Maskvos metro buvo vienas ekstravagantiškiausių Sovietų Sąjungos projektų, jo stotelės buvo suprojektuotos kaip „rūmai“ liaudžiai. Statytas vadovaujant Stalinui, kuris pats rūpinosi, kad architektai taip išpuoštų metro, kad jis simbolizuotų būsimą „šviesią ateitį“. Žmonės turėjo žavėtis metro puošyba – marmurinėmis sienomis, aukštomis lubomis, didingais sietynais.

Metro stotyse gausu marmurinių ar bronzinių statulų, stiklo mozaikų, vitražo langų, bizantiško stiliaus marmuro ir granito dekoracijų. Sienos dekoruotos istorinių ir revoliucijos herojų paveikslais, jų pergalių, sporto pasiekimų vaizdais, atsispindi pramonės, kultūros, žemės ūkio pasiekimai, taip pat galime pamatyti ir paprastų žmonių –darbininkų, kareivių, kolūkiečių, studentų paveikslų.

Tačiau Rusijos puošnusis architektūros periodas baigėsi 1955-aisiais, kai komunistų partija pasmerkė dizaino ir architektūros ekstravaganciją, puošnumą. Po Stalino mirties daug puošybos elementų iš metro stočių buvo pašalinta.

Skulptūros buvo išvežtos, mozaikos ir reljefiniai papuošimai paprasčiausiai nuardyti. Naujos stotys, pastatytos tuo laikotarpiu, jau nebebuvo puošiamos lipdiniais, mozaikomis ir kitais „nereikalingais“ elementais.

Laimei, ne visa originali architektūra buvo sunaikinta, seniausiai statytos stotys iki šiol atrodo įspūdingai.

Gražiausios metro stotys

„Komsomolskaja“

Pradėjusi veikti 1935 metais, ši stotis išsiskiria savo prabangiu dekoru – lubos puoštos rausvais prabangiais kalkakmenio lipdiniais, pilkai žydro marmuro sienos, grindys išklotos pilko granito plytelėmis. Imponuojančios barokiško stiliaus lubos, geltoni piešiniai dekoruoti aštuoniomis mozaikos plokštėmis, inkrustuotomis brangakmeniais. Mozaikos vaizduoja įvairių laikotarpių Rusijos kovas.

„Novoslobodskaja“

Ši stotis pastatyta 1952 metais ir garsi savo vitražais – latvių menininkų E. Veylandano, E. Krestso ir M. Ryskino kūriniais. Kiekviena dalis įrėminta įmantriu paaukštinimu, apšviesta iš vidaus. Arkos ir kolonos padengtos rausvu uralo marmuru, dekoruotos žalvariniais dirbiniais. Platformos gale – Pavelo Korino sukurta mozaika, pavadinta „Taika pasauliui“.

„Majakovskaja“

Ši stotis turėjo būti pati gražiausia iš visų Maskvos metro stočių. Jos tema – poeto Majakovskio apdainuota šviesi sovietinė ateitis. Stotis išsiskiria grakščiomis kolonomis, padengtomis nerūdijančiu plienu ir rausvu rodonitu, balto ir pilko marmuro sienomis, spindinčiomis balto ir rausvo marmuro grindimis, sienose 35 arkos su nišomis.

Lubos dekoruotos „24 valandų sovietų dangumi“ - 35-iomis apšviestomis Aleksandro Dainekos mozaikomis. Keleiviai žiūrėdami į viršų galėdavo gėrėtis ryškia sovietine ateitimi.

Būdama 33 metrų gylyje po žeme, ši stotis tapo saugiu prieglobsčiu Antrojo pasaulinio karo metais. Taip pat šioje stotyje J. Stalinas sakė Spalio revoliucijos jubiliejinę kalbą.

„Elektrozavodskaja“

Ši stotis pavadinta netoli esančios elektros prietaisų gamyklos vardu, todėl savo puošnumu bando pateisinti šį vardą. Jos lubos puoštos šešiomis eilėmis ratu einančių lempučių, iš viso jų yra 318. Didingumu išsiskiria dvylika marmurinių bareljefų, vaizduojančių Antrojo pasaulinio karo mūšius. Kitos kolonos puoštos paauksuotais pjautuvo ir kūjo metalo dirbiniais.

„Schosse entuziastov“

Šios stoties meninis apipavidalinimas vėlgi susijęs su Rusijos istorija Ji dekoruota įvairių atspalvių – nuo pilkos iki geltonos- marmuru. Sienas puošia revoliucijos herojus vaizduojančios skulptūros. Rytinę sieną puošia didžiulė A. Kuznecovo „Laisvės liepsnos skulptūra“.

„Revoliucijos aikštės“ stotis

Ją puošia 76 skulptūros, įkomponuotos į kolonas, tematiškai suderintas – nuo tėvų su vaikais iki atletų, studentų, kolūkiečių, pramonės darbuotojų ir kareivių. Įdomi sargybinio su šunimmi skulptūra, kurio nosį žmonės paliečia, kad sulauktų laimės.

„Pergalės parko“ stotis

Jos tema - Generolo Kutuzovo, vieno geriausių Rusijos karvedžių, sustabdžiusių Napoleono armijos žygį Borodino mūšyje, prisiminimas.


Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (61)