Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos dienraštis „The Times“ rekomenduoja britams vasarą vykti į Vilnių ir patyrinėti šių metų Europos kultūros sostinės teikiamas meno pramogas.

Sekmadieninio „The Sunday Times“ kelionių priede pateikiamas būdų, kaip geriausiai praleisti 52 šių metų savaitgalius, sąrašas. Į jį įtrauktas ir Vilnius, pranešė Valstybinis turizmo departamentas.

Anot „The Sunday Times“, šiemet miestas tapo viena iš Europos kultūros sostinių. Britams siūloma rugsėjo 18-20 d. dalyvauti renginyje „Menas netikėtose erdvėse“. Jis apibūdinamas kaip ekscentriškas projektas, „intriguojantis žaidimas – meninės slėpynės, kai lankytojai kviečiami skersgatviuose, apleistuose sandėliuose ir užslėptuose kiemuose atrasti instaliacijas, parodas bei performansus“.

„Geriausių 2009 m. savaitgalių sąraše“ britams daugiausia siūloma pramogauti savo šalyje, retkarčiais ištrūkstant į Italiją, Ispaniją, Dubajų ir Niujorką. Tarp Rytų Europos krypčių, be Vilniaus, siūloma Slovėnija, kur rekomenduojama pajodinėti baltais arkliais.

Nuvykti į Lincą, kitą Europos kultūros sostinę ir neakivaizdų Vilniaus konkurentą, sąrašo rengėjai nesiūlo.

Savaite anksčiau tas pats dienraštis „The Times“ tarp „geriausių renginių visame pasaulyje 2009-aisiais“ paminėjo ir Vilniuje, ir Lince pristatomus kultūros sostinių projektus.

Lietuvos sostinė atsidūrė ir miestų, vertų aplankyti šiemet, dešimtuke, kurį gruodį paskelbė populiarius turistų vadovus leidžianti leidykla „Dorling Kindersley“. Ji primena, kad vienoje iš Europos kultūros sostinių suplanuota 120 meno ir kultūros projektų, per 900 renginių. Tarp vertų dėmesio paminėta Vilniaus knygų mugė, gegužę vyksianti Gatvės muzikos diena, Kultūros naktis birželį, lapkritį rengiamas šviesos festivalis LUX.

Tarp leidyklos favoritų greta Vilniaus atsidūrė tokie miestai, kaip Buenos Airės (Argentina), Gdanskas (Lenkija), Sietlas ir Vašingtonas (JAV), Bristolis (Jungtinė Karalystė), Fezas (Marokas), Kopenhaga (Danija), Keiptaunas (PAR), Viena (Austrija).

Neretai, rašant apie keliones į Vilnių ir apskritai Lietuvą, pažymima, kad jos nereikalauja itin didelių išlaidų. Tuo esą galima įsitikinti dalyvaujant kultūros sostinės renginiuose, mat daugiau nei pusė jų bus nemokami.

„Nesenas tyrimas parodė, kad 80 proc. amerikiečių ekonomika kelia stresą. Šiek tiek poilsio ir relaksacijos gali būti tai, ką patartų gydytojai. Bet jei ekstravagatiškos išvykos netelpa į jūsų biudžetą, yra keletas nebrangių vietų, kurios neištuštins jūsų piniginės“, - siūlo svetainės SmarterTravel.com šeimininkai.

Čia pateikiamame sąraše Vilnius užėmė penktą vietą. „Jie neturi euro, todėl miestas ir kitos vietos šalyje yra kur kas labiau prieinamos“, - pažymėjo Anne Banas iš SmarterTravel.com.

Aukščiau už Vilnių atsidūrė Peru sostinė Lima, kur viešbučio kambarį galima rasti už 5 dolerius, JAV didmiestis Kanzasas, Vankuveris (Kanada), besiruošiantis 2010 m. žiemos olimpiadai, ir Riveria Nayarit Meksikoje.

Kad Lietuvoje galima paatostogauti nenuskriaudžiant piniginės, pažymėjo ir „The Times“, prieš gerą mėnesį pasiūliusi „puikių ir nebrangių miestų“ penketuką. Kartu su Vilniumi jame atsidūrė Stambulas, Belfastas (Šiaurės Airija), Tunisas ir Portas (Portugalija).

Šiame rašinyje atkreiptas dėmesys į Vilniaus senamiestį, esantį UNESCO pasaulio paveldo sąraše, Katedrą, kuri kažkodėl vadinama karaliaus Mindaugo, magišku vadinamą Aušros Vartų Madonos paveikslą ir gintarą. Anot žurnalistų, Lietuvos sostinė yra lyg mini Praha, kur vyksta mažiau bernvakarių, alus pigesnis ir pilna fantastiškų restoranų.

Vokietijos interneto svetainės ir kelionių organizatoriai primena, kad Vilnius yra ne tik viena iš šių metų Europos kultūros sostinių, bet ir šalies, mininčios paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose tūkstantmetį, sostinė. Mat metraštis, kuriame 1009 m. paminėta Lietuva, buvo rašomas šios šalies teritorijoje esančiame Kvedlinburgo vienuolyne.

Kaip rašoma „Schleswig-Holsteinischer Zeitungsverlag“, šiemet Vilnius, kuriame puikiai išsitenka barokas ir modernas, prisimena praeitį ir švenčia dabartį.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją