Buriavimas Adrijos jūroje leido pajusti jūreivio gyvenimo skonį, laukinės jūros gamtos grožį pabudus ryte negyvenamoje įlankoje ir panėrus į žydrą vandenį. Naktinėjimas baltosiomis naktimis po Sankt Peterburgą davė suvokimą apie šalies didybę, carų laikų prabangų gyvenimą ir istorinius Pasaulio momentus.
Kopimas į kalnus padarė didžiausią įspaudą širdyje su ženkliuku „myliu kalnus“ ir sužinoti savo fizines galimybes. Kiekvienais metais buvo kita ar net kelios kelionės, kurios įprasmino, davė sparnus ir naujus suvokimus apie save ir supantį turiningą pasaulį.
...kurią organizavo viena užsidegusi rytų kultūra mergina, vieną kartą pabuvojusi Indijoje ir nusprendusi apsilankyti ten dar kartą ir daugiau pakeliauti. Ji ruošė visą moterišką programą (maharanees kelionė, ką reiškia – karalienių kelionė) su vietiniais gidais bei skleidė žinią apie kelionę Lietuvoje ir rinkosi sau kelias drauges, kad būtų drąsiau ir įdomiau. Žinia sklido žaibo greičiu per drauges, per pažįstamas ir nepažįstamas moteris.
Kelionė buvo labai sultinga, įvairiapusė ir intensyvi – suorganizuota dešimtukui. Per tris savaites mes pakeitėme dvylika vietų, skirdome lėktuvais, plaukėme bei važiavome autobusais ir traukiniais. Buvome Indijos šiaurėje ir pietuose, kur yra visiškai skirtingi atmosfera ir žmonės.
Vieną rytą prabusdavome didžiausio miesto centre gyvenamajam rajone tarp vietinių gyventojų ir šventėme kartu vaiko gimimo vienoje iš kaimyninių šeimų, kitą - jaukiame viešbutuke šalia laukinės gamtos, kur kadaise gyvendavo Indijos karaliai. Tikrai visos kelionės nepapasakosiu, nors prisimenu kiekvieną jos minutę. Juolab nerašysiu apie visus aplankytus objektus ir miestus, nes aprašymų apie keliones į Indiją dabar pilna visame Internete. Noriu pabandyti prisiminti ir įvardinti įsimintus pastebėjimus iš kelionės, kurie įsiveržė į mano gyvenimą ir gyvuoja jame iki šiol vienokia ar kitokia forma.
Po šios kelionės, švelniai skambėtų, jei pasakyčiau, kad mano gyvenimas pasikeitė. Negaliu sakyti, kad prieš tai gyvenau neįdomiai ir pilkai, bet Indija, šios šalies kultūra, žmonės, filosofija, nuspalvino mano gyvenimą dar ryškesnėmis spalvomis. Neabejotinai, tai buvo tik pradžia mano kelionėje į save ir kitokį gyvenimą šioje žemėje.
Negaliu vienareikšmiškai sakyti, kad Indija yra tobula ir ten tik būti ir gyventi. Tai šalis su savo trūkumais ir privalumais, bet pripažinkime, jei Lietuvoje gyventų į 333 žmonės į 1 kv.km (Lietuvoje - 45), mes seniai būtumėm perrėžę vienas kitam gerkles.
Toliau paminėsiu labiausiai man įstrigusius filosofinius, ir ne tik, momentus iš kelionės po Indiją, kurie vienareikšmiškai iki šiol egzistuoja pilnu pajėgumu mano gyvenime.
Sarių parduotuvėje, New Delhi.
Elkis su vyru lyg jis būtų karalius, o tu jo karalienė – būtent tokiu gyvenimo šūkiu indai vadovaujasi gyvendami poroje. Dažniausiai poras Indijoje suveda tėvai ir dar pagal horoskopą, jiems svetimos abejonės, myliu-nemyliu, ar jis man skirtasis... Jie priima, pamilsta, myli, brangina ir dažniausiai nugyvena kartu visą gyvenimą. Skyrybų skaičius Indijoje yra labai mažas, o kai kuriuose regionuose net nežinioje, kad yra toks dalykas kaip skyrybos. Gal ir vakarų visuomenei vertėtų perimti nors dalelę Indijos mąstymo apie vyro ir moters santykius.
Ajurveda man buvo atradimas. Indijoje egzistuoja dvi valstybinės medicinos: tradicinė-cheminė ir žolelių-energetinė. Gyventojas turi laisve rinktis kur gydytis. Tai paskatino mane domėtis rytų medicina, požiūriu į žmogaus kūną ir sielą kitokiu kampu. Indai netgi retai žino, kas tai yra cheminė dantų pasta, kuri mums yra įprasta. Jie naudoja vietoj šepetėlio vieno medžio šaknį. Visų, išskyrus tuos, kurie kramto tabaką, dantys šviečia tamsoje nuo baltumo.
Indai džiaugiasi ir labai daug bendrauja tarpusavyje: su pažįstamais, nepažįstamais, kaimynais. Bendravimas jiems yra paprastas, bet šiais technologijų laikais tai tampa vertybė. Svečias indo namuose yra „dievas“, jie tiki, kad tinkamai priėmęs svečią namuose, tau būtinai tai sugrįš. Jie atviri, noriai pasakoja apie save, savo šeimą, savo šalį.
Indijoje yra švenčiama viskas: gimimas, vestuvės, gimtadieniai ir netgi mirtis. Vestuves švenčiamos beveik savaitę. Gimimo šventėje teko dalyvauti – susirinko visi kaimynai, pakvietė muzikantus ir tiesiog šoko gatvėje, tuo pačiu ir pakvietė mus į šokius. Buvome susidūrusios ir su vestuvėmis, kurios vyko viešbutyje, kuriame apsistojome. Žmonės mus irgi kvietė, nors visai nepažinojo. Laidotuvės irgi šventė, nes indai tiki, kad žmogus iškeliavo į geresnį būvį. O gimtadieniai švenčiami tiesiog gatvėse. Papuošiama visa gatvė, uždaromas eismas ir visi kaimynai švenčia, ateina draugai. Tai stebuklinga, atvira, paprasta atmosfera, kurioje tiesiog gera būti.
Vaikai Indijoje pasiliko amžiams mano širdyje. Jų tyrūs žvilgsniai ir baltos šypsenos paperka kiekvieną. Nustebino, kad kaip vargingai gyventų šeima, vaikas į mokyklą visuomet eis labai švarus ir tvarkingas. Indijoje vaikai yra didžiausias turtas, jiems kreipiamas visas dėmesys. Vaikus augina pagal šeimos tradicijas, su jais bendraujama. Mamos mažylį niekados nepaliktų, kad išskubėti kuo greičiau į darbus. Jos supranta auginimo vertę.
Bet svarbiausias dvasinis turtas, kurį parsivežiau iš kelionės, yra mano draugės. Jos yra pačios nuostabiausios. Kaip gera yra jas iki šiol matyti kiekvieną savaitę, dalintis mintimis ir įžvalgomis, kartu domėtis pasauliu, tiek dvasiniu, tiek fiziniu. Ačiū Indijai, Pasauliui ir maharanees, kad jos yra mano gyvenime.
Kiekviena kelionė mus brandina ir augina, todėl noriu tiesiog palinkėti – keliaukite, tai yra stipriausias būdas augti Jūsų asmenybei.
Beata
Kviečiame įvertinti rašinį!
------------------------------------------
Šis rašinys yra konkurso „Mano atostogų atradimai“ dalis. Dalyvauk ir tu ir laimėk kelionę į Tunisą dviems!
