Taip pat skaitykite: Portugalijoje gyvenusi Violeta: neapsigaukite - čia būna ir sniego, ir pūgų
Sekite Perpasaulį.lt naujienas Facebooke! Tapkite mūsų gerbėju ir naudingas žinias keliaujantiesiems bei naujausius keliautojams aktualius įvykius sužinokite pirmi! Taip pat skaitykite Perpasauli.lt naujienas ir savo išmaniajame telefone. Parsisiųsti programėles: „Android“.
Vėliau su visu šiuo skausmu keliauji per šalį ir patyliukais svajoji kaip įgauni valdžią ir išgelbsti šias žemes nuo bereikalingos ugnies, suburi žmones į talką ir išvalai ją nuo šiukšlių. Svajonės pasiglemžia visas mintis, bet tikrovė toliau veriasi su dar baisesniu vaizdu. Atrodo, turėčiau nemėgti šios šalies dėl joje vykstančio blogio, bet Kambodža turi savyje kažkokios vidinės jėgos, kuri priverčia ją įsimylėti.
Pirmas miestelis į kurį atvažiavome, buvo tarpinė stotelė tarp Laoso ir Banlungo. Mus išlaipino (nes didžioji daugumą autobuso keleivių traukė tiesiai į sostinę) ir liepė laukti. Tiesa, niekas nežinojo, kada autobusas atvažiuos mūsų pasiimti. Jis galėjo būti po pusvalandžio, po valandos, vakare...
Kol sėdėjome pakelės užeigoje ir laukėme, turėjome nuostabią progą susipažinti su nauja aplinka ir priprasti prie vietinio gyvenimo būdo. Dulkių kamuoliai, palikti nuo pašėlusiu greičiu per neasfaltuotus kelius lekiančių automobilių, masyviai telkėsi ant vietinių prekystalių. Turgelis tiesiai prie tariamos autobusų stoties nežadėjo nieko gero: daug žalių mango vaisių su vietiniais prieskoniais bei bambukinės lazdelės, iš kurių teko juoktis dar keliaujant per Tailandą. Neturėdama didelio vegetariško pasirinkimo, nusprendžiau graužti medį. Visgi, mano maloniai nuostabai, bambukinėse šakelėse slypėjo lipnūs ryžiai. Lipnių ryžių teko ragauti dar Laose, tačiau šie, įdaryti bambuke, turėjo ypatingą skonį. Pamėgau juos nuo pirmo kąsnio.
Taip taip, jei Lietuvoje mus ėda uodai, tai Kambodžoje mes galime atsigriebti! Tam, kas po Laoso išsiilgo maisto, Kambodža yra šalis, kurioje galima rasti tiek egzotikos, tiek tailandietiškos virtuvės pasididžiavimo, tiek prancūziškos duonos ir nors pastaroji iš tolo neprimena savo pirmtakės, visgi yra duona, kurios Azijoje ne taip lengva galima rasti.
Be abejo, Kambodžos pasididžiavimas yra jūrų gėrybės, kurių reikėtų ieškoti, žinoma, prie jūros. Kuo atokesnė vieta, tuo pigiau ir nuostabiau. Galite užsisakyti pilną didelę lėkštę ką tik pagautų krabų už penkis dolerius. Beje, kalbant apie dolerius - Kambodža yra patogi šalis dėl savo valiutos. Čia galite atsiskaityti tiek vietiniais rieliais, tiek doleriais, neprarasdami pinigų. Jums nereikės bėgioti ir ieškotis kur išsikeisti pinigus kuo palankesniu kursu. Tai sutaupo daug laiko ir nervų.
Kambodža - šalis pilna prieštaravimų ir ji toli gražu nėra vienalytė. Jos Rytai yra skurdesni, todėl juose dar galite rasti praėjusią Kambodžos dvasią. Tiek dalykų, kurie gali Jus nustebinti. Pradedant jau minėtais skrudintais vabalais, baigiant moterimis, vaikščiojančiomis užsivilkus pižamas. Ne ne, aš nekalbu apie tas plačias kelnes, paplitusias Indijoje, aš kalbu apie rožines pižamas su gėlytėmis , kuriomis einant miegoti vilki mūsų močiutės. Klausimas, kodėl jos dėvi pižamas ir dėl to kas kartą kylanti nuostaba, neapleidžia nei akimirkai - tol, kol tai matote. Kitas dalykas, kuris žaviai šokiruoja - nesuvokiama gyvybė, kurią matysite pravažiuojant miestelius.
