Po nusileidimo reikia pasiruošti keleivių išlaipinimui, o pasiruošimo darbus galima pradėti tik tada, kai sustoja varikliai. Inžinieriai apžiūri, ar lėktuvo išorėje nėra gedimų ir pan., po lėktuvo važiuokle pastato 16 kg svorio kaladėles, o po lėktuvo sparnų galais – kūgius, kad vairuotojams būtų lengviau apvažiuoti lainerį.
Jei skrydis tarptautinis, lėktuvą apžiūri ir saugumo tarnybos ir pasieniečiai. Kai viskas patikrinama, priveža trapą. Nedideliuose oro uostuose viską atlieka vienas žmogus, todėl praeina dar daugiau laiko.
Lėktuvo trapai būna dviejų rūšių: pristatomi ir vadinamosios rankovės – įtaisas, kuriuo keleiviai iš patalpos patenka tiesiai į keleivinį lėktuvą ar atvirkščiai.
Pristatomu (privežamu) trapu keleiviai nusileidžia iš lėktuvo, įlipa į autobusą ir važiuoja juo iki terminalo. O rankove einama iki terminalo. Taip patogiau, tiesa, reikia daugiau laiko. Specialistas su pultu nukreipia konstrukciją, tada rankiniu būdu paderina aukštį, kad perėjimas iš lėktuvo salono į trapą būtų tolygus. Šio proceso metu negalima daryti staigių judesių – yra rizikos pakenkti trapui ar lėktuvui, todėl dirbama lėtai, atsargiai.
Atlikus visus reikiamus veiksmus, galima atidaryti lėktuvo dureles. Po tarptautinių skrydžių tai leidžiama daryti tik dalyvaujant pasienio tarnybos atstovams. Lėktuvo ekipažas pasikeičia su oro uosto darbuotojais reikiama informacija ir dokumentais – kartais reikia perduoti paštą, patikslinti, kokie lėktuvo priežiūros darbai reikalingi, kol jis stovės. Tik pasibaigus tokio pobūdžio aptarimui keleiviai išleidžiami iš lėktuvo.
Ir dar kelios priežastys, kodėl keleiviams tenka palaukti:
Jeigu lėktuvas sustojo, tai nereiškia, kad jis vėl nepajudės, taigi, kol šviečia užrašas „prisisekite saugos diržą“, tol reikia sėdėti savo vietose. Užrašą išjungia ekipažo kapitonas, kai lėktuvas galutinai sustabdytas.
Jeigu pridavėte bagažą, juo labiau neverta skubėti – praeina nemažai laiko, kol jį iškrauna, tad savo lagaminų tenka laukti prie bagažo juostos.
