Po Andalūzijos regioną keliavome prieš metus trise: aš, vyras ir trejų metukų dukrytė. Tikriausiai daug kam kyla klausimas, kaip mes iki ten nukeliavome? Kadangi šis regionas nuo Lietuvos nutolęs daugiau kaip 3500 km., o piečiausias taškas siekia apie 4000 km., todėl minčių keliauti automobiliu atsisakėme. Manau, radome patį optimaliausią variantą - tiesioginį skrydį pigių skrydžių bendrove į Malagą iš Vroclavo (Lenkija) ir atgal.

Per dešimt dienų nuomotu automobiliu nuvažiavome nei daug, nei mažai - 1150 km., o patyrėme ir pamatėme daugiau nei tikėjomės. Labai sunku į šį rašinį sutalpinti viską, ką norėčiau parodyti ir papasakoti, tad pasistengsiu parašyti tiek, kad kiekvienas skaitantis galėtų apsispręsti, ar jis pats nori į Andalūziją, ar ne.

Pirmiausia reikėtų paminėti, kad visas nakvynes buvome užsisakę iš anksto viešbučiuose su maitinimu (pagrinde pusryčiais ir vakariene). Nakvynės buvo užsakytos šešiuose viešbučiuose. Kad būtų aiškesnis maršrutas, sudėlioju pagrindinius mūsų kelionės taškus pagal užsakytus viešbučius: Maro de Nerja (Nerja)→ Guejar Sierra (Granada)→El Gastor(Ronda)→Jerez de la Frontera→Zahara de los Atunes (Tarifa)→Castellar de la Frontera (Gibraltaras). Skliausteliuose pažymėjau šalia esančius miestus, kad būtų lengviau orientuotis.

Dar noriu atsiprašyti tų, kas tikisi šiame rašinyje perskaityti apie Andalūzijos „grandus“ - Kordobą, Granadą ar Seviliją - čia jų paprasčiausiai nebus.

Planuodama mūsų šeimos atostogas, visuomet peržiūriu vietas, esančias šalies ar regiono “TOP 10“, vieną iš jų būtinai pasirenku, tačiau kitas nebūtinai įtraukiu į mūsų maršrutą. Taip buvo ir šį kartą, stengėmės tame regione atrasti tokių vietų, kurios būtų mielos mums, tačiau nebūtinai turėtų patikti kitiems.

Taigi mūsų pažintis su Andalūzija prasideda. Po skrydžio, trukusio nepilnai keturias valandas, mes nusileidžiame Malagos oro uoste, iš ten pasiimame iš anksto internetu užsakytą mini klasės automobilį ir leidžiamės į pilną įspūdžių, netikėtumų ir mažų atradimų kelionę. Jau nuo pirmųjų kilometrų mūsų akys klaidžioja tarp žydros Viduržemio jūros, kalnų ir „baltųjų“ miestelių.

Pirmasis sustojimas - Maro de Nerja (Maro) - tai Nerja Costa de Sol savivaldybei priklausantis miestelis, nutolęs apie 60 km. nuo Malagos. Maro jaukus, gražus miestelis, jame ramu, šios ramybės nedrumsčia net greta esantis greitkelis. 

Manau, ši vieta yra puiki tiek pasyviam, tiek aktyviam poilsiui. Jei norite pasinerti į požemių karalystę, toli ieškoti nereikės, čia pat yra Nerja urvai, jei norite mėgautis saule ir žydra jūra, galite rinktis tarp šalia esančių civilizuotų ir laukinių paplūdimių, jei norite papramogauti, pasivaikščioti po parduotuves ar šiaip puikiai praleisti laiką, Jums tiks tik už poros kilometrų esantis Nerja miestelis, o jei norite pamatyti tipišką Andalūzijos „kaimą“, užteks pakilti tik 7 kilometrus aukštyn į Frigiliana miestelį ir Jums atsivers nenusakomo grožio vaizdai į Viduržemio jūrą.

