aA
Sun­ku pa­ti­kė­ti, bet Rai­žiuo­se per die­ną kar­tais ap­si­lan­ko net po ke­tu­rias tu­ris­tų gru­pes. Kuo trau­kia šis ne­di­de­lis, sep­ty­ni ki­lo­met­rai į piet­ry­čius nuo Pu­nios ir pen­ki ki­lo­met­rai į piet­va­ka­rius nuo But­ri­mo­nių įsi­kū­ręs, Lie­tu­vos to­to­rių me­ka va­di­na­mas kai­mas? Pir­miau­sia tai yra vie­ta, ku­rio­je iš­si­sklai­do mi­tai apie is­la­mą ir mu­sul­mo­nus.
© Shutterstock nuotr.

„Vie­ti­niai Rai­žių ir ap­lin­ki­nių vie­to­vių gy­ven­to­jai ir to­to­riai vi­sa­da gra­žiai su­gy­ve­no, o kuo la­biau vie­nas ki­tą pa­žįs­ta žmo­nės, tuo drau­giš­kes­ni jie tam­pa“, – sa­ko Aly­taus to­to­rių ben­druo­me­nės pir­mi­nin­kas Ipo­li­tas Ma­ku­la­vi­čius.

Vie­ną pas­ku­ti­nių ka­len­do­ri­nės va­sa­ros sa­vait­ga­lių Rai­žiuo­se pra­lei­do šeš­to­sios Aly­taus bie­na­lės da­ly­viai (tarp jų bu­vo mu­sul­mo­nų). Tarp­tau­ti­nės bie­na­lės me­tu vy­ko daug įdo­mių dis­ku­si­jų. Joms sa­vaip at­lie­pia klau­si­mas: gal­būt sa­vi­tas tra­di­ci­jas per am­žius iš­sau­go­ju­sios ben­druo­me­nės, ko­kie yra Rai­žių to­to­riai, ga­lė­tų pa­dė­ti šiuo­lai­ki­niam žmo­gui ras­ti har­mo­nin­gą ry­šį su jį su­pan­čiu pa­sau­liu? Va­di­na­mą­ja gy­vą­ja ir ne­gy­vą­ja gam­ta?

Vie­na hi­po­te­zių sa­ko, kad gy­vo­sios ir ne­gy­vo­sios gam­tos jung­tis yra ker­pės. Rai­žiuo­se bie­na­lės da­ly­viai ap­lan­kė se­ną­sias to­to­rių ka­pi­nes. Moks­li­nin­kai iš­ty­rė, kad ant jo­se esan­čių šim­ta­me­čių ant­ka­pių au­ga 45 rū­šių ker­pės, taip pat – ir ypač re­tos.

Vie­nin­te­lis pa­min­klas Vy­tau­tui po ne­pri­klau­so­my­bės – Rai­žiuo­se

Rai­žiuo­se sve­čiai pir­miau­sia kvie­čia­mi stab­te­lė­ti prie gra­ni­to pa­min­klo. Jis sto­vi gre­ta per kai­mą vin­giuo­jan­čio plento, ku­ris, pa­si­ro­do, yra Vy­tau­to gat­vė. Lie­tu­vos val­do­vui Vy­tau­tui Di­džia­jam skir­tas ir skulp­to­riaus Jo­no Ja­gė­los (ar­chi­tek­tas a. a. aly­tiš­kis Jo­nas Bal­čius) su­kur­tas pa­min­klas kai­mo cen­tre iš­ki­lo 2010 me­tais.

Tai – vie­nin­te­lis Vy­tau­tui pa­sta­ty­tas pa­min­klas Lie­tu­vo­je po ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo.

Pa­min­klo ini­cia­to­riai bu­vo pa­tys to­to­riai. Dar­bus vyk­dė Rai­žių to­to­rių ben­druo­me­nės na­rių, bro­lių Si­mo ir Mo­tie­jaus Ja­ku­baus­kų įmo­nė „So­ne­tas“. Dvie­jų tau­tų drau­gys­tę žen­kli­na jų sim­bo­liai – ge­di­mi­nai­čių stul­pai ir ta­tar tam­ga – pa­min­klo vir­šu­je. Bū­tent Vy­tau­tas prieš 600 me­tų pa­kvie­tė ke­lis šim­tus to­to­rių šei­mų ap­si­gy­ven­ti Lie­tu­vo­je. Įkur­di­no juos Tra­kuo­se, Vil­niu­je, Rai­žiuo­se ir Šven­čio­ny­se. Rai­žių mu­sul­mo­nai iki šiol sa­vo mal­do­se ne­pa­mirš­ta pa­mi­nė­ti pa­dė­kos Vy­tau­tui Di­džia­jam.

„Kol gy­va­vo dvi stip­rios vals­ty­bės – Auk­si­nė or­da ir Lie­tu­vos Di­džio­ji Ku­ni­gaikš­tys­tė – Ry­tuo­se gy­va­vo tai­ka“, – sa­ko I.Ma­ku­la­vi­čius.

Jei ne­ži­nai pra­ei­ties, ta­vo at­ei­tis – tam­su­ma

Ma­no­ma, kad se­no­ji me­če­tė Rai­žiuo­se sto­vė­jo jau XVI am­žiu­je, o da­bar­ti­nė pa­sta­ty­ta 1889 me­tais. Jos kie­me akį trau­kia du sau­lės laik­ro­džiai. I.Ma­ku­la­vi­čius pa­sa­ko­ja, kad vie­nas jų ro­do ast­ro­no­mi­nį lai­ką (nuo „po­li­ti­nio“, pa­gal ku­rį gy­ve­na­me da­bar, jis ski­ria­si mi­nus vie­na va­lan­da, tai yra ru­de­nį grį­ši­me prie tik­ro­jo gam­ti­nio, nes su­ksi­me ro­dyk­les at­gal). Ant­ra­sis – Žal­gi­rio mū­šio vie­tos, ku­ri yra Len­ki­jo­je.

Laik­ro­džiai bu­vo su­mon­tuo­ti mi­nint Žal­gi­rio mū­šio 500-ąsias me­ti­nes, jų au­to­rius – Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to do­cen­tas Jo­nas Na­vi­kas.

Ant vie­no laik­ro­džio yra už­ra­šas: „Žiū­rėk į pra­ei­tį, da­bar­tį, at­ei­tį.“ I.Ma­ku­la­vi­čius šį po­sa­kį per­fra­zuo­ja sa­vaip: „Jei ne­ži­nai pra­ei­ties, da­bar­tis tau gū­dus miš­kas, o at­ei­tis – tam­su­ma.“

Ben­druo­me­nės pir­mi­nin­kas sve­čius kvie­čia už­ei­ti į me­če­tę. Pra­šy­mas – prie­an­gy­je nu­siau­ti ba­tus – to­kios tai­syk­lės. Me­če­tės vi­du­je grin­dys iš­klo­tos mar­gais ki­li­mais.

Tu­ris­tai pa­pras­tai įve­da­mi į vy­riš­ką­ją pu­sę, ku­rio­je yra sa­kyk­la (min­ba­ras). Mo­te­rims skir­to­ji – per­pus ma­žes­nė, kaip ir per­pus siau­res­nės du­rys į ją ve­da.

Ta­čiau I.Ma­ku­la­vi­čius pa­sa­ko­ja, kad ne vi­so­se me­če­tė­se yra ir to­kia – ki­to­se įreng­ta tik vy­riš­ko­ji da­lis, bet mo­te­rims apei­gų me­tu lei­džia­ma sto­vė­ti pas­ku­ti­nė­se gre­to­se ar­ba bal­ko­ne. Į me­če­tes mo­te­rys įlei­džia­mos tik pri­deng­ta gal­va.

Nors tu­ris­tams ši tai­syk­lė tar­si ir ne­ga­lio­ja, bie­na­lės da­ly­vis Be­nas Mo­rea (JAV), ke­lias­de­šimt me­tų pra­lei­dęs už­da­ro­je Ame­ri­kos in­dė­nų ben­druo­me­nė­je, sa­ko, kad pa­gar­ba ki­tai kul­tū­rai yra sa­vai­me su­pran­ta­mas da­ly­kas. Ir at­sva­ra vis la­biau įsi­ga­lin­čiam var­to­to­jiš­ku­mui, ku­ris pa­lie­tė ir ke­lio­nes, tu­riz­mą.

