Maltoje gyvena 400 tūkst. gyventojų, šalyje – dvikalbystė, nes be maltiečių oficiali kalba yra anglų, šalį protektorato teisėmis valdžiausių 150 metų iki 1964 metų. Tačiau anglų kalba nėra vienintelis britų indėlis Maltoje. Saloje automobiliai važiuoja taip kaip Didžiojoje Britanijoje arba priešinga puse nei beveik visoje Europoje. Gaila, Maltos gatvėse nėra Londonui įprastų užrašų ant gatvės – „Look right“, „Look left“.

Maltiečiai – vieninteliai europiečiai, kalbantys arabų kalbos dialektu, tačiau priešingai nei arabai jie rašo lotyniškais rašmenimis. Tačiau šioje kalboje jaučiami ir kelis šimtus metų salą valdžiusios Sicilijos karalystės pėdsakas, pavyzdžiui, ypač dažnai vartojamas grazie (ačiū – DELFI).

60 proc. maltiečių kalbos yra arabiški žodžiai, 30 proc. – itališki, o likusioji dalis – kitų pasaulio kalbų miksas. Malta – labai katalikiška šalis. Čia draudžiami abortai, o saloje pastatytos 365 bažnyčios – daugiau nei po vieną bažnyčią kiekviename kilometre.

Pagrindinė duona – būriai turistų

Maltiečiams nuo senų senovės daugiausiai darbo duodavo uostas, tačiau dabar šalį maitina turistai. Pavyzdžiui, pernai saloje apsilankė 1,5 mln. poilsiautojų iš svetur, o tai daugiau nei triskart viršija šalies gyventojų skaičių.

Daugiausiai turistų Malta sulaukia iš Didžiosios Britanijos, antri – vokiečiai, treti – italai, prancūzai, kuriuos į salą vilioja Viduržemio jūros klimatas, maistas ir mažesnės nei gimtinėje kainos. Turizmą dar labiau suaktyvinti turėtų euras, kuriuo savo nacionalinę valiutą lirą maltiečiai pakeitė nuo šių metų.

Istorinėje sostinėje – vos keli šimtai gyventojų

Vos kelis šimtus kvadratinių kilometrų užimančios salos gyventojų kovingumą rodo ne tik amžių amžius gyvas ir dabar jau kitas funkcijas atliekantis Maltos ordinas, bet ir ištisi miestai apjuosti kelių dešimčių metrų gynybine akmenine siena.

Istorinė šalies sostinė Mdina (arabiškai – miestas) iliustruoja viduramžišką miestelėnų kasdienybę – nuo nuolatinių puldinėjimų saugotasi įrengiant labirintines gatves, kad įsiveržus užpuolikams tik vietiniai žinotų, kaip nuo jų pasprukti.

Mažutės salos istorinė sostinė pastatyta vienoje iš aukščiausių šalies vietų – 200 metrų virš jūros lygio. Senojoje sostinėje draudžiamas eismas ir tik 268 nuolatiniai Mdinos gyventojai turi leidimą į miesto teritoriją įvažiuoti su savo automobiliu.

Vidutinis miesto gyventojų amžius yra 60 metų – didžiuliuose, kelių aukštų, šimtmečius skaičiuojančiuose iš akmens statytuose namuose gyvena Maltos kilmingų ir turtingų šeimų palikuonys.

Kai kurie šio „tylos miesto“ gyventojai mielai parduoda savo paveldą, tačiau dėl didelės kainos juos įperka tik bankų ar viešbučių tinklai. Tai nepatinka miesto merui, kuris suka galvą, kaip išsaugoti senosios sostinės savitumą.

Mažiausioje ES sostinėje – Maltos ordino tvirtovė

Maltos ordinas saloje įsikūręs XVI a. ją paliko tik po dviejų šimtmečių. Europoje žinomo ordino atstovai nebuvo maltiečiai, tiesiog skirtingų Europos tautų atstovai čia įkūrė dabartinę sostinę Valetą, pavadinę ją tuometinio Maltos ordino lyderio Jeano de la Vallettos vardu.

Valeta – mažiausia ES sostinė, kurioje priskaičiuojama vos 7 tūkst. gyventojų. Čia šimtmečius stovinčioje tvirtovėje vis dar gyvena keli šimtai senojo ordino palikuonių.

Maltos sostinė – tiksliai ir iš anksto architektų suplanuotas miestas tiesiomis gatvėmis. Valetoje keliaujantys gali Šv. Jono katedroje pasigrožėti Italų baroko meistro Caravaggio paveikslais arba užsukti į Šv. Povilo bažnyčią, kur saugomos šio šventojo relikvijos.

Faktai:

Malta, kurią sudaro penkios mažytės salelės, yra Viduržemio jūroje. Ją nuo Italijai priklausančios Sicilijos salos skiria maždaug 90 km, o iki Šiaurės Afrikos – maždaug 300 kilometrų jūra.

Šalies plotas – 316 kv. kilometrų.

Gyventojų skaičius – 400 tūkst., sostinė Valeta.

Malta yra parlamentinė respublika.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją