Pramogų pasaulio atstovė žurnalui „Mieste“ pasakoja, kad jai pavyko pamatyti kitokią Prancūziją.

- Kristina, kuo ypatinga ši kelionė?

Vykau į šiaurės vakarų Prancūziją, nes niekada šiame krašte nesu buvusi. Su draugais, su kuriais jau ne pirmą kartą leidžiuosi į kelionę, nusprendėme keliauti automobiliu. Tai geras būdas, norintiems pamatyti daugiau. Beje, kelionę sau pasidovanojau 25-ojo jubiliejaus proga.

- Koks buvo atostogų planas?

Tikslas buvo pasiekti Prancūzijos šiaurės vakarus. Prie Atlanto vandenyno apsistojome 10 dienų. Bet per likusias dienas su bičiuliais dar spėjome pamatyti ir Paryžių, ir apsidairyti po Lenkiją, pro kurią važiavome. Pakeliui užsukome ir į Vokietiją, kur apžiūrėjome Berlyno, Hanoverio įžymybes.

- Atostogauti vykai automobiliu, nors tai nėra labai populiaru. Ar nepervargai?

Tikrai ne. Kelionė buvo labai lengva. Ne pirmą kartą keliauju automobiliu. Juk ir su grupės „ŠarkA“ merginomis daug keliaujame po Lietuvą. O jei nori geriausiai pamatyti šalies, į kurią vyksti, tikrąjį vaizdą, ten būtinai reikia vykti automobiliu. Džiaugiuosi, kad mes išvydome tikrąją Prancūziją: su nuostabiu kraštovaizdžiu, paprastų žmonių kasdienybe, gardžiu maistu ir vynu.

- Su kompanija apsilankei ir meilės miestu vadinamame Paryžiuje. Kokį įspūdį paliko šis didmiestis?

Paryžiuje lankėmės porą dienų. Pirmąją apžiūrėjome garsiausias lankytinas vietas, o kitą dieną nusprendėme pagyventi kaip tikri paryžiečiai. Pirkome prancūziškus batonus, blynelius, sūrius, vaišinomės prancūzišku vynu. Pietavome prie garsiosios bazilikos ant pievutės, bendravome ir tiesiog kaifavome. Turiu pripažinti, kad toks Paryžius man ypač patiko (šypteli).

- Daug laiko praleidai Prancūzijos šiaurės vakaruose. Ką ten pamatei?

Skersai išilgai išvažinėjome Normandiją ir Britanę. Lankėmės Breste – stambiame Prancūzijos kariniame uoste. Čia dislokuota apie 20 procentų visos šalies karinio arsenalo.

- Kas atostogų metu įsiminė labiausiai?

Sunku kažką išskirti. Bet labai patiko austrių ferma Cancale vietovėje, kuri yra ant Atlanto vandenyno kranto. Daug žmonių rekomendavo aplankyti šią vietą. Nuvykę į austrių fermas, nepasigailėjome. Tai kažkas nerealaus! Be kvapą gniaužiančių vaizdų dar galima gauti ir naudingos informacijos. Fermos darbuotojai pasakoja, kaip reikia auginti austres, kiek laiko tai užtrunka. Vietoje galima ir įsigyti jūrų gėrybių.

- Kokių netradicinių pramogų išmėginote Prancūzijoje?

Kadangi didžiąją laiko dalį praleidome prie vandenyno, o kompanijoje buvo daug vandens sporto mėgėjų, todėl dažnai plaukiodavome ant lentų, kaitavome. Iš tiesų, ten yra vandens sporto mėgėjų rojus. Vėjas tame regione visuomet pučia, sąlygos plaukioti pačios geriausios.

- Su kokiomis emocijomis grįžai atgal į Lietuvą?

Su pačiomis geriausiomis. Tiesą pasakius, labai gerai pailsėjau ir fiziškai, ir emociškai. Be to, pasisėmiau naujų idėjų koncertinei veiklai ir verslui grožio salone. Žodžiu, atostogos buvo pačios geriausios, galėjo tęstis dar porą savaičių (juokiasi).

Daugiau straipsnių ieškokite naujame nemokamo žurnalo „Mieste“ numeryje.