Aktyvaus laisvalaikio projekto „Borjomi Odisėja“ ambasadorius E. Nasevičius sako, kad pirmiausia, kas krenta į akis atvykus į Graikiją, yra atsipalaidavę vietos gyventojai, kurių dvasia iškart užvaldo ir visus čia atvykstančius keliautojus.
„Graikus suprasti galima – čia yra visiško „relakso“ šalis. Atsipalaidavę, niekur neskubantys žmonės gyvena savo malonumui. Kai viešėjome Simi saloje, automobilį mums išnuomojusi moteris, sudariusi nepilnai dar iš savojo užsitęsusių vizijų pasaulio sugrįžusios Delfų orakulės įspūdį, pasiūlė raktelius ir 10 eurų už kurą palikti jos biure, jei grįšiu anksčiau 16 val. Jai daugiau nerimo kėlė ne finansiniai formalumai, bet tai, kad aš atvykčiau anksčiau laiko.
Grįžau, aišku, anksčiau, biurą radau nerakintą. Taip ir palikau raktelius su pinigais po kreditinių kortelių skaitytuvu, kad vėjas pro atvirą balkoną nenupūstų“, – pasakojo E. Nasevičius.
Simi saloje beveik prie šaligatvio prisišvartavusius lietuvius paviliojo iš kitoje gatvės pusėje įsikūrusios senosios graikiškos tavernos atskubėjusi lietuvaitė, pakvietusi aplankyti būtent jos užeigą, iš kurios sklido gardūs kvapai. Bevakarieniaujant, žavioji šviesiaplaukė pasiguodė labiausiai išsiilgusi lietuviškų šaltibarščių, mat reikiamų produktų čia nerasi, ypač – kefyro.
Pasak E. Nasevičiaus, patyrusiems keliautojams Viduržemio jūros bangos ir vėjas nėra pats baisiausias dalykas. Kur kas sunkiau atsilaikyti prieš sirenas, kurios, pasak „Odisėjos“, savo dainomis viliodavusios jūrininkus į pakrantės uolas, kur jų laivai suduždavę. Tiesa, lietuviams teko susidurti ne su mitologinėmis būtybėmis, o su dainingomis latvėmis.
„Nors latvių merginų dainos gretimoje jachtoje buvo gražios ir melodingos, tačiau jos truko iki 3 val. ryto, todėl nesuveikė kaip pati geriausia lopšinė“, – sakė lietuvių jachtos kapitonas.
Keliautojų aplankyta ir turistų dar nelabai atrasta Tilos sala. Čia, nuo žemyno atskilusioje saloje, užsilikę paskutiniai Europos drambliai palaipsniui susitraukė iki mini drambliukų. Jų atrastus kaulus galima apžiūrėti paleontologijos muziejuje. Tiesa, rakto nuo muziejaus reikia ieškoti rotušėje.
Tačiau didžiausią įspūdį lietuvių keliautojams paliko viešnagė Nisyro saloje, kurios centre yra iki šiol veikiantis ugnikalnis. Tiesa, dabar jis nebespjaudo įkaitusios lavos gabalais, o savo mėnulišką peizažą aptraukia iš uolienų kylančiais sieros garais ir iš tolo supuvusių kiaušinių kvapu pasitinka keliautoją.
Pasak E. Nasevičiaus, tikriesiems buriavimo entuziastams jokių salų grožis neatstos jachtos denio, gero vėjo ir bangų.