Nerja urvai, nors ir buvo tik už 200 m. nuo viešbučio, į mūsų lankytinų objektų sąrašą nebuvo įtraukti, tačiau pabuvojus čia tris dienas, užteko susidaryti nuomonę apie šią vietovę. Pirmiausia paplūdimiai: manau, tikrai rasite kiekvienas savo skoniui, jei norite kažko panašaus į Palangos, važiuokite į Nerja miesto paplūdimį, o jei nuošalesnio - aplink jų čia net keletas.

Mums asmeniškai patiko Maro miestelio centrinis paplūdimys su tamsiu smėliu ir besidaužančiomis bangomis į uolėtus krantus, tačiau didžiausią įspūdį paliko mūsų atrastas nedidelis laukinis paplūdimys Torre Caleta, esantis maždaug už 10 km. nuo Maro. Iki pat jo automobiliu neprivažiuosite, leistis reikia uolomis, po to keliauti bananų plantacijomis, kol prieisite šį grožį, ir tik tada suprasite, kad aplinkui esate tik Jūs ir žydra jūra.

Keliaudami šia pakrante galite pasiekti ir kitus panašius paplūdimius. Būdami Maro, aplankėme už nepilno kilometro esantį XIX amžiaus Maro akveduką, oficialiai vadinamą Erelio akveduku (Acueducto del Aguila ). Šioje vietoje galima puikiai pasivaikščioti, praeiti Senuoju Maro tiltu (Viejo Puente del Maro) ar prie pat esančiu kanjonu, į valias raškyti prinokusius avokadus, granatus ir kita.

O paskutinis maršrutas – kanjonas, tikrai vertas dėmesio, kad ir su nedidelėmis kliūtimis, Jūs pasieksite išdidžiai iš vandens stūksančias Maro uolas, pasigrožėsite baltų akmenų paplūdimiu, o trokštantys aštresnių įspūdžių, neturėtų praleisti progos atidžiau pasižvalgyti aplinkui: tik čia, aukštai, Jūs galite pamatyti uolose įrengtus gyvenamuosius žmonių būstus ir ten gyvenančius žmones.

Lankydamiesi Costa del Sol pakrantės perlu vadinamame Nerja miestelyje, būtinai aplankykite ant uolėto iškyšulio įsitaisiusį Europos balkoną (Balcon de Europa). Anksčiau Europos balkonas buvo tvirtovė, sauganti miestą nuo piratų, o šiandien pagrindinis miestelio gyventojų ir turistų traukos centras, čia pat įsikūrę daug parduotuvėlių ir kavinukių, Salvadoro bažnyčia (Iglesia Salvadoras), o netoliese galite praeiti Ispanijos aikšte (Plaza Espana).

Ir dar - Frigiliana. Šiame miestelyje galima puikiai praleisti visą dieną. Labai patiko pasivaikščiojimas istoriniu miestelio centru, klajojimas siauromis, akmenimis grįstomis gatvelėmis, vietinio vyno degustacija prisėdus čia pat, prie vyno statinių. Senasis istorinis centras turi savitą maurų išvaizdą ir dizainą, jame rasite daug mažų parduotuvėlių, barų ir restoranų, o beklaidžiojant šiomis gatvelėmis manau kiekvienas galėsite surasti tik sau mielą vietelę. Kur besidairysi, visur baltuoja pastatų fasadai, o gatvelės skendi ryškiuose gėlių žieduose.

Sekantis mūsų aplankytas objektas yra iš „TOP 10“ sąrašo, tai šalia Granados esanti Alhambra (maurų valdovų rūmų ansamblis), įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Alhambra laikoma maurų architektūros ir meno šedevru, gausiai dekoruota arabeskomis, freskomis, medžio drožiniais, daug ornamentacijos.

Bilietus į čia buvome nusipirkę iš anksto, internetu, todėl įeinant į rūmus laukti eilėje prie bilietų kasos nebereikėjo. Alhambroje praleidžiame pusdienį. Sutinku su daugelio nuomone, kad rūmai žavūs, aš iki tol niekur nebuvau mačiusi taip daliai išdrožinėtų medinių lubų, tiek daug marmuro ir tiek raižinių. Tačiau negaliu teigti, kad iki tol nemačiau gražesnių sodų nei čia, bet, kaip ten bebūtų, Alhambrą vieną kartą gyvenime būtina aplankyti.

