Užbūrė gamtos grožis
Per Atlantą skridome, kai Lietuvoje pūtė žvarbus lapkričio vėjas. Lėktuvui nusileidus Varadero oro uoste, termometro stulpelis rodė +30˚C. Sukišus kojas į baltutėlį smėlį, užliejo tikra palaima, o smaragdinio žalsvumo Karibų jūra tiesiog užbūrė. Gražesnių paplūdimių kaip Kuboje vargu ar būna, o ir viešbučiai kokybe nenusileidžia europietiškiems, tačiau išėjęs už viešbučių zonos pamatai tikrą kubietiškąjį gyvenimą.
Kuboje labiausiai sužavėjo gamta. Ši Karibų sala nepaprastai žalia – cuk¬ranendrių plantacijos, palmių, bananų, mangų ir apelsinmedžių giraitės. O Vinjalės slėnyje nusidriekusios ir tabako plantacijos. Kadangi klimatas jam auginti palankus, čia užauginamas pats geriausias tabakas visame pasaulyje. Šis indėnų išradimas jau seniai tapo Kubos simboliu.
Sustojęs laikas
Vieniems Kuba asocijuojasi su revoliucija ir Fideliu Kastro, kitiems – su salsa, tretiems – su nuostabiais paplūdimiais. Tačiau mums pirmiausia į akis krito seni sovietiniai automobiliai. Sunku patikėti, kad šie kledarai vis dar juda. Fidelio šalies gatvėmis rieda sulopytos 1940–1950 metais pagamintos senovinės mašinos GAZ 21 (volgos), importuotos dar prieš tai, kai į valdžią atėjo Fidelis Kastro, prototipai. Nesunkiai atpažinome ir seniai matytus MAZ bei KamAZ sunkvežimius. Jie, spūstelėjus akseleratorių, taip uždūmindavo, kad iš paskos riedantis automobilis trumpam pradingdavo dūmų kamuolyje.
Keliaudami iš gyvenvietės į gyvenvietę, reklaminių skydų pakelėje nematėme, tačiau socializmą šlovinančių šūkių čia apstu. Seni mokykliniai autobusai vežė į mokyklą pionierius – tvarkingos uniformos, raudoni kaklaraiščiai. Laukuose teko matyti ir jaučių kinkinius. Beje, Kuba iš kitų Karibų šalių išsiskiria tuo, kad turi geležinkelį.
Matėme daugybę žmonių, laukiančių pakeleivingų mašinų. Kubiečiui įprasta šalikelėje prastovėti keletą valandų. Bet kiek džiaugsmo būna, kai pagaliau įlipi į kokio sunkvežimio keleiviams vežti pritaikytą priekabą. Kartais į ją susigrūda iki 40–50 žmonių, priklauso nuo priekabos dydžio.
Havana šiurpina namais vaiduokliais
Vargu ar Havaną būtų galima palyginti su kokiu nors pasaulio miestu. Per beveik penkis dešimtmečius geležiniu diktatoriaus Fidelio Kastro kumščiu valdomos šalies sostinė iš Karibų jūros perlo pavirto griuvėsiais. Įspūdingos architektūros pastatuose – ištrupėjusios freskos, žiojėjančios langų kiaurymės. Šiuose nutriušusiuose namuose vaiduokliuose gyvena kubiečių šeimos.
Puikus Kubos baroko pavyzdys – Havanos katedra (XVIII a.). Centre išvydome didingą Kapitolijų – esančio Vašingtone kopiją. Savo grožiu stebino ir greta Kapitolijaus įsikūręs didysis Havanos teatras (XIX a.). Savo metu tai buvo vienas moderniausių pastatų pasaulyje. Jame veikė šviesos efektai ir telefonas, kurie tuo metu dar buvo naujovė.
Salsos šalies sostinėje gyvenimas verda ir dieną, ir naktį. Iš nedidelių kavinukių bei užeigėlių liejasi gyvos muzikos garsai, sklinda cigarų kvapas. Jei jums teks lankytis Havanoje, būtinai užsukite ir išgerkite kokteilį garsiajame „Floriditos“ bare, kuriame laiką su draugais mėgo leisti rašytojas Ernestas Hemingvėjus. Romo turi paragauti kiekvienas, apsilankęs Kuboje. Žinomiausias – „Havana Club“. Iš jo gaminami populiarieji „Cuba libre“ ar „Daiquiri“ kokteiliai, kuriuos smagu gurkšnoti seniausioje miesto aikštėje – Plaza de Arms (Ginklų aikštė). Apie 400 metų ši aikštė buvo Kubos valdžios centras.