Jeigu vyras su keturiais jo vaikais atrodo daug ant nedidelio motociklo, tai įsivaizduokite krūvą čiužinių, lentų, platformų, vištų, dėžių, ilgų lazdų. Jie gali prikabinti tiek pintinių, kad nesimatys nei motociklo, nei pačio vairuotojo. Jei mes naudojame sunkvežimius pervežimui, jie tą patį gali sutalpinti ant vieno motociklo! Beje, jie taip pat yra taupūs vietos atžvilgių autobusuose arba maršrutiniuose taksi. Jei mašina yra pritaikyta trylikai, su atlenkiamomis kėdutėmis – penkiolikai žmonių, tai joje važiavome dvidešimt du, neįskaitant vairuotojo. Vadinau tai keleivių transportavimu, bet skųstis toli gražu nenorėjau.
Kalbant apie šalies didmiesčius, ypatingai apie turistų lankomiausius Siemreabą ir sostinę Pnompenį, jus nustebins itin ryškus kontrastas. Miestai dėl savo gatvyčių su lauko kavinėmis, jaukių ir brangių suvenyrų parduotuvėlių, dėl viešbučių, pilnų turistų ir puikios anglų kalbos iš viso aptarnaujančio personalo labiau primena Europos miestus.
Beje, kalbant apie dalykus, kuriuos galite nuveikti Kambodžoje ir vietas, kurias galite aplankyti – jų yra begalė ir labai skirtingų:
1. Šiaurės-rytuose išsimaudykite prie Vyračey nacionalinio parko esančiame Yakloum kraterio ežere;
2. Senmonorome apsistokite bambukiniuose namukuose džiunglėse, iš ten išsinuomokite motociklą ir apvažiuokite per apylinkes, aplankydami krioklius bei vietinių genčių kaimus;
3. Kratieje nuvažiuokite pasižiūrėti bukanosių delfinų, gyvenančių upėje, bei dviračiais nukeliaukite į miesto salą ir pamatykite kaip žmonės gyvena ant vandens;
4. Kalbant apie gyvenvietes ant vandenų, žymiausia Kambodžoje vieta yra plaukiantysis kaimas Chong Kneas, esantis netoli Siemreabo. Jame galite pamatyti kaip atrodo vandenyje įsitaisęs policijos komisariatas, bažnyčia, parduotuvės. Pasakymas „išeiti pasivaikščioti“ šiame kaime nieko nereiškia, bet užtat stovėti vandenyje nejudant ir, matyt, taip žvejoti yra labai populiaru. Šiame kaime ant vandens taip pat galite rasti viešbutį ir pasimėgauti ypatinga aplinka kiek ilgiau;
5. Žinoma, negalima nepaminėti pačio Siemreabo - juk tai labiausiai žinomas Kambodžos miestas. Jis yra įžymus dėl Khmerų šventyklos komplekso. Į ji geriausia keliauti dviračiais iš pačio ryto, kad Ankor Vatu, kurio atvaizdu pasipuošusi valstybės vėliava, galėtumėte pasipuikuoti kartu su pirmais saulės spinduliais.
Ankoro architektūra, be abejonės, yra nuostabi, tačiau šio miesto dvasia seniai yra išnykusi. Jei įsivaizdavote šį kompleksą pasislėpusi džiunglėse ir pilną magijos, pamirškite apie tai. Tai yra parkas, kurio dvasios išnaikintos kartu su iškirstais medžiais. Supratau tokį dalyką – ko negali sunaikinti laikas, tą gali padaryti turizmas. Vėl apnyksta liūdesys – pasaulyje, matyt, jau nebeliko turistų nesudarkytų kultūrinių palikimų;
7. Sostinė Pnompenis yra vieta, kurioje susipažįstama su liūdna šalies istorija. Pol Poto rėžimo metais šalyje aktyviai buvo vykdomas genocidas prieš savus piliečius. Per kelis metus buvo išžudyta įvairiais duomenimis nuo vieno iki trijų milijonų gyventojų. Yra dvi su šiuo kraupiu periodu susijusios vietos: S-21 ir Mirties laukai. Tuol Sleng genocido muziejus yra žinomas kaip Saugumo Kalėjimas 21 (S-21). Jame per keturis metus kalėjo, buvo kankinami ir vėliau išvežti į masinę kapavietę Hoeung Ek, kitaip vadinamą Mirties laukais, septyniolika tūkstančių žmonių. Visi jie buvo egzekuoti.