Iš Alhambros mūsų kelias veda vos už 16 kilometrų į Sierra Nevados gamtos parke įsikūrusį kalnų miestelį - Guejar Sierra, turintį apie tris tūkstančius gyventojų, pakilusį 1088 metrų virš jūros lygio.

Tik išvažiavus iš Alhambros kraštovaizdis pradeda keistis... kylame vis aukštyn ir aukštyn Genil upės pakrante, o prieš mus atsiveria vienas už kitą gražesni vaizdai...
Miestelyje praleidžiame dvi dienas. Miestelio - Guejar Sierra kilmė yra grynai musulmoniška ir tai puikiai atspindi pastatų architektūra. Musulmonų laikotarpiu jis buvo mažas miestelis, kuriame buvo gaminamas šilkas ir siūlai. 

Vaikščiodami kaimelio gatvelėmis atkreipiame dėmesį, jog čia ir dabar yra auksarankių, tik šiomis dienomis tai kalvystė, įvairūs rankdarbiai. Nors kaimelis nedidelis, tačiau jame yra net keletas maisto prekių parduotuvių, restoranas, picerija ir t.t.

Per šias dienas ne tik pasivaikščiojame miesteliu, bet automobiliu spėjame pakilti į aukštai kalnuose 2600 m. virš jūros lygio įsikūrusį slidinėjimo kurortą Sierra Nevada, pasigrožėti prieš akis atsiveriančiomis snieguotomis viršukalnėmis ir pasivaikščioti vietiniais kalnų takeliais.

Ir kas įdomiausia, jog keliaudami automobiliu galėjome pasiekti pačias aukščiausias snieguotas viršukalnes - kelias nutiestas, galima sakyti, iki pat jų. Kaip puiku, kaip viskas apgalvota - nori pėsčiomis per kalnus keliauk, nori važiuok, niekas nedraudžia.
Išvažiavus iš kalnų miestelio mūsų kelionė tampa intensyvesnė. Mums būtina pamatyti šalia Rondos esantį Setenil de las Bodegas miestelį, garsų savo pastatais, įkurtais po išsikišusia uola.

Miestelis palieka įspūdį, nors vaikščiojant jo siauromis gatvelėmis, kartais ne visai jauku būdavo atsidurti po uolomis -o jei koks gabalas nugrius?! Tačiau esant šiame regione, šį miestelį, manau, reikia įtraukti į lankytinų objektų sąrašą.

Palikę Setenil de las Bodegas, važiuojame į Rondą, kur įkvėpimo savo kūriniams sėmėsi ir pats Ernestas Hemingvėjus. Iki Rondos - netoli, vietinės reikšmės keliuku tik apie 20 km. Lankantis Rondoje, būtina savo akimis pamatyti Puente Nuevo tiltą, kurio apačioje 100 metrų gylio El Tajo kanjonas. Ir vaikščioti po šį miestą buvo tikras malonumas - turistų daug, tačiau vienas kitam netrukdo.

Senojoje miesto dalyje įsikūrę daug mažų ir didesnių parduotuvėlių, kuriose siūloma odos gaminių, įvairių suvenyrų ir t.t., nemažai restoranėlių. Toros aikštėje ( Plaza de Toros) yra istorinė, viena seniausių bulių kautynių arena - Corrida Goyesca. Ji buvo pastatyta 1784 metais neoklasikiniu stiliumi architekto Chosė Martin de Aldehuela. Tad jei turėsite laiko, užsukite - mes jo neturėjome.

Mūsų nakvynės vietos El Gastor kaimelyje gal ir neminėčiau, jei nebūtų noro pasigirti, jog čia gyvenome tikrame andalūziškame name, su tokiems namams būdingu sienų, durų dekoru, tikrais baldais ir indais. Tai taip pat gražus, nedidelis kalnų kaimelis su vingiuotomis, siauromis kalnų gatvelėmis, kuriame niekas nekalba angliškai.