At­vi­ras klau­si­mas: kaip pra­ver­ti du­ris, pa­žin­ti ki­tą gy­ve­ni­mą, ne­su­ar­dant jo tėk­mės? Nu­si­pirk­ti bran­gią ke­lio­nę dar ne­reiš­kia įgy­ti tei­sę verž­tis ten be ce­re­mo­ni­jų.

Įro­dė, kad Die­vo na­mai rei­ka­lin­gi

Me­če­tė Rai­žiuo­se vei­kė net so­viet­me­čiu ir bu­vo vie­nin­te­lė to­kia Lie­tu­vo­je. Iki me­lio­ra­ci­jos, ku­ri ša­lia Rai­žių pra­ėjo 8-aja­me de­šimt­me­ty­je, mal­dos na­mus slė­pė ža­lu­ma, ap­link bu­vo drėg­nos pie­vos ir daug me­džių, o nuo ke­lio me­če­tės ne­bu­vo ma­ty­ti vi­sai.

„1951 me­tų pa­va­sa­rį vy­ko trė­mi­mas iš ši­tų vie­to­vių į Si­bi­rą. Iš­trė­mė ir to­to­rių šei­mų. Bet to­to­riai tais me­tais, lie­pos mė­ne­sį, su­si­rin­ko į su­si­rin­ki­mą, iš­si­rin­ko me­če­tės val­dy­mo ko­mi­te­tą iš 20 na­rių. Jo va­do­vu ta­po ma­no tė­vu­kas, Da­nie­lius Ma­ku­la­vi­čius. Ir jie 1951 me­tų spa­lio 2 die­ną už­re­gist­ra­vo ją kaip vei­kian­čią me­če­tę Mi­nist­rų ta­ry­bo­je, Re­li­gi­jos val­dy­bo­je. Dėl to ji ir vei­kė. Ši­to­se apy­lin­kė­se gy­ve­no be­bai­miai žmo­nės. Jie su­ge­bė­jo pa­sto­vė­ti už sa­ve, įro­dė, kad Die­vo na­mai jiems rei­ka­lin­gi“, – pa­sa­ko­ja I.Ma­ku­la­vi­čius.

Jo ma­ny­mu, svar­biau­sia bu­vo tai, kad vi­si šie žmo­nės bu­vo stip­rūs dva­siš­kai, ir to­dėl jie pa­sie­kė tiks­lą.

Ir nors ap­si­gy­ve­nę Lie­tu­vo­je to­to­riai il­gai­niui pra­ra­do sa­vo kal­bą (kal­bė­jo se­ną­ją gu­dų, vė­liau gu­diš­kai, len­kiš­kai, ru­siš­kai, da­bar jau dau­giau­sia lie­tu­viš­kai), ta­čiau iš­lai­kė re­li­gi­ją. Ko­ra­nas bu­vo per­ra­šo­mas ran­ka ara­biš­kais raš­me­ni­mis.

Iki 1951 me­tų Rai­žiuo­se vei­kė re­li­gi­nė mo­kyk­la ben­druo­me­nės na­me. Mo­ky­mas nu­trū­ko, kai mo­ky­to­jas Do­vy­das Si­li­ma­vi­čius bu­vo iš­trem­tas į Si­bi­rą. So­viet­me­čiu re­li­gi­jos pa­ži­ni­mo nie­kas ne­mo­kė.

Bė­da – trū­ki­nė­ja dva­si­nio gy­ve­ni­mo pe­ri­ma­mu­mas

Lie­tu­vos to­to­rių ben­druo­me­nė šian­dien tu­ri apie 400 na­rių.

Anot I.Ma­ku­la­vi­čiaus, Rai­žiuo­se to­to­rių ben­druo­me­nė trau­kia­si. Ka­rus ir trė­mi­mus iš­gy­ve­nu­sios gi­mi­nės tirps­ta dėl de­mo­gra­fijos. Daug jau­ni­mo iš­va­žia­vo į mies­tus, o grįž­ta ma­žai. „Šak­nys iš­lie­ka, bet tik pri­si­mi­ni­muo­se. Blo­giau­sias da­ly­kas, ku­ris nu­ti­ko, – so­viet­me­tis iš­mu­šė dva­si­nio gy­ve­ni­mo pe­ri­ma­mu­mą iš kar­tos į kar­tą. Mo­čiu­tės mums pa­sa­ko­da­vo apie re­li­gi­ją, tra­di­ci­jas. O ką mes ga­li­me da­bar jau­ni­mui pa­pa­sa­ko­ti, jei pa­tys vis­ko ne­be­ži­no­me?“ – svars­to I.Ma­ku­la­vi­čius.

