Visgi pakeliui gausu etnografinių kaimų, įdomių lankytinų objektų, tad šiam maršrutui skirkime visą dieną. Karštą dieną galėsime džiaugtis vandens pramogomis, pailsėti smėlinguose paplūdimiuose. Dviračiais keliausime po Aukštaitijos nacionalinio parko teritoriją.
Kelionės pradžia – Palūšė
Palūšėje įsikūręs Aukštaitijos nacionalinio parko lankytojų centras, ties juo ir pradėkime kelionę. Susipažinę su Lankytojų centro ekspozicija, apžiūrėkime šalia stovinčią medinę Šv. Juozapo bažnyčią, aplankykime šalia bažnyčios esančią Archeologinę ekspoziciją – priešistorę vaizduojantį maketą su akmens amžių atspindinčiais daiktais. Verta nuvažiuoti prie Lūšių ežero prieplaukos, kuri yra viena seniausių Lietuvoje.
Lūšių ir Šakarvos ežerų pakrantėmis
Iš Palūšės dviračiais minkime iki Šakarvų kaimo apie 3,6 km. Kaime rasime Šakarvos II pilkapyną – su kitais Kretuono archeologinio komplekso pilkapynais jis sudaro antrąjį pagal pilkapių skaičių pilkapyną Lietuvoje. Nuo Šakarvų nutolę 4 km rasime atokvėpio aikštelę, iš kurios atsiveria Lūšykščio ir Lūšių ežerų panorama. Toliau judėkime Antalksnės link – šalia kelio akį patrauks Antalksnės skulptūrų ansamblis.
Ežerų protakomis
Iš Antalksnės važiuokime etnografinių Salų kaimų link. Juos rasime savotiškame pusiasalyje, esančiame tarp Asalnykščio, Linkmeno, Alksno ir Alksnaičio ežerų. Į šį pusiasalį veda tik vienas automobiliams tinkamas kelias iš Antalksnės. Salos II kaimas paskelbtas valstybės saugomu etnografiniu kaimu. Pirmą kartą šio kaimo pavadinimas rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1783 metais.
Apsižvalgykime nuo kalvų viršūnių
Toliau Linkmeno ežero pakrante važiuokime iki tilto per Alksnaičio ir Linkmeno ežerus jungiančią protaką. Nuo čia iki Ladakalnio kalno driekiasi pėsčiųjų-dviračių takas. 176 m aukščio Ladakalnis stūkso tarp Ūkojo, Linkmeno ir Alksnaičio ežerų, nuo jo viršūnės giedrą dieną matyti net šeši ežerai! 2012 m. įvykdyta Ladakalnio rekonstrukcija, nutiestas kalną juosiantis pėsčiųjų takas, įrengta patogi apžvalgos aikštelė-terasa.
Nuo Ladakalnio iki Ginučių – 2 km, kuriuos įveiksime judėdami gražiu keliuku, vingiuojančiu vakarine Linkmeno ežero pakrante. Beveik pravažiavę ežerą, kairėje kelio pusėje išvysime Ginučių, Papiliakalnės piliakalnį. 2012 m. pavasarį piliakalnis buvo sutvarkytas: įrengti nauji takai ir laiptai, suoliukai, informaciniai stendai.
Ginučiai ir vandens pramogos
Pakeliui į Ginučius pasieksime telekomunikacijų bokštą – šiltuoju metų laiku galima užlipti į 30 m aukštyje įrengtą apžvalgos aikštelę. Pasigėrėkime kvapą gniaužiančia apylinkių miškų ir ežerų panorama. Tiltu pervažiavę Srovės upę išvysime Ginučių vandens malūną, restauruotą 2012 m. Ginučių malūno vandens kaskadas itin pamėgę poilsiautojai – galima išsimaudyti po krintančia vandens srove.
Lepečkojai meškinai laižo medų dovanai
Išvažiavę iš Ginučių dairykimės kairėje kelio pusėje stovinčio kelio ženklo, kuriame skelbiama „Bitininkystės muziejus 5“. Leiskimės nurodyta kryptimi vaizdingu miško keliuku ir neišeikvoję daug jėgų atvyksime į Stripeikius. Kaime įsikūrusiame Senovinės bitininkystės muziejuje rasime autentišką muziejaus sodybą, susipažinsime su bitininkystės tradicijomis. Muziejus garsėja kiekvienais metais rugpjūčio 15 d. vykstančia Medkopio švente.
Tauragnas – giliausias Lietuvos ežeras
Keliaudami į Tauragnus pakeliui turėsime progą išvysti du Aukštaitijos nacionalinio parko akmenis – Moką ir Mokiuką. Pasak legendų, šie du akmenys – suakmenėjusi Mokų šeimyna. Tauragnus pasieksime važiuodami Tauragno ežero pakrante. Stabtelėję krante kitoje ežero pusėje išvysime stūksantį Taurapilio piliakalnį. Tauragnuose atsipūskime, užsukime į Tauragnų krašto muziejų – sužinosime šių apylinkių istoriją!
Daugiau kelionių maršrutų ieškokite kelionių žinyne „Įdomiausios kelionės po Lietuvą aktyviai“.