Pagrindinius dalykus su šeimininkais aptarėme su „google translate“ programa. Svarbiausia buvo išsiaiškinti, kur mums pastatyti automobilį ir kur bus patiekti pusryčiai, o visa kita buvo suprantama savaime.

Iš šio kaimelio sekančią dieną keliaujame į Jerez de la Frontera. Likus iki Jerez de la Frontera apie 30 km., užsukame į Arcos de la Frontera miestelį, kurio apačioje yra vaizdingas Guadalete upės slėnis, o viršuje stūkso pilis - Castillo de los Arcos. Tai tipinis, vienas iš baltųjų ("white village") miestelių Andalūzijoje su daug arkinių gatvelių.

Ir pagaliau mes didmiestyje - Jerez de la Frontera (Cheres de la Frontera) arba paprasčiausiai Cherese. Pagrindinė priežastis, kodėl pasirinkome čia praleisti vieną naktį, tai Flamenko šou. Iš anksto internetu buvome įsigiję bilietus į vėlyvą pasirodymą vienoje iš tavernų.

Pats miestas garsėja ypatingu chereso vynu, čia yra daug bodegų, kurias galima lankyti ir degustuoti vyną. Jeigu Jums patinka miestai, čia galite praleisti daugiau nei vieną dieną ir tikrai rasite ką veikti ir ką aplankyti: Katedrą, bažnyčias, XI amžiaus maurų tvirtovę ir t.t.

Flamenko vakaras mums, o ypatingai mažajai keliautojai, labai patiko. Atvykus į Andalūziją, manau, tikrai negalima praleisti tokio pasirodymo, jau vien dėl to, kad šis šokio stilius XVIII susiformavo būtent čia - Andalūzijoje.

O dabar, iš didmiesčio mes patenkame į už 90 kilometrų esantį mažą Costa de la Luz pakrantės žvejų kaimelį Zahara de los Atunes. Iš jo labai patogu pasiekti Tarifą ir Gibraltarą. Kaimelyje sezonas jau pasibaigęs, veikia tik keletas kavinių, tačiau koks malonumas vieniems pasivaikščioti Atlanto vandenyno pakrante, kai aplinkui tik smėlis, dangus ir vandens platybės.

Puikiai pailsėję šioje vietoje, pasiekiame piečiausią žemyninį Europos tašką - Tarifą, kur susilieja Viduržemio jūra ir Atlanto vandenynas, o stovint ant uolos gali pamatyti Afrikos krantus. Jei turite noro, iš čia labai greitai ir patogiai galite aplankyti Afrikos žemyną - Maroko Karalystę. Marokas į mūsų planus nebuvo įtrauktas, gal kitą kartą, kai laiko turėsime daugiau.

Važiuojant iš Tarifos link Algeriko prieš mus iškyla Gibraltaro uolos vaizdai, artėdamas link jos, tikriausiai ir neplanuodamas, vien tik iš smalsumo, susigundytum čia užvažiuoti.

Gibraltaras į mūsų planus įtrauktas ne tiek dėl to noro pabuvoti Jungtinės Karalystės užjūrio teritorijoje, kiek dėl galimybės pamatyti laisvėje gyvenančias beždžiones.

Į Gibraltarą įvažiuojame automobiliu per Linea de la Concepcion esantį muitinės postą. Gibraltare keltuvais pakylame ant uolos, pasisveikiname su beždžionėlėmis, pasivaikščiojame uola turistams nurodytais takais, o po to pėsčiomis grįžtame į miestą.

Gibraltaras didelio įspūdžio nepaliko, antrą kartą į ten negrįsčiau, tačiau būnant greta, manau, būtų nuodėmė jo neaplankyti. Turiu pripažinti, kad vis tik tai yra unikali ir įdomi vieta.

Didžiausią įspūdį mums paliko paskutinioji atostogų diena. Tai, ką pamatėme, man buvo, ko gero, pats nuostabiausias aplankytas objektas visos kelionės metu (P.S. į šią "objekto" sąvoką neįtraukta nei žydra jūra, nei vandenyno platybės, nei kalnų didybė - čia atskiri gamtos objektai).

