Saulės kultas - tautos dievukams

Saulės rūmais vadinamas komunistinių Šiaurės Korėjos vadų – Kim Ir Seno ir Kim Čen Iro – mauzoliejus, nors šio žodžio jie privengia. Mauzoliejus pernelyg siejasi su mirtimi, o Saulė juk niekada nenusileidžia (šie vadai vadinami didžiaisiais ir prilyginami saulei).

Tradiciškai paveldimų dinastijų valdomoms valstybėms ir imperijoms būdingas valdovų garbinimas ir tapatinimas su Saule. Tokių pavyzdžių gausu senovės Egipto, Pietų ir Centrinės Amerikos senųjų valstybių bei kai kurių Europos karalysčių istorijoje. Visgi praeities karaliai ir imperatoriai galėtų tik pavydėti to, kas sukurta nūdienos valdovų garbei Šiaurės Korėjoje.

Amžinojo poilsio vieta prezidentui Kim Ir Senui parinkta ten, kur buvo jo darbo kabinetas. Vėliau pastatas praplėstas, o nedidelė aikštė priešais pastatą paversta gėlynais. Iki pagrindinių patalpų keliaujama ilgais koridoriais horizontaliais elevatoriais. Tai laikas prisiminimams. Vienoje koridoriaus pusėje stambiu planu sukabintos Kim Ir Seno, kitoje – Kim Čen Iro, daugiausia bendraujančių su žmonėmis ar dalyvaujančių šventėse, fotografijos.

Mauzoliejaus darbuotojos apsivilkę tradicinio stiliaus juodomis sukniomis, o lankytojos – spalvingesniais apdarais, tačiau jų rūbai vienspalviai, be būdingų ryškių siuvinėjimų. Į vidų negalima nieko įsinešti. Jei metalo detektorius nieko neaptinka, įtartinas vietas apčiupinėja rankomis. Vyrai ir moterys tikrinami atskirose būdelėse. O kokios užsienio turistų kūno dalys kelia daugiausiai įtarimų? Pirmiausia tos, kurių eilinis korėjietis neturi. Tai dideli pilvai ir didelės krūtinės.

Tautos vadai ilsisi skirtingose patalpose. Salės pritemdytos, blausią šviesą sugeria juodas marmuras. Kūnai pridengti raudonais audeklais ir per stiklinį sarkofago dangtį matyti tik veidai. Atrodo kaip gyvi. Turistams galioja tos pačios taisyklės kaip ir vietiniams lankytojams – pagarbos atidavimas nusilenkiant prie kojų ir iš abiejų šonų. Prie sarkofagų prieinama eilėmis po keturis. Korėjiečiai, išvydę savo tautos vadus, atvirai verkia. Salėse tvyro nenusakoma rimtis ir susikaupimas.

Kitose salėse eksponuojamos medalių ir apdovanojimų kolekcijos. Šiaurės Korėjos lyderiams suteikta nemažai įvairių pasaulio universitetų garbės vardų, dovanojant simbolinius miestų raktus. Iš čia sužinome, kad prezidentai galėjo atrakinti Peru Arekipos, Madagaskaro Antsirabės bei Tamatavės ir daugybės kitų miestų vartus. Gausiausiai tautos vadus buvo apdovanojusios Kinija ir Rusija – šių šalių diplomų ir togų kolekcijos pačios didžiausios.

Milžinišką ekspoziciją užbaigia asmeniniai automobiliai, traukiniai ir pulkininko Kim Čen Iro laivas. Jis vengė skraidyti lėktuvais, todėl tiek šalyje, tiek ir už jos ribų dažniausiai keliaudavo traukiniu. Sako, kad ten ir mirė. Apšviestame vagone, darbo kabinete, visi daiktai palikti kaip buvę. Tamsūs akiniai, striukė ir kiti drabužiai nesunkiai atpažįstami iš daugybės matytų nuotraukų. Akivaizdu, kad valstybės vadovas buvo prisirišęs prie to paties modelio ir stiliaus daiktų.

Kiekvienam korėjiečiui ženkliukas su brangiojo vado atvaizdu yra privaloma aprangos detalė. Jais nesipuošti gali tik sportininkai ir artistai pasirodymų metu. Populiariausi yra vėliavos formos ženkleliai su Prezidento Kim Ir Seno ir pulkininko Kim Čen Iro veidais, kiek rečiau nešiojami apskriti, tik su vienu portretu, o išrinktųjų kasta puošiasi ženkleliais su mėlynais apkraščiais.

Tiesa, dėmesį pirmiau prikausto ne ši smulkmena. Per ilgesnį laiką susiformuoja gana aiškus tipinis šiaurės korėjiečio paveikslas su būdinga apranga, figūra ir šukuosena.