Mus apstulbino Havanos kolonijinio stiliaus kapinės. Paminklų baltumas tiesiog akina, tvarka – ideali. Sunku patikėti, kad tokiame apleistame mieste gali būti spindinčios kapinės su ištaigingais mauzoliejais, koplytėlėmis ir šeimų kapais. O kad taip atrodytų gyvųjų pasaulis!
Teks pakrapštyti piniginę
Kubos valiuta – pesai. Apyvartoje jie cirkuliuoja dviejų rūšių: konvertuojamieji, skirti užsieniečiams, ir paprastieji, kuriuos naudoja vietos gyventojai. Konvertuojamasis pesas oficialiai turėtų būti lygus 1 JAV doleriui. Tuo tarpu gyventojų naudojamas vietinis Kubos pesas yra 24 kartus pigesnis. Tad turistams už viską tenka mokėti gerokai brangiau.
Oficialus kubiečio uždarbis – 5–25 JAV doleriai per mėnesį. Tačiau realios pajamos dažnai skiriasi – dažnas kubietis per mėnesį susikrapšto apie 100–300 dolerių. Nors politinė sistema žmones riboja, tačiau visi sukasi kaip gali, kad tik užsidirbtų papildomą pesą.
Kiekvienas miestelis saloje turi bankus. Pasitaiko, kad šalia jų yra bankomatas. Internetas Kuboje taip pat prieinamas, bet brangus – 6 JAV doleriai už valandą.
Parduotuvėse – deficito laikai
Parduotuvių Havanoje nėra daug. Jų vitrinose dideliais atstumais išdėliotos kelios prekės, kad būtų užpildyta erdvė. Prekių pasirinkimas labai menkas: virtos dešrelės, sausainiai, gėrimai. Šiose parduotuvėse nerasite nei rūkytų dešrų, nei sūrių ar kitų pieno produktų, ką jau kalbėti apie daržoves ir vaisius. Maisto produktai dažniausiai įvežtiniai, o tualetinio popieriaus ar muilo rasite ne kiekvienoje parduotuvėje. Pagrindinius maisto produktus kubiečiai perka už simbolinę kainą tam tikrose parduotuvėse pagal knygutę. Kiekvienas pilietis turi jam skirtą maisto produktų (miltų, kiaušinių, ryžių, cukraus ir pan.) limitą mėnesiui.
Maitinimo įstaigų taip pat nedaug. Aptarnavimas – sovietinio tipo. Padavėjas nė nesistengia išspausti šypsenos. Valgiaraštis visur panašus: viščiuko ketvirtis arba kiaulienos kepsnys, patiektas su tipišku kubietišku patiekalu: ryžiais ir juodosiomis pupelėmis. Užsigerti galima „Crystal“ alumi arba gaivinančiu kokteiliu. Desertui – kvapi kubietiška kava.
Daržovių ir vaisių vietos gyventojai patarė ieškoti turgelyje. Tačiau vieną rytą užsukę į turgaus paviljoną išvydome tik keletą išpampusių agurkų, porą ryšulėlių česnakų ir... į bulves panašių gumbų. Tvankiame paviljono kampe mėsininkas ramiai pjaustė kažkokią mėsą. Higienistui iš Europos visa tai turbūt sukeltų šoką – dėl antisanitarinių sąlygų jis patartų uždaryti ne tik turgų, bet ir visą šalį.
Turizmas pelningiau už cukrų
Turizmas Kuboje – vienas pagrindinių pajamų šaltinių. Puikios oro sąlygos (temperatūra visus metus čia nenukrinta žemiau +25˚C) ir Karibų paplūdimiai – kiekvieno atostogautojo svajonė. Kurortuose viešbučiai puikiai įrengti, o apsistoti juose galima tikrai nebrangiai. Už 100 litų keturių žvaigždučių viešbutyje gausite ne tik kambarį su vaizdu į jūrą, bet ir maitinimą tris kartus per dieną, o nemokamų alkoholinių kokteilių galėsite gerti kiek tik panorėję. Rezervuoti kambarius reikia internetu nors prieš keletą dienų.
Kubą kasmet aplanko per 1,6 mln. turistų. Prieš keletą metų konvertuojamos valiutos pajamos iš turizmo buvo didesnės už gaunamas iš cukraus verslo.