Pristatau Jums Castellar de la Frontera miestelį, o tiksliau - jo senąją dalį. Ši vieta buvo paskutinis objektas, kurį įtraukiau į savo sąrašą ir iki šiol nesigailiu, kad šiam tikslui pasiekti buvau paaukojusi visą dieną ir parinkusi brangesnę nakvynę nei paprastai.

Rasti pigesnę nakvynę čia ir neverta tikėtis, nes tai labai patogi vieta norintiems pasiekti tiek Tarifą, tiek Gibraltarą, tiek tą pačią Rondą ir jos apylinkes. Ji yra tik apie 20 km. nuo Gibraltaro.

Mes pamatėme senąjį Castellar miestelį, apsuptą arabiškos kilmės XII amžiaus maurų laikotarpio pilies sienų, dangų raižančius erelius, pilies teritorijoje, unikaliuose pastatuose gyvenančius ir dirbančius žmones. Pilis 1963 metais paskelbta Ispanijos kultūros paveldu, o prieš 30 metų jos dalis yra restauruota.

Pačioje pilyje dabar įrengtas viešbutis, tačiau jei lankysitės čia, galite nepaisyti, kad Jūs ne viešbučio svečiai ir drąsiai pakilti laiptukais į terasą, iš kurios atsiveria puikūs vaizdai į kalnų miestelio stogus ir Guadarranque rezervuarą.

Ir kiek daug vertas pasivaikščiojimas viduramžių gatvelėmis su baltais namų fasadais ir juos puošiančiomis gėlėms, spalvotais vazonais, apsilankymas autentiškuose pastatuose įsikūrusiose parduotuvėse. Laikas čia tarsi sustojęs.

O dabar jau metas grįžti į Malagos oro uostą. Bet... dar ne viskas. Pravažiuojant Fuengirola miestą, netoli Malagos atkreipiu dėmesį į Mijas miestelio kryptį. Kadangi laiko iki skrydžio turime pakankamai, todėl nutariame nukrypti 10 km. nuo maršruto ir pakylame į Costa del Sol regiono širdyje, 450 m aukštyje virš jūros lygio išsidėsčiusį Mijas.

Net nenumanėme, ką mes čia rasime, tačiau tik atvykę supratome - miestelyje galėsime praleisti visą likusią dienos dalį. Ir nors sekmadienis, bet čia dirba viskas: ir parduotuvėlės, ir maitinimo įstaigos. Miestelyje galima nusipirkti vietinių mezginių, odos ir kailių dirbinių, rankų darbo keramikos ir t.t., tai yra čia yra visko, ko reikia turistui.

Atkreipiu Jūsų dėmesį, kad miestelyje gatvės išsidėstę per du aukštus ir visas grožis ir gėris yra būtent antrame aukšte. Čia tikras rojus maisto mėgėjams - daug visokių restoranėlių, vyninių, besiūlančių turistams įvairų meniu. O Mijas pabaigoje, mums bestovint ant uolos krašto, po kojomis atsiveria vakarėjantys pakrantės miesteliai ir jūros toliai... metas namo.

Keliaudami po Andalūziją, dar kartą įsitikinome, kad ankstyvas ruduo yra idealus metas keliauti po Ispaniją. Mes spėjome pasišildyti saulės spinduliais, pasimėgauti jūra ir vandenynu, pasivaikščioti kalnų takeliais, paskanauti vietinio maisto ir vyno, pajusti vietinių gyventojų kasdienybę, leisti subręsti sau patiems ir mažajai keliauninkei.

Ir nors sunku tokioje turistų lankomoje šalyje kaip Ispanija atrasti kažką naujo, tačiau mums savais atradimais tapo laukiniai paplūdimiai, maži kaimeliai, sutikti žmonės ir supratimas, kad geriau pamatyti tai, ką jaučia ir sako tau širdis, o ne tai, ką mano ir rašo kiti.

Aksana

Kviečiame įvertinti rašinį!


------------------------------------------

Šis rašinys yra konkurso „Mano atostogų atradimai“ dalis. Dalyvauk ir tu ir laimėk kelionę į Tunisą dviems!

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (10)