Teatralizuotos spaudos konferencijos metu mugės naujienas pristatę mugės organizatoriai ne tik įvardijo didžiausius užsienio svečius, apžvelgė kultūrinę programą, bet ir pažadėjo, kad kitų metų mugės temą sužinosime anksčiau nei įprasta – ji bus paskelbta jau vasario 28 d.

17–oji mugė – didžiausia renginio istorijoje

Renginių, naujienų ir susitikimų gausa kasmet pasižyminti Vilniaus knygų mugė šiemet ne tik pakvies į daugiau nei 400 kultūrinių renginių, bet bus didžiausia plotu per visą renginio istoriją.

„Knygų mugėje susitinka visi – ne tik autoriaus ieškantys personažai, bet ir skaitytojai, rašytojai, leidėjai ir svečiai. Ir šiemet erdvės susitikimams bus kaip niekad daug – mugė išsiplėtė per visas penkias parodų ir kongresų centro LITEXPO sales, kurios turės savo specializaciją ir temą. 5–oji salė bus skirta grožinei literatūrai ir ją pristatantiems stendams bei renginiams, 4–oji Vaikų literatūros salė apims ne tik leidyklų stendus, bet ir renginių erdves, kūrybinę studiją „Tu gali sukurti knygą“.

3–joje salėje įsikurs akademinės bei profesinės literatūros leidėjai, taip pat diskusijų klubas forumas – LRT studija, 2 –oje salėje karaliaus bukinistų pasažo aura ir vyks atviras antikvarinių knygų aukcionas, o 1–ąją salę pripildys muzika, atlikėjai, įrašų leidėjai“, – glaustai tematines mugės sales pristatė LITEXPO parodų grupės vadovė Milda Gembickienė.

Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Aida Dobkevičiūtė savo ruožtu pastebėjo, kad mugės dydis nebūtinai tiesiogiai siejasi su leidybos sektoriaus situacija Lietuvoje. Vis dar po 2009 m. krizės neatsigaunančio sektoriaus atstovų uždavinys, garantuojantis sėkmę, – atrasti personažus, kurie ras savo skaitytojus.

„Leidybos sektorius Europos mastu yra svarbus ir didelis, čia veikia 6 didžiausios pasaulyje leidyklos, o sektoriaus apyvarta kasmet siekia per 24 mln. eurų. Kasmet pasirodo apie 9 mln. leidinių, iš kurių – 0,5 mln. leidinių sudaro naujų pavadinimų knygos. Pas mus situacija žinoma kitokia. Per metus išleidžiama maždaug 3000 naujų knygų, o tiražas vidutiniškai siekia 1200 egzempliorių. Skaičiuojama, kad kol kas leidėjams atsiperka ar yra pelninga viena iš dešimties knygų“, – skaičius vardijo A. Dobkevičienė

Trys garsiausi mugės užsienio svečiai: A. Kurkovas, M. Stepnova ir L. Riley

Užsienio svečių delegaciją pristačiusi leidyklos „Tyto alba“ direktorė, Vilniaus knygų mugės organizacinio komiteto narė Lolita Varanavičienė pastebėjo, kad šiemet atvyksta itin marga, net 35 užsienio svečių delegacija.

„Kaip ir kasmet galiu pasakyti, kad kviečiamųjų autorių sąrašas buvo kelis kartus ilgesnis nei atvykstančių svečių. Tačiau šiemet galėdami pristatyti tris svarbiausias pavardes, tris pasaulinio ryškumo žvaigždes: Andrejų Kurkovą iš Ukrainos, Mariną Stepnovą iš Rusijos ir Liucindą Riley iš Jungtinės Karalystės“, – svarbiausius svečius vardijo L.Varanavičienė.

A.Kurkovas – labiausiai į užsienio kalbas verčiamas ukrainiečių autorius, jau pažįstamas Lietuvos skaitytojams, šiemet mugėje pristatys savo naujausią romaną „Maidano dienoraščiai“. Jis ypač vertinamas už savo ko ne pranašiškas įžvalgas apie Rusijos politikos vingius ir planus, taip pat gerai suvokiantis situaciją Ukrainoje ir daug bei įdomiai apie tai kalbantis ir rašantis. Aktualiomis įžvalgomis susitikimuose jis dalinsis ir su mugės lankytojais.

Dar viena viešnia – Marina Stepnova – tai viena garsiausių šiuolaikinės Rusijos autorių, Lietuvoje geriausiai žinoma kaip romano „Lazario moterys“ autorė. Jos kūriniai jau išversti į 25 pasaulio kalbas, o filmo kūrėjų dėmesio verti romanai, pasirodo, niekada nebus ekranizuoti, mat tai draudžia pati autorė. Vizito Lietuvoje metu autorė pristatys naujausią, ką tik lietuvių kalba pasirodžiusį romaną „Italų pamokos“, skaitys paskaitą Vilniaus Universitete ir susitiks su skaitytojais Vilniaus knygų mugės renginiuose.

Lucinda Riley – pasaulinių bestselerių autorė, Lietuvoje išpopuliarėjusi 2012 metais, kai buvo išleistas jos romanas „Orchidėjų namai“. Dabar galima susipažinti su keturiais jos kūriniais, išverstais į lietuvių kalbą, ir itin populiariais visame pasaulyje. Ypatingų būdu – pirmiausia balsu pasakojanti, o tik vėliau įrašus į tekstą transkribuojanti – savo šeimos sagas, dar vadinamais istoriniais romanais, rašanti autorė, Vilniuje užsibus vos parą ir susitiks su mugės lankytojais.

Grožinė literatūra užleidžia pozicijas

Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė, pristatydama kultūrinių renginių programą, pastebėjo, kad aiškiai matyti, jog mugėje grožinė literatūra užleidžia savo pozicijas.

„Vis daugiau knygų pristatoma istorine, sociologine, politologine ar kultūrologine tematika. Suskaičiavau per 20 knygų skirtų žymioms Lietuvos istorinėms asmenybėms. Didelio susidomėjimo sulaukia miestai, jų istorijos. Vien apie Vilnių pristatoma per 10 naujų knygų. O kur dar Klaipėda, Panevėžys, kiti miestai. Žinoma, grožinių knygų premjeros taip pat lauks savo skaitytojų“, – vardijo A.Žilinskienė.

Gytis Vaškelis tuo tarpu atkreipė dėmesį į išskirtinę Diskusijų klubo programą.

„Šiemet diskusijų klubas išties labai „karštas“. Bus kalbama itin aktualiomis, šiandienos problemas atliepiančiomis temomis: ir apie migracijos iššūkius, ir apie sovietmečio Lietuvos rašytojus, ir apie lietuvių literatūros ekranizacijas kine. Su tokiomis diskusijomis įsirašysime į bendrą viešosios erdvės aktualijų lauką“, – pastebėjo G. Vaškelis.

Mugės lankytojų lauks ir dar viena staigmena – ateinančios mugės tema bus atskleista anksčiau nei įprasta. Šiai mugei baigiantis, vasario 28 d., jau bus aišku, kam dėmesį organizatoriai skirs kitais metais.

Kviečia planuoti iš anksto

Daugiausia lankytojų mugę aplanko šeštadienį, tad norint apeiti leidėjų stendus, Bukinistų pasažą ir neskubant įsigyti knygų, patariama atvykti ketvirtadienį ar penktadienį. Pagrindiniai svečiai su skaitytojais susitinka penktadienį ir šeštadienį, o šiais metais sekmadienis bus skiriamas ne tik kaip įprasta, šeimoms, bet ir ryškiems personažams. Visi, persirengę mėgstamų knygų herojais, sekmadienį į mugę bus įleidžiami nemokamai.

„Siūlome lankytojams prieš apsilankant mugėje gerai iš anksto išstudijuoti renginius ir susidaryti savo programą taip, kad suspėtų susitikti su mėgstamais autoriais, sudalyvautų diskusijų klube, nusipirktų knygų, pažiūrėtų filmą Knygos kino salėje, užsuktų į kūrybinę studiją, o vakarą praleistų gyvo garso koncerte. Šiemet paruošėme išties spalvingą programą, ypač daug įdomios veiklos ir susitikimų žada Vaikų literatūros salė bei Bibliotekų erdvė, tad vienos dienos mugėje gali būti per mažai“,– rekomenduoja LITEXPO parodų grupės vadovė Milda Gembickienė.

Norintys mugę patogiai pasiekti iš Vilniaus centro galės pasinaudoti nemokamais autobusais. Kaip įprasta, į mugę lankytojus iš stotelės „Arkikatedra“ kas pusvalandį nemokamai veš du autobusai. Išsamią renginių programą, naujienas bei naudingą praktinę informaciją rasite čia: www.vilniausknygumuge.lt

Faktai ir skaičiai

Vilniaus knygų mugė rengiama 17 – tą kartą.
Pirmą kartą organizuojamas atviras antikvarinių knygų aukcionas.
Gausiausia svečių delegacija – iš Ukrainos.
Mugės plotas – didžiausias renginio istorijoje.
Šiemet:
330 dalyvių iš 8 šalių (Lietuva, Latvija, Baltarusija, Šveicarija, Vokietija, Japonija, Omano Sultonatas, Ukraina);
42 nauji dalyviai;
400 kultūrinių renginių;
35 užsienio svečiai iš 13 šalių (Slovėnijos, Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Estijos, Čekijos, Austrijos, Portugalijos, Norvegijos, JAV);
50 muzikos leidėjų, atlikėjų ir muzikinių renginių organizatorių stendų Muzikos salėje;
200 muzikos kūrėjų ir atlikėjų;
13 meno parodų;
14.600 m² – bendras mugės plotas su renginių zonomis;
10.800 m² – ekspozicinis plotas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės