Taip pat skaitykite: Įspūdžiai iš lietuvių kelionės motociklais aplink Siciliją
Keliauk į Sardiniją su Perpasaulį.lt! Geriausių skrydžių pasiūlymų ieškok čia.
Šiame rašinyje išdėstyti kelionės faktai ir pastebėjimai, o „pojūčius“ kiekvienas patirs asmeniškai, jei tik nuspręs pakartoti šią mūsų kelionę.
Į šią kelionę mes išvykome dviese su Artūru. Buvo spalio pabaiga, motosezonas oficialiai jau uždarytas, bet visai dar nesinori įsileisti minties, kad apie pusmetį reikės gyventi be motociklo variklio garso, vėjo ir kitų motociklininkams puikiai suprantamų malonumų, kuriuos teikia ši dviratė transporto priemonė. Kadangi mūsų tikslas - per trumpą laiką apkeliauti salą, pasirinkome Sardiniją. Paskaičiavome, kad mūsų kelionės trukmė bus trys dienos, (neskaitant atvykimo-išvykimo) o per jas įveiksime apie 1000 km.
Eilinį kartą belieka tik pasidžiaugti, kad galime su „Ryanair“ ten pakankamai nebrangiai nuskristi (bilietai pirmyn-atgal apie 350 lt). Atskridome į sostinę Kaljarį (Cagliari) vakare. Viešbutį buvome užrezervavę iš anksto, tai teko tik sėsti į taksi oro uoste ir vykti į viešbutį.
Kaljario oro ouostas yra pakankamai arti nuo miesto, apie 10 km.
Šalmus patariu vežtis savo, nes nuomos punkto šalmai pakankamai „pavargę“, tuo labiau, kad galima šalmą įsinešti į lėktuvo saloną kaip rūbų detalę, papildomai mokėti nereikia. Nusprendėme keliauti aplink salą pradedant vakarine dalimi (prieš laikrodžio rodyklę) judant link miestelio Olbia.
Ši Sardinijos dalis ypatinga tuo, kad šiek tiek pavažiavus pajūriu prasideda kalnų serpantinai. Nepaprasto grožio vaizdai, bet įsibėgėti greičiau nei 70 km/h nepavyksta dėl staigių posūkių gausos. Dar labai reikia saugotis karvių ir jaučių, nes jos ten laisvai ganosi ir vaikšto kur nori, taigi kelis kartus teko staigiai manevruoti, kai važiuojant serpantinu ant kelio atsirado viena kartą jautis, kitą – karvė.
Kažkaip pagalvojau,- o kaip po to tuos gyvulius suranda šeimininkai, gal jie turi kokią GPS sistemą kur nors įtasytą? Bet kokiu atveju-ekologinė gyvulininkystė Sardinijoje klesti.
Kylant serpantinais – kuo aukščiau, tuo žemesnė temperatūra, teko apie 5-7 km kelio atkarpą važiuoti debesyje. Matomumas blogesnis nei per rūką, ir tai atėmė labai daug laiko.
Tiems kas norės aplankyti šias vietas-orientyras miestelis Nuoro-Lanusei. Vėl nusileidome į žemumą ir važiavome pakrante. Buvo pakankamai karšta – apie 25 C.
Užsukome į Bari Sardo miestelį. Radę puikų paplūdimį, išsimaudėme ir vykome toliau. Miestelis buvo visiškai tuščias, nes sezonas jau buvo pasibaigęs, net restoranai nedirbo. Saulė ėmė po truputį leistis ir mes pradėjome galvoti apie nakvynę.
Nors saulė leidosi po truputi, bet nusileido labai greitai. Pakeliui link Olbia miestelio jokių vietų kur galima būtų pernakvoti neradome, todėl nusprendėme važiuoti į San Teodoro miestelį.