8. Galbūt pasirodys kiek ciniška, bet vieta, kurioje pasimiršta visos problemos, yra paplūdimiai. Dėl ypatingos atmosferos siūlyčiau pasiilsėti Otres paplūdimyje arba nuostabioje Triušio saloje. (Tik, prašau, nevažiuokite ten masiškai. Juk reikia išsaugoti bent kiek ilgiau šias unikalias vietas).
9. Prieš įvažiuojant į Vietnamą (arba grįžtant į sostinę), užsukite į Kampotą. Aplankykite ten kalnus su tuščiais dvarais ir kazino, pasiplaukiokite upe, nueikite aklųjų daromo masažo, atsigerkite bambuko sulčių ir užsukite į prancūzišką kavinukę su tikro skonio (!!) šokoladiniais brauniais ir obuolių pyragais. Nepamirškite užsukti į turgų durianų ir atraskite savyje gurmaną. (Beje Kampote šiam vaisių karaliui yra net pastatytas paminklas). O jei taip atsitiks, kad Kampote busite per Khmer Naujuosius Metus, nepatingėkite pasivaikščioti kitapus upės išsidėsčiusiame rajone – ten turėtumėte rasti vietinių, kurie mielai jus pakvies šokiui aplink stalą ir prigirdys naminiu alkoholiu. Vakarą galite pratęsti vietiniame „Drakono“ klube, kuriame verta apsilankyti ne tiek dėl muzikos, kiek dėl to pojūčio, kad esate jame svarbiausias svečias. Su jumis visi norės draugauti, su jumis šoks ir vaišins alumi.
Būti baltaodžiu mažuose Kambodžos miesteliuose, reiškia būti garbinamam kaip roko žvaigždė. Jei esate vaikinas, kiti berniukai jums sakys komplimentus dėl jūsų grožio ir nuostabios ilgos nosies ir tame nieko nebus homoseksualaus. Jei važiuosite per miestelius tuktuku, greitai pradėsite jaustis kaip Anglijos karalienė, nes teks viesiems mojuoti ir šypsotis be pertraukos. Šiuo atžvilgiu kambodžiečiai primena Pietų laosiečius. Be galo nuoširdus ir mieli žmonės.
Tuo tarpu turistų pamėgtose vietose viskas yra kitaip. Ten visi dirba turistams. Sakydama visi, turiu omenyje visus – ar tai būtų senukė ar trijų metų vaikas. Jie dirba nuolatos ir darbo vietas prasimano iš visko. Vaikai, jei nepardavinės atvirukų, tai nešios savo mažesnius broliukus ant rankų ir prašys nupirkti pieno. Žinoma, tai bus afera, nes brangiai nupirktas pienas bus gražintas į parduotuvę ir galbūt išmainytas į kelis dolerius iš jos šeimininko. Jus neturėsite ramybės nei sėdėdami lauko kavinėse, nei gulėdami pliažuose – jei ne akiniai, tai bus kojų epiliacija, jei ne ji – tai masažas, o gal po masažo keptos mėsytės arba spurgų?
Kambodžiečiai - dirbanti tauta. Tai daro ją labai gražią. Įsivaizduokite jaunus vaikinus, kurie augo arti gamtos, niekuomet neturėję pertekliaus, bet visuomet fiziškai aktyvūs. Dabar tam pridėkite maištingo, galbūt šiek tiek japoniško, stiliaus – tikri perliukai ištingėjusioje ir technologijos atbukintoje visuomenėje.
Žinoma, nuo ankstyvo amžiaus ugdomas santykis su pinigais gali turėti dvejopos pasekmės. Galbūt, dėl puikiausio marketingo triukų išmanymo, ši šalis artimiausioje ateityje ekonomiškai labai sustiprės, tačiau, kartu tai gali reikšti, kad tarpžmogiški santykiai bus vertinami tik per piniginę prizmę. Jau dabar vaikai pardavinėja savo šypsenas arba liūdesį. Ar užaugę jie sugebės tai daryti, neturint omenyje kainos? Kambodža, tai šalis su dideliu ekonominiu potencialu, bet su maža viltimi, kad joje išliks tos nuoširdžios šypsenos, kurias jau dabar galima rasti tik keliuose miesteliuose.