Prieš šešerius metus, 2004-ųjų vasaros pradžioje, Kelmės rajono Tytuvėnų seniūnijos Budraičių kaime surengta skambi ir spalvinga pirmoji Lino šventė prigijo. Dabar ji tapo tradiciniu kasmečiu renginiu, sulaukiančiu daugybės svečių iš visos Lietuvos. Čia suvažiuojama ne tik linksmintis ir švęsti, bet ir atiduoti pagarbą vienai seniausių auginamų kultūrų Lietuvoje – linui.
Šiandien mažai kur auginami linai dar gyvi tautodailės amatuose. Linų išlikimui, išsaugojimui ir skiria Lino pagerbimo šventę žemaičiai, kviečiantys visus lino mylėtojus ir gerbėjus liepos 3 d. atvykti į Tytuvėnus.
Linai žydi
© Corbis/Scanpix

Kokia bus šiųmetė Lino šventė? Kuo ypatinga, įsimintina, išskirtina? Apie tai su Kelmės rajono savivaldybės vicemeru Zenonu Mačerniu ir kalbėjosi „Ūkininko patarėjo“ korespondentė.

- Ką diktuoja patirtis, įgyta rengiant šventę jau septintąjį kartą? Kam ji skiriama?

- Linas – viena seniausių kultivuojamų kultūrų Lietuvoje, nepelnytai pamiršta. Jau mūsų protėviai žinojo apie stebuklingas lino gydomąsias savybes. Linas buvo svarbi lietuvių tautos pasaulėjautos formavimo dalis. Šventės organizatoriai liną pasirinko kaip simbolį, raginantį saugoti ir propaguoti etnines kultūros vertybes, tautos savasties išlaikymo pagrindą šiuolaikinės globalizacijos kontekste.
Šventėje kiekvienais metais dalyvauja gausus būrys su linais dirbančių tautodailininkų, jų gaminiai noriai perkami, todėl galime teigti, kad šventė prigijo.

Šia švente skatiname atkreipti dėmesį į liną, kaip į labai vertingą ir ekologišką kultūrą – tradicinių liaudies amatų pagrindą, gaivinti alternatyvius verslus kaime, skatinti amatų kiemelių kaimo turizmo sodybose atsiradimą. Neatskiriama šventės dalis – idėjų mugė, kurios metu kviečiame Žemaitijos regiono alternatyvaus verslo atstovus pasidalyti sukaupta patirtimi.
Lino šventė skiriama visiems, kas suinteresuotas išsaugoti, propaguoti ir vartoti lino produktus bei jų gaminius.

- Kai pirmą kartą organizavote Lino dieną, rajone dar buvo auginami linai. Ne vieną sykį atvykę svečiai graudžiai akcentavo, kad ši tradicinė kultūra beveik išnyko iš Lietuvos laukų. Tad koks šventės tikslas – pasidžiaugti, kad dar liko amatai ir darbščios meniškos rankos?

- Šventės tikslas – priminti Žemės ūkio ministerijos atstovams, ūkininkams, kad mūsų žemdirbio vertybių simbolis buvo lietuviškas linas. Lietuvoje su linais dirba nemažai tautodailininkų, moderniai liną naudoja jaunieji Lietuvos rūbų dizaineriai, veikia keletas gamybinių įmonių. Todėl būtina remti linininkystės atkūrimą Lietuvoje. Žemės ūkio ministerijoje yra patvirtinta linininkystės vystymo iki 2013 m. programa.

- Kaip savivaldybė puoselėja tradicinius amatus ir senovinę linininkystę? Kaip padedate liaudies menininkams, dirbantiems su linu?

- Kelmės rajono savivaldybės veiklos strategijoje tradicinių amatų vystymui skiriamas nemažas dėmesys: nuo 1988 m. vyksta tradiciniai žemaičių etnomuzikavimo ir liaudies amatų kursai, kuriuose kas metai beveik 100 moksleivių ir suaugusiųjų iš visos Lietuvos turi galimybę tobulintis 16 tradicinių amatų ir 8 tradicinio muzikavimo sekcijose. Mokymai vyksta ir tautodailininkų dirbtuvėse. Nuo 2006 m. veikia akmentašystės dirbtuvės, ruošiamasi steigti amatų centrą Kelmėje. Nuo 2004-ųjų kas antri metai vyksta regioniniai akmentašių simpoziumai, jau 30 metų organizuojama tradicinė liaudies meno šventė.

Rajone gyvena ir kuria arti 140 tradiciniais amatais užsiimančių žmonių. Iš jų devyni gamina tautinio paveldo sertifikuotus lino produktus.

Šią veiklą koordinuoja Kelmės rajono etninės kultūros išsaugojimo ir plėtros taryba bei nuo 1989 m. Jaunimo folkloro skyrius.

Su linu dirbantys tautodailininkai skatinami dalyvauti įvairiose parodose ir mugėse, iš jų įsigyjami darbai.