Dovanų muziejuje - suvenyrai ir iš Lietuvos

Myohyangsan kalnuose įrengti dovanų muziejaus filialai, kaip ir visi kulto pastatai, įvilkti į prabangų marmuro ir krištolo kevalą, saugomi sidabriniais automatais ginkluotų kareivių. Po storo stiklo vitrinomis spindi neįkainojamos vertybės: brangakmeniais inkrustuoti ginklai, unikalūs dramblio kaulo dirbiniai, rankų darbo kilimai, rečiausi mineralai. Kiekviena dovana reprezentuoja šalį, iš kurios atkeliavo. Jei tiek dovanų gauna visi prezidentai ir karaliai, įdomu, kur jas sandėliuoja?

Sudėjus į vieną krūvą, ištisas sales užimtų Kinijos ir Rusijos eksponatai. Tačiau bendrakeleiviai rusai labiau domisi ne meškomis ar „matrioškomis“, o suvenyrais iš egzotiškų kraštų. Tenka atsirinkti, nes visų salių apžiūrai ir mėnesio nepakaktų.

Apima didžiulė nuostaba, kai kamputyje, tarp kitų ne itin brangių ir išraiškingų dovanų, aptinku ir šį bei tą iš Lietuvos. Keista, kad tai ne gintaro ar lino dirbiniai. Kuklią lietuviškų suvenyrų kolekciją sudaro keramikinis Vytis ir Lietuvos krepšinio federacijos vėliavėlė, nors prie to paties vardo priskirtos ir gausesnės baltarusiškos dovanos.

Visgi Lietuvos simboliai ar taurelių rinkinys iš Estijos tėra smulkmė lyginant su komunistinės Kinijos ir Sovietų Sąjungos lyderių pagarbos ženklais. Pagal datą dovanų sąrašo viršuje atsiduria šarvuotas Stalino traukinys, kurį jis perleido Prezidentui Kim Ir Senui 1945 m. triumfuojančio sugrįžimo į savo šalį proga. Patogus būstas ant ratų aprūpintas viskuo, kas reikalinga darbui ir gyvenimui. Vagonuose įrengti kabinetai, miegamieji kambariai ir svetainės. Traukinį Kim Ir Senui yra padovanojęs ir Kinijos lyderis Mao Dzedunas, tik šis kiek paprastesnis, mažiau puošnus.

Vienas iš garsiausių eksponatų yra ZIM markės automobilis, pagal specialų Stalino užsakymą pagamintas Rusijoje 1950 m. Tai tikra prezidentinė mašina: prabangi viduje, su dvigubomis padangomis ir pastiprinta važiuokle, apsaugota neperšaunamu 8 cm storio stiklu. Nepaisant šių priedų, 6 tonas sveriantis antikvarinis automobilis atrodo labai elegantiškai. Keleriais metais vėliau Kim Ir Seną dar dviem mašinomis apdovanojo Stalino įpėdiniai G. Malenkovas ir N. Bulganinas.

Teikti dovanas Šiaurės Korėjos valdžiai gali kiekvienas, nebūtinai aukščiausio rango valstybės pareigūnas. Kas kartą, lankydamas savo draugą maršalą Kim Čen Uną, kamuolį ar marškinėlius su parašu įteikia buvęs NBA žaidėjas Denisas Rodmanas.

Valdovų atminimas gyvas daugelyje šalies kampelių, kuriuos jie buvo aplankę ir nurodę saugoti. Ryongmun urve, prie stalaktito, kur drauge su gidu fotografavosi pulkininkas Kim Čen Iras, stabtelime ir mes. Šiame 4 km ilgio požeminiame salių ir gamtos sukurtų skulptūrų labirinte yra daug vietų, kur cituojamos jo frazės.

Prisimenant gausų Kremliaus valdovų literatūrinį palikimą, Šiaurės Korėjos lyderių užmojai nestebina. Savo veikalų jau yra išleidęs ir jaunasis maršalas Kim Čen Unas, jis – ir paskutinių turistinių gidų redaktorius. Naujoji religija sėkmingai perkopė 100 metų slenkstį, greta įprastos datos įteisinusi „čučhe“ laiką, skaičiuojamą nuo Prezidento Kim Ir seno gimimo (Čučhe, angl. Juche, rus. Чучхе – visiškas priklausomybės nuo kitų atsisakymas tiek ekonomikoje, tiek gynyboje).

Jis – nebylus svarbiausių gyvenimo momentų liudininkas. Visoje šalyje prie daugybės paminklų nusilenkti ir padėti gėlių ateina jaunavedžiai. „Draugiškai“ ranka mojantis „savas“ Prezidentas suteikia palaiminimą ilgiems ir sėkmingiems metams. Mums irgi privalu tokiu pačiu būdu pagerbti lyderių atminimą, tačiau vos pasirodžius vestuvėms, rimtis išgaruoja ir prašomės nufotografuojami su jaunaisiais. Sutinka ne visi.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt