Anot kelionių ekspertų, išaugęs kelionių poreikis padiktavo viešbučių bei aviakompanijų kainodarą, todėl šiemet specialių nuolaidų turistai nesulaukė.

„Šiais metais koją pakišo keršto turizmas – paklausa buvo neįtikėtinai didelė, todėl kelionių kainos nebuvo kažkokios specialios ar akcinės. Tam tikromis kryptis paklausa buvo didesnė negu pasiūla. Ir aš kalbu ne tik apie Lietuvą, ar Lietuvos kelionių organizatorius, kurie staiga panoro užsidirbti. Kalbant apie kylančias kainas, daugiausiai jas lemia aviakompanijos ir viešbučiai, kurie šiemet pajuto labai didelį susidomėjimą. Pavyzdžiui, į Turkija, pradėjo gausiai vykti turistai iš JK, Vokietijos ir kitų šalių, tad kodėl jiems reikėtų skelbti akcines kainas ir daryti nuolaidas?“ – augančių kainų priežastis vardija R. Širvinskas – Makalius.

Olga Belova siūlo nepamiršti ir to, kad aviacinis kuras pabrango dar iki Rusijos ir Ukrainos karo, o tai gerokai pakėlė bendrą kelionių paketo kainą: „Lyginant su 2020 ir 2021 metais šiemet aviacijos kuro kainos pokytis siekia 150 proc. O juk 50-60 proc. kelionės paketo kainos sudaro skrydis.”

Olga Belova

Anot pašnekovės, kainų augimą nulėmė ne tik išaugusios aviacinio kuro kainos, bet ir pasiūlos ir paklausos dėsnis: kuomet paklausa viršija pasiūlą – kainos kyla. Taip pat ji pabrėžė, kad šiemet išaugus kelionių paklausai pasiūla dar nebuvo atsigavusi – aviacijos sektoriuje vis dar trūksta darbuotojų, lėktuvų, įgulų.

„Kelionių kainą daugiausiai lemia dvi dedamosios – skrydis ir viešbutis. Turkija, Graikija šiemet žibėjo – sulaukę tokio didelio turistų susidomėjimo viešbučiai kainas kėlė apie 45 procentus. Kelionių agentūrų, organizatorių išlaikymas taip pat kainuoja, tačiau kalbant sąžiningai, tai yra labai maža dedamoji dalis – dėl to būna labai apmaudu, kai bandoma mus kalti prie kryžiaus ir sakyti „na jūs ir plėšikai, bandote iš mūsų išplėšti tokius pinigus“ arba „darykite nuolaidas“ – mes mielai darytume, jei būtų iš ko“, – sako O. Belova.

R. Širvinskas atkreipė dėmesį, kad kainų augimą, pastebėjo ir savarankiški keliautojai, kurie iš pigių skrydžių bendrovės įsigiję skrydžio bilietus ir „Booking‘e“ užsisakę viešbutį šiemet kažkokių specialių pasiūlymų ir pagerintų sąlygų jau neberado. „Mes pratę lyginti kainas su praėjusiais metais, o praėję metai juk buvo pandeminiai, kuomet dar buvo sunkų žmogų paskatinti vykti į užsienį. Tuo metu ir viešbučiai, ir aviakompanijos išsirengė beveik nuogai tam, kad verslas nesustotų ir visiškai nebankrutuotų. Dėl šių priežasčių kelionių kainos praėjusiais ir 2020 metais buvo stebėtinai mažos.“

O. Belova priduria, kad šiemet bene drastiškiausiai kilo Egipto kainos – 15-20 procentų, o kai kurie viešbučiai kainas pakėlė ir 40 procentų. Be to dėl karo Ukrainoje į Egiptą pailgėjo skrydis. Jeigu anksčiau lietuviai nuskrisdavo per 3-3,5 val., dabar skrydis trunka 4 valandas. Dėl šių priežasčių, ji mano, kad šiemet Egiptą dėl patrauklios kainos pasirinkdavę turistai, mieliau išbandys atostogas kituose kraštuose.

Rimvydas Širvinskas-Makalius, Olga Belova

„Atsiranda puiki proga išbandyti naujas kryptis – dėl supanašėjusių kainų galima rinktis kitus kraštus, pavyzdžiui, nuskristi į Dubajų, į Maroką.“

Ji taip pat atskleidė, kaip galima sutaupyti planuojant keliones: „Rinkitės atostogas ne per šventes, ne per vaikų atostogas, skriskite lapkričio pabaigoje. Egipte pigiausiai pailsėsite gruodžio pradžioje, sausio antroje pusėje. Planuokitės keliones iš anksto ir pamirškite paskutinės minutės pasiūlymus.“

Tuo tarpu kelionės į egzotines kryptis, anot R. Širvinsko, taip stipriai dar nepabrango. „Su egzotinėmis kryptimis situacija yra žymiai geresnė išskyrus tai, kad skrydžiai yra pabrangę stipriai. Pavyzdžiui, į Azijos kryptis anksčiau 400-600 eurų kainavę bilietai šiemet tam tikromis datomis kainuoja 900-1000 eurų. Aviakompanijos pandemijos metu patyrė milžiniškus nuostolius, pabrango aviakuras, todėl dirbusios nuostolingai dabar jau nori atsigriebti. Tačiau nepaisant pabrangusių skrydžių, kelionės į egzotiškas šalis stipriai nebrango, ypatingai į Aziją. Ji tik šiemet pradėjo atverti savo sienas, todėl dabar sulaukia itin mažo srauto keliautojų. Pavyzdžiui, Tailande iki šiol yra neįtikėtinai daug specialių pasiūlymų nakvynei, viešbučiai kartais kainuoja net 50-60 procentų pigiau nei anksčiau. Aš tikrai paskatinčiau šią žiemą, žinoma, sekant visus reikalavimus, apribojimus, atkreipti dėmesį ir į egzotines kryptis, kurių lietuviai nori vis daugiau“, – ragina R. Širvinskas – Makalius ir pažymi, kad Tailando vyriausybė pratęsė leidimų viešėti šalyje trukmę nuo 30 iki 45 dienų, taip skatindama turistus ten peržiemoti.

Rimvydas Širvinskas-Makalius

Paklausti, kaip infliacija ir artėjantis brangstančios energetikos sezonas gali paveikti keliautojų įpročius, ekspertai įsitikinę, kad atostogų žmonės neatsisakys, tačiau išlaidas joms planuosis atidžiau.

„Aš manau kad žmonės išmoks užsisakyti keliones iš anksto, kad gautų vietą norimame viešbutyje. Ar taupys? Manau, tiesiog protingiau rinksis kelionės pasiūlymus, daugiau laiko skirs vadinamiems namų darbams, pasiruošimui pačiai kelionei, kaip ją susiplanuoti pigiau. Nemanau, kad jie atsisakys atostogų apskritai, o jeigu viena kryptis jiems pasirodys per brangi, leisis į kokią nors pigesnę, paprastesnę“, – įsitikinęs R. Širvinskas.

Jam pritaria ir O. Belova, kuri šiemet pastebėjo ir naują tendenciją tarp keliautojų.

„Šį sezoną atsirado įdomi tendencija – jeigu anksčiau žmonės labai nedrąsiai galvojo apie keliones, nes keitėsi apribojimai, taisyklės, reikalavimai, tai šiemet atsirado poreikis keliauti čia ir dabar. 2018-2019 metais žmonės pataupydavo, atsidėdavo kitų metų kelionėms, o šiemet visi nori keliauti kol dar gali.“

Ar verta tikėtis, kad sugrįš pigių kelionių laikai? R. Širvinskas teigia, kad visada galima surasti pasiūlymų geromis kainomis, tiesiog reikia gerai paieškoti. „Pagyvensim, pamatysim, bet visada atsiras krypčių, kurios siūlys specialius pasiūlymus, bus kažkokių naujų krypčių, kurios bus įvedamos į Lietuvos rinką“, – sako keliautojas.

Visą pokalbį žiūrėkite čia:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją