Kad iš sniego ir ledo galima nulipdyti tikrus meno šedevrus, jau seniai įrodyta daugelyje pasaulio šalių, kuriose sniego ir ledo skulptūrų festivaliai rengiami kasmet ir jau tapo neatskiriama krašto įvaizdžio dalimi.
Antai Japonijos Saporo mieste ledo skulptūrų festivaliai vyksta nuo 1950-ųjų, kai Odorio parke vietos studentai nulipdė šešias sniego skulptūras. Vėliau kūrinius iš sniego imta kurti kasmet ir kaskart vis didesnius bei įspūdingesnius – kai kurios skulptūros kartais siekia net penkiolika metrų aukščio.
Šiandien Saporo ledo skulptūrų festivalis – vienas spalvingiausių ir įdomiausių žiemos renginių Japonijoje, Saporą ir šalį išgarsinęs visame pasaulyje. Festivalio dienomis kasmet čia suvažiuoja ir per porą savaičių konkurse eksponuojamas skulptūras, neretai kuriamas žymiausių pasaulio skulptorių, apžiūri keli milijonai lankytojų.
Nuo 2002 metų festivalyje dalyvauja ir lietuvių menininkai. Iš pradžių mūsų šaliai konkurse atstovaudavo vilniečiai, tačiau nuo 2003-iųjų, kai buvo susitarta dėl glaudesnio Kauno ir Saporo miestų bendradarbiavimo, Japonijos sniego festivalyje estafetę perėmė kauniečiai. Ne kartą mūsų skulptoriai iš festivalio sugrįžo su apdovanojimais.
Septynias vasario dienas žmonės gali grožėtis įvairaus dydžio ledo skulptūromis. Pavyzdžiui, pernykščiame renginyje jų buvo nulipdyta apie tris šimtus. Festivalio lankytojai gali pasivaikščioti baltutėliame Disneilende, nukeliauti prie Egipto piramidžių, garsiosios Kinų sienos ar Laisvės statulos, apsilankyti gražiausiuose pasaulio rūmuose ar akis į akį susidurti su milžiniškais dinozaurais. Naktį, kai įžiebiamos įvairiaspalvės šviesos, skulptūrų parkas spinduliuoja ypatinga nuotaika, o lankytojai atsiduria pačioje tikriausioje žiemos pasakoje.
Šiemet tradicinis Saporo festivalis vyks nuo vasario 7 iki 13 dienos.
Žiema – pats turizmo sezono įkarštis ir Kinijos šiaurės rytuose esančiame Harbino mieste. Jau gruodžio pabaigoje į šį miestą ima plūsti svečiai iš viso pasaulio. Jie nori tapti bene didžiausio pasaulyje sniego ir ledo festivalio dalyviais.
Abiejuose užšalusios Sungari upės krantuose iškyla šimtai milžiniškų, žadą atimančių ledo ir sniego skulptūrų. Uždraustasis miestas, Didžioji kinų siena, Paryžiaus Dievo Motinos katedra, Egipto sfinksas, daugybė pagodų, dangoraižių, drakonų ir jūrų pabaisų... Visa ši pasaka, kuriai magiškos nuotaikos naktį suteikia įvairiaspalviai lazeriai ir žibintai, sukurta iš sniego ir ledo!
Skulptūrų dizainu rūpinasi vietos inžinerijos studentai, o jas stato keliolika tūkstančių darbininkų. Festivalis prasideda sausio pradžioje, o sniego ir ledo skulptūros svečius vilioja tol, kol ištirpsta.
Harbino sniego ir ledo festivalis šiemet surengtas 27-ąjį kartą. Jis vyksta nuo 1963 metų ir yra vienas iš keturių didžiausių (kartu su Saporo sniego festivaliu, Kanados Kvebeko žiemos karnavalu ir Norvegijos slidžių festivaliu) žiemos renginių pasaulyje, kasmet priviliojantis beveik milijoną svečių.
Ledo viešbučiai
Skandinavijos šalys svečius stebina savo ledo viešbučiais, kuriuos ima statyti vos atšalus orams. Vienu iš septynių Švedijos stebuklų yra laikomas Jukasjervio ledo viešbutis prie Kirunos miesto. Viešbučio statyba prasideda lapkritį, ir jau gruodžio viduryje būna paruošta 60 viešbučio kambarių, baras, restoranas, kino teatras ir net ledo bažnyčia, kurioje galima susituokti. Tai vienas šilčiausių ledo viešbučių, kuriame temperatūra laikosi nuo –5 iki –8 oC. Kad turistas nesušaltų ant ledinės lovos, jam duodami šilti drabužiai ir kailiai. Naktis tokiame viešbutyje kainuoja apie puspenkto šimto litų.