Atvažiavome apie 21 val. Pakankamai pavargome, nes pirmos dienos jaudulys, įspūdžiai ir 330 km (iš kurių daugiau nei 150 - serpantinais), 2 valandos važiavimo visiškoje tamsoje padarė savo. Tame miestelyje suradome (bed and breakfast Gallo), kurio savininkas, taip pat baikeris.
Užsukome į kelis nedidelius miestelius, pavalgėme puikaus maisto iš jūros gėrybių, atsigėrėme kavos. Skirtingai nuo Sicilijos, Sardinijoje yra labai daug laukinės gamtos ir pajūrio. Po pietų sustojome išsimaudyti, ir pamatėme, kad mano motociklo daiktadėžės spyna nebeatsirakina.
Visa laimė kad pinigai, telefonų ir kameros pakrovėjai buvo kitoje daiktadėžėje, o ten liko tik rankšluostis ir šiek tiek rūbų.
Nusprendėme nakvynės ieškotis anksčiau, kad iki sutemos jau būtume įsikūrę. Atvykome į Alghero. Tai vienas didesnių Sardinijos miestų. Be problemų suradome viešbutį, ir kainos jau buvo 30 procentų žemesnės nei sezono metu.
Puikus viešbutis netoli centro, kambarys su vaizdu į jūrą ir pusryčiai – 40 Eurų žmogui. Dar leido ir motociklus įsivaryti į uždarą teritoriją. Nors jie labai nustebo tokiu mūsų prašymu, nes pasak viešbučio personalo, o taip pat ir motociklų nuomos darbuotojų - Sardinija labai saugi sala, ir vagysčių čia pasitaiko itin retai.
Bet motociklai - nuomoti, tad rizikuoti nenorėjome. Alghero – labai gražus miestas. Ypatingai senamiestis, kurį juosia didelė gynybinė siena, yra jachtų uostas. Vakare siaurose gatvelėse ir aikštėse virte verda gyvenimas, daug turistų. Galbūt todėl, kad Alghero turi oro uostą.
Trečia diena. Kadangi vakare turime grąžinti motociklus iki 19 val. – išvažiavome anksčiau. Važiavome kairiąją Sardinijos salos dalimi.
Susidarė toks vaizdas, kad ji yra mažiausiai apgyvendinta, ištisas dešimtis kilometrų važiuodavome nematydami nei miestelių, nei kaimelių, nei namų, nei mašinų. Apatinė Sardinijos dalis (Iglesias, Carbonia, Pula) yra labiau „pramoninė“ ir po kraštovaizdžių ir miestelių grožio pamatyto per pirmas dienas, kažkaip įspūdžio nebedarė.
Laiku spėjome grįžti, atidavėme motociklus ir už tai, kad sulūžo daiktadėžės spyna ir mes patyrėme nepatogumus (vakare reikėjo skalbtis drabužius), jie mums padarė apie 60 Eurų nuolaidą nuo bendros sumos.
Apie motociklus. Nelabai patogūs šio modelio (Kawasaki KLE 500) motociklai ir nuvažiavus pakankamai nedidelį kilometražą tikrai jausdavosi nuovargis. Patartume rinktis kitų modelių motociklus – nors jų kaina ir bus didesnė.
Apie salą. Nuostabaus grožio pakrantės, kalnai ir miesteliai, puikūs ir nuoširdūs žmonės. Nemokami keliai. Spalio pabaigoje oras 25 laipsnių, vanduo - 20 laipsnių. Maloniai nustebino automobilių vairuotojų pagarba ir dėmesys motociklininkams, ko dažnai to pasigendame mūsų keliuose.
Kitas mūsų projektas - „aplink Korsiką“. Kad apvažiuoti Korsiką-reikės vėl pervažiuoti visą Sardiniją ir persikelti keltu. Bus nepaprastai malonu ten sugrįžti.
Tikiuosi, kad šis straipsnis suteiks Jums naudingos informacijos, kurią Jūs sėkmingai panaudosite savo kelionėse. Sėkmės.