Nors Laosas turistams sienas atidarė tik 1989 metais, keliavimas su kuprinėmis- backpackers yra labai populiarus. Daugelis Laosą apkeliauja per savaitę ar dvi, nes, esą čia nėra ką veikti, kitiems Laosas lieka įspūdingiausiu kelionės po Pietryčių Aziją tašku.
Mekongo upės slėnyje pirmieji gyventojai įkėlė koją maždaug prieš 10 tūkstančių metų, o pastaraisiais šimtmečiais šalis buvo alinama įvairų karų. Bombų ir kitų sprogstamųjų medžiagų Laosui per karus teko daugiau nei bet kuriai kitai Azijos šaliai. O ir nesprogusių objektų uxo-unexploded object Laose yra likę nemažai. Todėl tarp daugelio patarimų keliaujantiems yra ir ypatingai praktiškas – nepatariama ieškoti tualeto džiunglėse, gamtos reikalus verčiau atlikti tik gerai įžiūrimuose miško takeliuose.
Gal Laose ir daug sprogmenų, bet čia nuolat skamba muzika. Viskas primena linksmą kaimą Tailande – kvapas, namai, ir, teatleidžia man laosiečiai, kalba skamba kaip tailandiečių. Sveikinamės „sabaidy” vietoje „sawadi-kaa” Tailande, dėkojame „kopdziaj” vietoje “kopinkaa” Tailande.
Mandagumo žodžius lengva atsiminti, nes laosiečiai uoliai sveikinasi ir dėkoja. Linguojantys laosiečiai su alaus bokalais rankose ne tik sveikinasi, bet pakviečia turistus falang įsijungti į jų ratelį.
Tik įvažiavus į Laosą, akis glosto išsvajotas Azijos peizažas - rusvos spalvos upė tingiai rangosi tarp kalnų, apžėlusių palmėms ir lianų smaugiamais medžiais. Tiesa, kalnus šiuo metų laiku kartais sunku įžiūrėti, nes šalyje kultivuojamas „kirsk ir degink” (slash and burn) žemės ūkis. Didžiuliai kalnų ir lygumų miškų plotai sausuoju metų laiku, kuris tęsiasi nuo lapkričio iki balandžio mėnesio, yra deginami, ruošiant dirvą ryžių ar kukurūzų sodinimui.
Geltonai padūmavęs nuo miško gaisrų vakaras pasitinka mus pirmame miestelyje Muang Hua. Turistus čia, Laoso šiaurės rytuose įsikūrusiame Muang Hua galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Tiesa, visoje Azijoje turistas šviečia ir boluoja net tamsiausiame kamputyje, todėl atrodo kaip dar viena žmonių grupė, turinti atskirai rasei reikalingus atributus. Turistas būna pasirėdęs šortais, šlepetėmis, vandens buteliais ir kuprinėmis, knyga „Lonely Planet”, nuolat prakaituojantis bet nenumaldomai smalsus, besiburiantis svečių namuose ir kavinėse.
Nesugebėjimas nusiderėti su Muang Hua valčių savininkų užgiedotos kosminės kainos iki sekančio punkto, verčia mus sulėtinti tempą ir pernakvoti Muang Hua. Čia toks kaimas, kad net „Lonely Planet” jo ypatingai neišskiria ir kažkaip ypatingai nereklamuoja. Tačiau širdis nors ir po nesėkmingų derybų su valčių irkluotojais atlyžta: ima atrodyti, kad Laose akį visuomet džiugins neasfaltuoti geltoni keliai, oranžiniai vakarai, palmės, vaikai ir mediniai namukai ant kojų, keliuose karaliaus katės, vištos ir karvės.
Šis ramybės kupinas jausmas lydi per visą kelionę, nes kaimas ir paprastas gyvenimas iš tiesų Laose ima viršų. Daugybė įdegusių murzinų vaikučių maudosi upėse ir savarankiškai susipažįsta su gyvenimo dėsniais.