Savo ledo viešbučius taip pat turi ir atokiau nuo skandinavų gyvenantys kanadiečiai, japonai, amerikiečiai ir net rumunai. Rumunijoje 2 034 m virš jūros lygio pastatytas viešbutis tapo pirmuoju tokiu statiniu Rytų Europoje. Pirmąkart tokį viešbutį rumunai pastatė 2006 metais ir taip pritraukė daug turistų.
Viešbutyje yra keturiolika kambarių, puoštų ledo skulptūromis ir šviesos atspindžiais. Viešbutyje termometro stulpelis niekada nenukrinta žemiau nei +2 °C, net ir tuomet, kai lauke 20 laipsnių šalčio.
Beribė gamtos fantazija
Jau ne pirmą žiemą į Lietuvos pajūrio perlu vadinamą Neringą lankytojus vilioja neįprastai rami žiemiška atmosfera, kurią praskaidrina kūrybingų žmonių sumanymai.
Tačiau praėjusių metų gruodį pati gamta, tarsi įsiklausydama į vietos žmonių iniciatyvas, pati surengė ledo skulptūrų simpoziumą. Vieną rytą po speiguotos ir vėjuotos nakties atsikėlę žmonės net aiktelėjo iš nuostabos – taškydamasis marių vanduo šaltyje stingo, kaustydamas ant kranto esantį suoliuką, šviestuvus, plikus krūmus ir kitus daiktus. Šį vaizdą matę žmonės teigė, kad įspūdis – nenusakomas žodžiais.
Neringa patraukli ir žiemą
„Norime parodyti, kad Neringa ne tik vasarą yra puikus kurortas. Verta čia atvažiuoti ir pasimėgauti žiemos ramybe. Čia yra ką veikti ir šaltuoju metų laiku. Pastebėjome, kad rengti įvairias atrakcijas paprastai tik vasarą atgyjančiame kurorte apsimoka ir žiemą. Tokios pastangos atsiperka“, – patikino Neringos savivaldybės administracijos atstovė Sandra Vaišvilaitė.
Didelio lankytojų dėmesio sulaukė pernai vasario pradžioje Preiloje sumanytas tarptautinis ledo skulptūrų simpoziumas. Trys skulptoriai iš Lietuvos ir vienas iš Latvijos kaip reikiant plušėjo, kol pakrantę papuošė iš Kuršių marių ledo sukurtomis įspūdingomis skulptūromis, kuriose ryškiausiai atsispindėjo žuvų tematika.
Ar šiemet bus surengtas antrasis toks simpoziumas, S. Vaišvilaitė teigė kol kas negalinti tvirtai pasakyti. „Norėtume, bet greičiausiai nepavyks to padaryti, nes vargu ar Kuršių marių ledas bus tokio storio, kad iš jo būtų galima ką nors daryti. Praėjusiais metais iš marių išpjautas ledas buvo 50 cm storio“, – sakė ji.
Vis dėlto laukdama iš gamtos šaltų malonių, Neringos savivaldybė jau pakvietė gyventojus bei šio krašto svečius nesnausti ir dalyvauti sniego skulptūrų konkurse. Tereikia nufotografuoti sukurtą sniego skulptūrą ir iki vasario 4 dienos atsiųsti jos nuotrauką elektroniniu paštu savivaldybei. Atsižvelgiant į oro sąlygas, gražiausių ir originaliausių skulptūrų autorių apdovanojimai vyks vasario mėnesį Žiemos šventės metu.
Tiesa, pirmosios sniego skulptūros važiuojančiųjų į Neringą akį traukė dar praėjusį mėnesį. Atvykstančiuosius į Juodkrantės gyvenvietę pasitiko juodkrantiškio skulptoriaus Alberto Danilevičiaus sukurta sniego skulptūra „Niekas nestoja“, vaizduojanti automobilius stabdantį žmogų. Juodkrantėje buvo galima išvysti ir autobuso lūkuriuojantį sniego žmogų, Nidoje – būrį nykštukų ir tikrus meno kūrinius primenančių skulptūrų.
Deja, toks grožis ne visiems praeiviams pasirodė suprantamas – prie tako stovinčias skulptūras jie paprasčiausiai suniokojo.
Dar ir šiandien Nidos prieplaukoje galima pamatyti stovinčius senius besmegenius, kuriuos nulipdė miestelio bendruomenės iniciatyva organizuoto Sniego senių lipdymo čempionato dalyviai.
Platelių ledo skulptūros
Valstybinis turizmo departamentas kasmet apdovanoja konkurso „Sėkmingiausias metų turizmo projektas“ nugalėtojus. Pernai įsteigtos nominacijos „Sėkmingiausia 2010 metų turizmo iniciatyva“ nugalėtoju tapo pirmasis ledo skulptūrų parkas prie Platelių ežero.
„Pirmąjį ledo skulptūrų parką ant Platelių ežero kranto praėjusią žiemą įkūrėme suvieniję menininkų, skulptorių, rėmėjų ir partnerių pastangas. Mums pasirodė, jog tai puiki idėja išnaudoti prie ežero sukurtą turizmo infrastruktūrą, pristatyti Žemaitijos nacionalinį parką su Platelių ežeru žiemą bei pagyvinti patį miestelį. Manau, kad šiais metais taip pat pavyks sukurti kažką panašaus ir netgi dar geriau. Pernai renginyje dalyvavo vien lietuviai, šiemet ketiname pasikviesti septyniolika skulptorių ne tik iš mūsų šalies, bet ir Latvijos, Rusijos. Jie per dvylika dienų sukurs tris kartus daugiau skulptūrų“, – entuziastingai kalbėjo idėjos autorius Plungės verslininkas Albinas Klimas.
Septynias pirmąsias vasario dienas kaltais, kirviais, motoriniais pjūklais pasigalynėję su Platelių ežero ledu, iš įvairių šalies miestų atvykę dvylika skulptorių sukūrė įspūdingą ledo skulptūrų parką. Šiaip žiemą apmirę Plateliai minėto parko atidarymo dieną sutraukė beveik keturis tūkstančius lankytojų.
Smalsuolių akį viliojo Platelių ežere skęstantis „Titanikas“, iš ežero į pakrantę besiropščiantis milžiniškas (daugiau nei trijų metrų) ešerys, pakrantėje įsitaisę Užgavėnių personažas Lašininis su nykštuku. O štai bene 8 metrų ilgio velnio liežuviu buvo galima ne tik gėrėtis, bet ir pačiuožinėti vaikams.
Penkioms ledo skulptūroms buvo sunaudota beveik 100 kubinių metrų maždaug pusmetrio storio ledo.
Planuojama, kad šiemet per šventės atidarymą lankytojų lauks dar daugiau staigmenų: degs aukuras, pagonybės laikus primins mušami būgnai. Rengiamasi į ežero dugną nuleisti papuoštą stulpą – tikimasi, kad jį nuskandinti padės narų klubo nariai. Mėgėjų taip pat lauks poledinė žūklė, karšta žuvienė, rogučių kalneliai, kitos žiemos pramogos.
Praėjusiais metais menininkai plušėjo už „ačiū“ – akcijos organizatoriams teko pasirūpinti dalyvių apgyvendinimu, maitinimu ir darbo sąnaudomis. Šią išlaidų naštą ant savo pečių prisiėmė Plungės rajono verslininkai ir ūkininkai. Iš pradžių daug kas idėją vertino skeptiškai, tačiau pasiektas rezultatas pranoko didžiausius lūkesčius – per tas dienas pažiūrėti skulptūrų atvažiavo kone 10 tūkst. smalsuolių. Ir nors skulptūros ištirpo, įspūdžiai įsiminė ilgam.
Šiųmečio projekto vertė siekia apie 90 tūkst. litų. Pernai sumanymo neparėmusi savivaldybė šiemet ketina projektą paremti 12 tūkst. litų, jeigu tam pritars taryba.
Tad jeigu iniciatoriams nepristigs entuziazmo, o valdininkai patikės idėjos prasmingumu, gali būti, kad ateityje žiemą visi trauksime į Platelius, kaip dabar pasaulis paganyti akis veržiasi į Japonijos Saporą.