geležies oksidų bei dirvožemio mišinys, reaguodamas su oru, pradeda mirgėti, o per saulėlydį ir saulėtekį nusidažo įspūdingiausiomis spalvomis. Būtent tada ir rekomenduojama važiuoti. Netoliese iš 83 m aukščio krinta kriokliai.

Šventasis ežeras

Lankomiausias ežeras yra centrinėje salos dalyje. Grand Bassin tyvuliuoja 702 m aukštyje. Šis ežeras krateryje indams yra šventas. Nuo 1897 m. kiekvieną vasarį šimtai tūkstančių piligrimų šventės Maha Shivaratree metu traukia čionai melstis dievui Shivai. Tai didžiausia induistų šventė už jų šalies ribų.

Po šimto metų nuo piligrimystės pradžios į Grand Bassin buvo įlieta šventojo Gango vandens ir jis taip pat tapo šventu. Prie ežero krantų stovi antra pagal dydį pasaulyje simbolinio aukščio (108 pėdų (1 pėda apie 30 m)) Shivos statula. Centrinėje dalyje poilsiautojai aplanko ir užmigusio ugnikalnio kraterį (85 m gylio ir 200 m skersmens). Iš čia atsiveria įspūdinga salos panorama. Kraterio kraštus dengia miškai, tad galima leistis iki viduryje tyvuliuojančio ežerėlio.

Mauricijaus gyventojai garsėja kaip laivų maketų amatininkai. Jau 30 metų vien tik rankomis gamina tikslius istorinius modelius pagal mastelį iš natūralių medžiagų. Vienas gaminamas apie porą mėnesių.

Patarimai

Pigiausia skristi per Londoną su Mauricijaus oro bendrovės lėktuvu.

Kainos prekybos centruose kaip Lietuvoje.

Vaisai turgeliuose triskart pigesni nei Lietuvoje, o skonis nepalyginamas.
1 kg cukraus kainuoja 1 Lt. Vietinė kava labai skani, kvapni, kainuoja tiek, kiek ir Lietuvoje.

Šviežios žuvies porcijos restorane kaina – maždaug 25 Lt.

Gyvenamąją vietą reikia užsisakyti iš anksto. Ją reikia deklaruoti anketoje oro uoste.

Norint privataus ir pigaus gyvenimo, geriausia užsisakyti apartamentus ir vilas (kaina – nuo 7 eurų žmogui).

Ekskursijas po salą organizuoja daugelis vietinių agentūrų (kaina žmogui apie 50 Lt). Saloje nėra privačių pliažų. Visos pakrantės atviros. Tai ideali atostogų vieta, ypač šeimai su vaikais.

Lyja nedaug. Vasarą (nuo lapkričio iki balandžio) oro temperatūra siekia 23–33 laipsnius, žiemą (nuo gegužės iki spalio) nuo 17 iki 23 laipsnių.

Visus metus ant stalo puikuojasi ananasai, kokosai, bananai, avokadai...

Siūloma nardyti, pasivaikščioti jūros dugnu su skafandrais ant galvos.

Nardytojus į salą traukia garsus pasaulyje instruktorius vietinis kreolas Hugues Vitry, suteikiantis galimybę panardyti su daugeliu retų, jo prijaukintų jūros gyvūnų.

Birželio „Kelionių ir pramogų“ numeryje skaitykite:

„Viską, kas skirta, išgyventi iki galo“
Pokalbis su Romualdu Požerskiu
Tūkstantmečio keliautojai: Lietuvai ir pasauliui
Juozapas Chodzka – keliautojas su generolo antpečiais
Kėdainių krašto dvarai
Mistinės Lietuvos vietos
Į Dzūkiją – į tetervinų tuoktuves
Minčiagirės dvasia
Salako bažnyčia ir narsūs salakonai
Jomantų miško taku
Mauricijus – idėja atostogoms
Kroatija. Keliautojo gidas
Ekstremalu. Aukštųjų Tatrų milžinas Gerlachas
Plaukimas jūra ir Pagramančio slėpiniai
Izraelis – akivaizdu bet neįtikėtina...
Karelijos keliais. Keliautojo gidas
Renginiai, naujienos, įdomybės iš Lietuvos ir pasaulio

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

„Ryanair“ skraidins iš Vilniaus į Lvovą (4)

Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ nuo kitos vasaros skraidins keleivius iš Vilniaus...

Reikšmingas pokytis nelaikantiems savęs nei vyrais, nei moterimis – oro linijų bendrovės naikina kreipinį „ponios ir ponai“ (74)

Oro linijų bendrovė „Air Canda“ panaikins kreipinį „ponios ir ponai“ iš savo pranešimų...

Latvijos oro linijų bendrovė stiprina susisiekimą su Vilniaus oro uostu (5)

Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ nuo 2020 m. vasaros sezono padidins skrydžių iš...

Daugiau nei pusę amžiaus skaičiuojantis garlaivis gabeno paštą ir kalinius: dabar vykdo pramoginę ir mokslinę misiją (2)

Daugiau nei prieš pusę amžiaus pastatytas ekspedicijų garlaiv is „ Nordstjernen “, kuriuo...

Prabangus viešbutis Vilniuje siūlo pasaulyje populiarėjantį poilsį: už porą dienų teks pakloti visą vidutinį darbo užmokestį (174)

Turizmo specialistai neabejoja – ateityje visas pasaulio turizmas bus sveikatinimosi turizmas, nes...

Top naujienos

Balsavimas dėl Seimo vadovo Pranckiečio atstatydinimo žlugo nuolat pildoma (323)

Seimas antradienio vakarą per neeilinį posėdį balsavo dėl galimybės Viktorui Pranckiečiui...

Venckienės laukiantis „Drąsos kelias“ ruošiasi Seimo rinkimams: parduoda turtą, kad turėtų tam lėšų (125)

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Aukščiausiajam Teismui atmetus Neringos Venckienės advokatų...

Gabrielius Landsbergis – apie Pranckiečio procesą: tai labai keistas precedentas (27)

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis...

Gyvai / Europos taurės dvikova Vilniuje: „Rytas“ – „Partizan“ (24)

Vilniaus „Ryto“ (1-1) krepšininkai antradienį namie trečio rato dvikovą žaidžia su Belgrado...

Karbauskis nesijaučia pralaimėtoju: šiandien keli dalykai tapo aiškūs (106)

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis antradienio situacijos,...

Šunų trenerė paaiškino, kas yra geras šuns šeimininkas: kai kuriems apie šunis geriau nė nesvajoti

Šuo žmogui yra tik gyvenimo dalis, o žmogus šuniui – visas gyvenimas. Dažnas, girdėjęs šį...

Austėja Landsbergienė ir Ilja Laursas pasidalijo taisyklėmis, kaip kasdien rasti laiko tobulėjimui (3)

Sėkmingi Lietuvos ar net pasaulio lyderiai pasakytų: jokios paslapties čia nėra – tik daug...

Gamtos grožybės pralenkusios visus lūkesčius – Gruzijos kalnai, vynuogynai ir chinkaliai

Mūsų tautietis, tarpukario farmacininkas, muziejininkas ir rašytojas Antanas Vienuolis, po savo...

Tautvydas Marčiulaitis. Norėjot nemokamos gerovės? Nebūna (14)

Nuo pat gerovės valstybės diskusijos pradžių buvo itin smalsu, kas bus, kai pradėsim kurti tą...