Vyrai pusryčiams pasistiprina kaip ir pridera prieš sunkią darbo dieną laukuose – dažnas nesibodi sudoroti po kelis patiekalus su sticky rice (firminis Laoso patiekalas - sulipę ryžiai) ir užgerti juos spiritiniais gėrimais. Upėse maudosi moterys, užsimetusios audinio skiautę ir atidengiančios tik pečius. Viena kitai jos trina nugaras ir čia pat džiausto skalbinius ant akmenų
Vėliau čia greičiausiai dar ateis kaimynas ir nusiplaus motorolerį, praplauks bent kelios motorinės valtys. Per dieną Muang Hua kaimo upę - pagrindinį kaimo kelią - pervažiuoja bent keturi autobusai ir keliasdešimt mašinų.
Švytintis lėta geltona laime Muang Hua kaimelis lieka praeityje, o mes skubame pakliūti į Laoso Naujųjų metų šventimo epicentrą. Šešias valandas plaukiame upe Nahm Khan, atsisėdę ant kietų medinių suoliukų. Upės krantuose peri drugelių pulkai ir maudosi rausvos spalvos karvės bei pilki buivolai. Medžiuose klykaujantys paukščiai panašūs į dideles baltas gėles ir saldainius. Ši kelionė upe yra daug pranašesnė nei asfaltuotais keliais, nes Nahm Khan upės vagą įrėmina įspūdingos didžiulės kalkakmenio uolos.
Istorinė Laoso sostinė - Luang Prabang
Valtimi bei geležiniais suolais pakaustytu mikroautobusu „samgatew“, ir pakrikštyti pirmojo lietaus sezono, pasiekiame Laoso istorinę sostinę Luang Prabang. Anksčiau izoliuotas nuo Pietryčių Azijos, dabar Luang Prabang tapo žymiausia turistus traukiančia Laoso vieta. Apsuptas kalnų ir upių, Luang Prabang švyti senovinės sostinės didybe bei džiaugiasi sparčiai didėjančiu gyventojų ir lankytojų skaičiumi.
Istorinės Luang Prabang miesto šaknys dar narpliojamos, manoma, kad neseniai archeologų rasti būgnai miesto gimimo datą gali nukelti ir į 500 metu pr. Kr. Tikslesni šaltiniai teigia, kad senoviniai miestai-valstybės kūrėsi Mekongo slėniuose VIII-XIII amžiuje.
Pirmoji Laoso karalystė buvo įkurta 1353, pavadinta Lang San Hom Khao (Milijonas dramblių, Baltas skėtis), ir iki XVI a. vidurio Luang Prabang buvo šios karalystės sostine.
Kadangi Laosas niekuomet nebuvo vientisas ir stabilus politinis vienetas, nenuostabu, kad ir Luang Prabang miestą valdė visi, kas netingėjo – tiek stiprios kaimyninės šalys, tiek prancūzai. Tik XX a. viduryje miestą atgavo laosiečiai.
Turistų laimei, žlugus Sovietų Sąjungai, nustekentam Luang Prabang miestui-šešėliui buvo lemta prisikelti iš numirusiųjų - praėjusį šimtmetį vykusi ekonomikos kolektyvizacija ir daugiau nei 100 tūkst. inteligentijos, verslininkų ir aristokratijos egzodas šaliai-miestui buvo lemtingi.
Tačiau Laoso vyriausybė nesnaudė ir įteisino privačią nuosavybę, tad daugelis išvykusiųjų grįžo. Beveik ant kiekvieno kampo išdygo daugybė rankdarbių krautuvėlių, meno galerijų ir svečių namų.
Kaip ir kaimyniniame Vietname, Laose nestinga kolonializmo dvasios, gardžios paryžietiškos bagetės dvelksmo bei prancūziškų vilų paunksmių. Luang Prabang mažai palietė komunizmo architektai, todėl jis vis dar ramiai skendi tarp lotosų ir palmių, atsainiai atskleisdamas hedonistiškas prancūzų 1920-1930 metais statytas vilas simpatiškomis medinėmis langinėmis.
Luang Prabang yra religija persmelktas kurortas, tarp namų ir sodų slepiantis gražiausias šalies šventyklas. Niekur kitur Laose nepamatysi Dievo taip arti, kaip čia.
Bus tęsinys