Dėl ge­o­po­li­ti­nės pa­dė­ties su­trū­ki­nė­jo ir skir­tin­go­se ša­ly­se gy­ve­nan­čių to­to­rių ben­druo­me­nių glau­dūs ry­šiai. Iki da­bar­ti­nės Kry­mo oku­pa­ci­jos Lie­tu­vos to­to­riai ben­dra­vo su tau­tie­čiais, ta­čiau šia­dien la­bai sun­ku gau­ti vi­zas. I.Ma­ku­la­vi­čius sa­ko, kad tai da­ro­si prak­tiš­kai ne­įma­no­ma, nes to­to­riai Ru­si­jo­je yra ne­pa­gei­dau­ja­mi as­me­nys.

To­to­rių ka­pi­nes ty­ri­nė­ja moks­li­nin­kai

Rai­žiuo­se yra ke­le­tas to­to­rių ka­pi­nių, vei­kian­čių ir ne­vei­kian­čių. Jo­se ga­li­ma ras­ti 200–300 me­tų se­nu­mo pa­min­kli­nius už­ra­šus. Se­no­sios ne­vei­kian­čios ka­pi­nės da­tuo­ja­mos XV–XVI am­žiu­mi. I.Ma­ku­la­vi­čius pa­sa­ko­ja, kad sen­ka­pius šio­se ka­pi­nė­se ty­ri­nė­jo Len­ki­jos moks­li­nin­kai – už­ra­šai ara­bų raš­me­ni­mis by­lo­ja, ko­kia kal­ba ku­riuo pe­ri­odu kal­bė­jo to­to­riai.

(Be­je, to­to­riai iki šiol yra iš­sau­go­ję kai ku­riuos se­nuo­sius lai­do­ji­mo pa­pro­čius, mi­ru­sie­ji yra iš­ly­di­mi dro­bu­lė­je. Ta­čiau is­la­mo pa­pro­čio, kad iš­ei­nan­ty­sis tu­ri bū­ti pa­lai­do­tas su ta pa­čia sau­le, lai­ky­tis da­ro­si vis sun­kiau dėl di­de­lės žmo­nių mig­ra­ci­jos).

La­bai įdo­mų ty­ri­mą yra at­li­kę Vil­niaus uni­ver­si­te­to ir Bo­ta­ni­kos ins­ti­tu­to moks­li­nin­kai. 2010–2013 me­tais iš­tir­tos tre­jos 200 me­tų se­nu­mo ka­pi­nės: Ber­nar­di­nų Vil­niu­je, Viekš­nių Ma­žei­kių ra­jo­ne ir Rai­žių to­to­rių Aly­taus ra­jo­ne. Iš vi­so ras­tos 75 ker­pių rū­šys (Lie­tu­vo­je yra apie 600 ker­pių rū­šių).

Di­džiau­sia ker­pių įvai­ro­vė ap­tik­ta Rai­žių to­to­rių ka­pi­nė­se (45 rū­šys), ku­rio­se dau­giau­sia pa­min­kli­nių ak­me­nų, sa­vo su­dė­ty­je tu­rin­čių daug si­li­cio. Eg­zis­tuo­ja te­ori­ja, kad ak­me­ni­niai ant­ka­piai yra na­tū­ra­lūs si­li­cio „kie­tie­ji dis­kai“, kau­pian­tys ani­mis­ti­nę in­for­ma­ci­ją. Ka­dan­gi šių me­tų Aly­taus bie­na­lės te­ma pa­si­rink­tas ani­miz­mas kaip reiš­ki­nys (tai nė­ra vien tik ti­kė­ji­mas dva­sio­mis, tam tik­ra re­li­gi­jos for­ma, kaip tai ban­do pa­teik­ti kla­si­ki­nė ant­ro­po­lo­gi­ja, bet vei­kiau tam tik­ra re­a­ly­bės for­ma, ku­rio­je žmo­nės yra ly­gūs su vi­sa li­ku­sia gam­ta), tai ke­lio­nė į Rai­žių ka­pi­nes jos da­ly­viams bu­vo la­bai įdo­mi ir svar­bi.

