Po Lietuvą keliauja vyresni gyventojai
Statistikos departamentas skelbia, jog viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugų kainos, lyginant su praėjusių metų vasaros laikotarpiu, per metus pakilo beveik 5 proc. Vis dėlto tokie kainų pokyčiai neatbaido gyventojų rinktis poilsį gimtinėje. Turizmo departamento duomenimis, pernai po Lietuvą bent su viena nakvyne keliavo 1,37 mln. vietinių turistų, tai – 9,4 proc. daugiau nei 2016 m.
Visuomenės apklausos duomenimis, kaip dažniausią pasirinkimą leisti laisvalaikį vasaros metu keliaujant po Lietuvą įvardijo 8 proc. gyventojų. Daugiausia tai daro 40-49 m. amžiaus žmonės (16 proc.), specialistai su aukštuoju išsilavinimu (17 proc.), aukštesnes pajamas (601 euras šeimos nariui ir daugiau) gaunančių žmonių grupė (18 proc.).
Didžiausi turistų srautai į Anykščius ir Druskininkus
Gimtinėje populiariausiomis vasaros poilsiautojų atostogų kryptimis, be didžiųjų miestų, išlieka pajūris, Druskininkai ir Anykščiai. Kaip skelbia Turizmo departamento projektas „Lietuva. O čia ar buvai?“, vietinių turistų lankomiausi objektai – pažintiniai takai ir apžvalgos bokštai.
Be visiems puikiai žinomo Puntuko akmens, vietiniai turistai dažniausiai praeina Medžių lajų taku. Čia galima apžvelgti apdainuotąjį Anykščių šilelį, pasigrožėti Šventosios upės vingiais, tolumoje pamatyti aukščiausios Lietuvoje Šv. Mato bažnyčios (79 m) bokštus, kurių apžvalgos aikštelė – antra populiariausia lankytina vieta Anykščiuose. Vaikų itin pamėgtos vietos – labirintų parkas ir vasaros rogučių trasa.
Tuo tarpu šalies pietuose esantis kurortas Druskininkai ištisus metus sulaukia vietinių ir užsienio turistų. Čia juos pritraukia daugybė gydyklų, SPA, sanatorijų, viešbučių. Taip pat galima pramogauti sniego arenoje, vandens ir „One“ nuotykių parkuose. Visa miesto aplinka patraukliai sutvarkyta: trykštantys ir grojantys fontanai, gėlynai, dviračių ir pėsčiųjų takai. Be to, prieš kelis metus Druskininkuose atsirado vienintelis šalyje lynų keltuvas, kuriuo pakilus, sklendžiama virš medžių, Nemuno ir miesto panoramos.
Daugiausia išlaidų – pajūryje
Tuo tarpu kitiems atostogos siejasi su laisvalaikiu prie jūros. Lietuvos pajūrio kurortuose poilsį planuoja kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) gyventojų. Daugiausia tokių 30-39 m. amžiaus grupėje (35 proc.) ir tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų (29 proc.).
Lietuvos gyventojų lankomiausios vietos – Palanga ir Neringa. Išskirtiniu kraštovaizdžiu pasižymintis Kuršių Nerijos kraštas kasmet pritraukia daug turistų, ypač iš užsienio. Šioje vietovėje galima aplankyti Parnidžo kopą, Raganų kalną, kormoranų gyvenvietę.
Skaičiuojama, kad būtent pajūryje yra aukščiausios apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų kainos, kurios kasmet kyla. Savaitgalio poilsis dviem Nidoje gali atsieiti ir 500 eurų.
Norintys sutaupyti ilsisi sode
Norėdami sutaupyti pusė Lietuvos gyventojų (51 proc.) vasarą ketina ilsėtis namuose ar sode. Didesnė dalis jų – pensinio amžiaus žmonės (69 proc.), neturintys vidurinio išsilavinimo (70 proc.), taip pat – žemesnes pajamas gaunantys asmenys (61 proc.) bei kaimo gyventojai (64 proc.).
Apklausos duomenimis, vasaros poilsiui Lietuvoje gyventojai planuoja išleisti iki 300 eurų. Tokią sumą įvardijo daugiau nei du trečdaliai (68 proc.) respondentų. Kas penkto gyventojo (22 proc.) atostogų išlaidos svyruoja tarp 300 ir 500 eurų. Paišlaidauti iki 1000 eurų ketina 8 proc. Tokią sumą viršyti sau leidžia tik 2 proc. poilsiautojų.
Atostogų biudžetui paprastai naudojamos turimos santaupos arba paskutinė gauta alga. Visgi, kaip sako vartojimo paskolų bendrovės „Vivus.lt“ marketingo vadovė Justina Ambrasienė, yra keli būdai subalansuoti poilsio finansus.
„Planuojant komfortiškų atostogų išlaidas, galima iš anksto susidaryti atostogų biudžetą, taupyti pinigus ir ieškoti geriausių pasiūlymų. Tačiau tai pavyksta padaryti tik mokantiems kruopščiai planuoti laiką ir finansus. Kitas būdas – pritrūkus lėšų, atsakingai skolintis. Šiemet apie 15 proc. klientų teigia pasiskolinę pinigų kelionėms, laisvalaikiui ir pramogoms“, – komentuoja J. Ambrasienė.
2018 metų balandžio 6 – 15 d. „Vilmorus“ atlikto tyrimo metu apklausti 1002 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni).
