Pernai rudenį, pačiame pandemijos įkarštyje, valstybėms užvėrus savo sienas karantinui, Taivano oro linijų bendrovė klientams pateikė neįprastą pasiūlymą – „skrydį į niekur“. Idėja paprasta: keleiviai laipinami į lėktuvą Taipėjaus oro uoste, orlaivis suka ratus apie salą, ir po kelių valandų skrydžio leidžiasi tame pačiame oro uoste. Išbandyti neįprastą kelionę panoro tūkstančiai turistų. Netrukus panašūs pasiūlymai pasipylė iš kelionių organizatorių visame pasaulyje.
Atrodytų, beprasmis veiksmas ir tuščias laiko švaistymas. Tad kodėl žmonės ryžtasi iš pažiūros neracionaliam elgesiui? Norėdami suprasti žmonių, gyvenančių neįprastomis izoliacijos sąlygomis, trauką kelionėms, reikėtų atsižvelgti į psichologinius ir fiziologinius poreikius, kuriuos gali patenkinti paprasčiausias aplinkos pakeitimas.
Izoliacija gali traumuoti
Vienas žymiausių potrauminio streso ekspertų psichiatrijos profesorius Besselis van der Kolkas laikosi nuomonės, kad per Covid-19 pandemiją ilgas buvimas namų izoliacijoje žmonėms gali sukelti tai, ką jis vadina „ikitraumine būkle“. Anot profesoriaus, per koronovirusą suvaržyta judėjimo laisvė ir nežinia dėl ateities smarkiai padidina riziką, kad žmogus gali patirti realią psichologinę traumą.
Tai reiškia, kad sukrėtimą patyręs žmogus gali prarasti gebėjimą planuoti, jo emocinę būklę lydi bejėgiškumas, liūdesys, nerimas ir baimė dėl ateities. Tokią situaciją smegenys atpažįsta kaip keliančią pavojų kūnui ir siunčia signalą gelbėtis vienu iš būdų: stoti į kovą, bėgti arba slopinti jaudulį.
Troškimas pabėgti
Honkongo politechnikos universiteto profesoriaus Sebastieno Filepo, tyrinėjančio psichologijos ir keliavimo poreikio ryšį, manymu, žmonėms apskritai būdingas „troškimas pabėgti“. Gali būti, kad šis poreikis mus lydi nuo žmonijos lopšio, kuomet iki pradedant gyventi sėsliai, ilgus amžius žmonės klajojo medžiodami ir rinkdami augalus maistui.
Griežti žmonių judėjimo apribojimai per pandemiją, greičiausiai, potraukį „pabėgti bet kur“ tik sustiprino. Ir tai yra natūrali žmogaus reakcija, kadangi kelionės yra iš esmės psichologiškai stimuliuojanti veikla tiek fiziniu, tiek emociniu, tiek socialiu lygmeniu. Galimybė keliauti – tampa patrauklia alternatyva padaryti pertrauką nuobodžioje kasdienybėje, nutraukiant įvykių rutiną ir monotoniją, kuri izoliacijos sąlygomis itin sustiprėja.
Svarbu kelti tikslus
Gyvendami izoliacijoje galime sau padėti: neprarasti gebėjimo justi malonumo, domėtis aplinka ir įvairia veikla, kontroliuoti savo emocijas ir elgesį, pasitikėti savimi ir kitais. Rekomenduotina kelti, kad ir mažus tikslus, planuoti jų įgyvendinimą.
Nors sporto klubai uždaryti, galima daryti fizinius pratimus namų sąlygomis, užsiimti meditacija, joga, piešimu, vaizduotėje vizualizuoti malonius dalykus. Tikslas ir viltis yra svarbiausias resursas, kaip atsvara nelengvai karantino kasdienybei.
Aplinkos pakeitimas padeda atsipalaiduoti
Padaryti pertrauką kasdienėje rutinoje padeda aplinkos pakeitimas. Dažnas keliautojas yra pasidalinęs patirtimi, esą pats kelionės faktas suveikia taip, tarsi smegenys pradėtų „persikrovimą“. Iš tiesų kelionėje pakeitus įprastą aplinką, aktyviai pradeda veikti visos juslės, kai ragaujame kitokį maistą, regime nematytus vaizdus, juntame kitokį klimatą ir girdime kitokia kalba bendraujančius žmones.
Mūsų kūnas netrunka prisiminti pojūčius ir patirtis, pavyzdžiui, iš paskutinių atostogų kelionės. Ir ši būsena savaime padeda atsipalaiduoti ir „perkrauti“ smegenis, sumažinti stresą. Tai vienas iš paaiškinimų, kodėl Taivano oro uoste susirinkę keleiviai betiksliam skrydžiui panoro nors trumpam padaryti pertrauką karantino kasdienybėje ir prisiminti kelionių teikiamą malonumą.
Atostogų planavimas pagerina savijautą
Pažymėtina, kad daugeliui keliautojų taškas žemėlapyje arba konkreti atvykimo vieta nėra svarbiausias kelionės tikslas. Pasitenkinimą sukelia kelionės planavimas, jos laukimas ir pasirengimo jai procesas. Be to, dažnais atvejais, kelionės siejamos su atostogomis.
Poilsio planavimas ir atostogų laukimas daugeliui žmonių siejasi su geromis emocijoms ir savijauta, leidžia atsipalaiduoti, sumažinti stresą arba sukelia malonų jaudulį. Apmąstant būsimus įvykius ir planuojant sumažėja nežinomybės pojūtis, kurį patiriame pandemijos metu. Štai kodėl vertėtų susitelkti į kelionių ir atostogų planavimą, net ir žinant, kad planai gali kisti.