Ką jie pa­ma­tė? Įdo­mų ir ne­ti­kė­tą gam­tos reiš­ki­nį – įvai­rių spal­vų ir for­mų ker­pė­mis pa­deng­tus se­nuo­sius ant­ka­pius. Ir jau vien dėl to, kad tai pa­ma­ty­tum sa­vo aki­mis, ver­ta ap­si­lan­ky­ti Rai­žiuo­se.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Didžiausias pasaulyje „Legoland“ Šanchajuje išdygs ne anksčiau kaip 2023 metais

Jungtinės Karalystės bendrovė „Merlin Entertainments“, valdanti įvairius pramogų parkus ir...

18-mečiams – 20 000 bilietų nemokamoms kelionėms po Europą (5)

18-mečiai vėl gali pretenduoti laimėti nemokamus traukinio bilietus po Europą . Europos Komisija...

Pasaulyje taip keliauja kas ketvirtas turistas, bet lietuviai tokių išvykų išbandyti nedrįsta (30)

Nors pasaulyje kas ketvirtas turistas keliauja vienas, Lietuvoje ši praktika dar nėra tokia...

Pasaulis įvertino Vilniaus „G-spot“ reklaminę kampaniją – įteikė prestižinį apdovanojimą (98)

Vilniaus turizmo rinkodaros kampanija „ Vilnius – the G-spot of Europe “ (liet. „Vilnius –...

Oro uoste išbandoma nauja įlaipinimo į lėktuvus tvarka (30)

Siekiant išvengti sumaišties ir veltui gaištamo laiko kilti lėktuvuose prieš pakilimą išbandoma...

Top naujienos

Paulauskas – apie JAV atmestus kaltinimus Venckienei: manęs toks argumentas neįtikina (372)

Į Lietuvą sugrąžinta Neringa Venckienė už grotų praleis porą mėnesių. Tiesa, didelė dalis...

Neringos rūkyklas sujudinę kaimynai: žvejai kai ką nutyli (123)

Dėl rūkomos žuvies skundus parašę juodkrantiškiai nusprendė prabilti viešai: „nutylima...

Mirė Audronės Skučienės sūnus Tadas Skučas (126)

Pirmadienį po pietų mirė Neringos Venckienės pusbrolis, Audronės Skučienės 43 metų sūnus...

Jau visai netrukus – keisti orų paradoksai: situaciją gadins lietus ir vėjas, bet bus šilta

Šiandien Lietuvos orus lems anticiklono šiaurės vakarinis pakraštys. Rytinėje šalies pusėje...

Dar niekad neviešintos detalės apie Grybauskaitės darbą, vykdant užsienio politiką: viską galima apibendrinti vienu sakiniu (311)

Prezidentės Dalios Grybauskaitės užsienio politiką būtų galima apibūdinti vienu sakiniu:...

Jaunoji plaukimo talentė Smiltė pagerino du Meilutytės rekordus (6)

Lapkričio 9–10 dienomis Breste (Baltarusijoje) vyko tarptautinės plaukimo varžybos „MadWave...

Žmogaus teisių stebėtojai aplankė Venckienę: įvertino kalėjimo sąlygas (246)

Lietuvos žmogaus teisių gynimo ascociacijos (LŽTGA) atstovai pirmadienį Kauno tardymo...

Tai, ko oficialioje apžvalgoje neišvydote: Šaro klausimas Čeponiui – tai kiek jau laiko meti? (30)

Po „Betsafe- LKL “ čempionato rungtynių Alytuje, kur antroje mačo pusėje įsibėgėjęs Kauno...

Vargingoje šalyje apsilankęs lietuvis stebėjo, kaip linksminasi vietiniai: į gražias merginas svaido citrinas, bet tam yra rimta priežastis (12)

Skrendu į Adis Abebą – maždaug 2440 m virš jūros lygio įsikūrusią Etiopijos sostinę. Čia...

Didžiausiu galvos skausmu rusams tapęs Valančius buvo paruošęs aiškų planą: imperija turėjo griūti

Vyskupo Motiejaus Valančiaus laikais Lietuva priklausė Rusijos imperijai, o šioje galiojo degtinės...