- Kur ir kaip įsigyti lino žaliavos meno dirbiniams, lino audinių rūbams ir puošybos gaminiams, jei linų tiek mažai auginama Lietuvoje?

- Lino žaliava įsigyjama iš užsienio šalių, daugiausia iš Kinijos ir tik maža dalis iš Lietuvos.

- Kokia šventė bus šiemet? Kuo ji skirsis nuo ankstesnių?

- Šventės tikslai išlieka tie patys. Dalyvauti renginyje kviečiamos kaimo bendruomenės, ūkininkai, kaimo turizmo atstovai. Pagrindiniai šventės dalyviai – tautodailininkai ir įmonės, dirbančios su linų produktais.

- O kokie pagrindiniai šventės akcentai? Kuo pradžiuginsite savo krašto žmones?

- Lino gaminių mugė, kaimo alternatyviųjų veiklų pristatymas, pasidalijimas gerąja patirtimi, disputas tema ,,Alternatyvaus verslo pavyzdžiai Žemaitijos kaime ir galimybė juos paremti iš Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos“, kultūrinė dalis – koncertai, liaudies žaidimai.


- Kas bus aktyviausi šventės dalyviai?

- Tikimės, kad aktyvūs dalyviai bus ne tik tautodailininkai, folkloriniai ansambliai ir atlikėjai, bet ir visi, atvykę į šią šventę ir pasirengę aktyviai dalyvauti šventės programoje. Kviečiame ir laukiame.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Minios žmonių užplūdo šventine nuotaika ir karščiu alsuojančią Palangą (35)

Tris dienas trunkanti vasaros sezono atidarymo šventė kaip ir kasmet subūrė poilsiautojus iš...

Paaiškino, kodėl stiuardesės laiko rankas už nugaros (36)

Žmogų visada traukė dangus. Galbūt dėl to stiuardesės ir pilotai kelia didesnį...

Startuoja unikalus projektas – išrinkite, kurios Lietuvos vietos nusipelnė patekti tarp geriausių (8)

Naujienų portalas DELFI skelbia unikalų projektą: „ 100 žingsnių per Lietuvą “, kurio metu...

Nidoje – naujas paplūdimys (6)

Šiais metais Nidoje galėsime drąsiai maudytis ne tik jūroje, bet ir Kuršių mariose. Tokias...

Lietuvos reklama atsiperka: turistai plūsta apžiūrėti mūsų šalies (48)

Turizmo departamentas jau fiksuoja teigiamus prioritetinėse atvykstamojo turizmo rinkose vykdytų...

Top naujienos

Puotos Daktarų irštvoje: sumušta Džordana, Valinsko šou ir šūviai vietoj fejerverkų (20)

Alkoholiu ir maistu nukrauti stalai, garsiausi Lietuvos nusikaltėliai, pusnuogės moterys, žymiausi...

Vietnamas žinomą palangiškį žavėjo ne tik švyturiais: labiausiai nustebino, kaip ten dirba moterys (47)

Prieš porą savaičių iš Vietnamo grįžęs palangiškis Aidas Jurkštas susižavėjęs pasakojo...

Lietuvoje nauja technologija – mobilios paukštidės (15)

Vienoje iš labiausiai Lietuvoje paplitusių žemės ūkio šakų bręsta permainos. Ilgą laiką...

Garsenybės tiesiog apsėstos šios dietos: kodėl neturėtumėte sekti jų pavyzdžiu? (5)

Pastaruoju metu ne viena garsenybė ėmė laikytis vadinamosios ketoninės dietos , kurios pagrindą...

Žalgiriečių prognozė: dauguma pergalę skiria „Real“, Jasikevičius pranašauja „Liverpool“ triumfą (35)

Šeštadienį vakare vyksiančiam Čempionų lygos finalui neabejingi ir Kauno „Žalgirio“...

Persikraustė į kaimą ir pradėjo siūti batus: anksčiau sau leisti tokią avalynę galėjo tik patys turtingiausi (7)

Su Dalia Grigoniene susitikome jos namuose, Kernavėje . Pašnekovės gyvenamąją vietą rasti...

Po dešimties metų grįžo į Lietuvą: kaip gali pakeisti pasaulį, jeigu jo dar nematei? (30)

Daugiau kaip dešimt metų Ada Jonušė gyveno ir dirbo užsienyje: Vokietijoje, Belgijoje,...

Buvęs sostinės vicemeras Romas Adomavičius vedė 30 metų jaunesnę mylimąją (423)

Buvęs sostinės vicemeras, 64-ių Romas Adomavičius šeštadienio popietę Vilniaus santuokų...

Avarija Vilijampolėje: po susidūrimo ant stogo vertėsi automobilis (6)

Šeštadienį Kaune, Vilijampolėje , vienas automobilių po susidūrimo vertėsi ant stogo. Vienam...

Sporto aistruolis pasakė, ko trūksta Lietuvos nacionalinėms rinktinėms (2)

Manau, niekas nepaneigs, kad norint būti aukščiausio lygio sportininku tam reikia ypač daug...