Lietuviai atostogauti į užsienį dažniausiai keliauja už savo santaupas ir vengia tam skolintis pinigų iš banko. Turistus atbaido psichologinis diskomfortas – jiems nesinori po vos savaitę ar dvi užtrunkančio poilsio ir malonių įspūdžių pusmetį ar metus mokėti skolas. Kelionių organizatoriai taip pat siūlo keliones rinktis pagal turimus finansus.
Pasaulis
© Corbis
Skolos grąžinimas bankui slegia psichologiškai

Vilnietis Mantas prieš keletą metų Egipte atostogavo iš banko pasiėmęs paskolą. “Tuomet pasitaikė proga išeiti atostogų. Buvo lapkritis, Lietuvoje jau snigo, todėl nutariau vykti į šiltą kraštą. Kelionė buvo neplanuota, nebuvau sukaupęs pakankamai pinigų, todėl teko skolintis iš banko”, - DELFI pasakojo jis.

Skolintis iš draugų ar artimųjų pašnekovas nenorėjo – tokių įsipareigojimų jis paprastai vengia.

Jaunas vyras teigė ateityje neketinantis naudotis tokia galimybe ir kitiems nesiūlo. “Visų pirma man toks keliavimo būdas atrodo gana nuostolingas, nes reikia mokėti ir palūkanas. Aš skolinausi 3 tūkst. litų, o per metus grąžinau maždaug pustrečio šimto litų didesnę sumą. Be to, yra psichologinis diskomfortas – po atostogų turi suvaržyti tam tikrus poreikius, net jei reikia grąžinti nedidelę sumą. O mūsų kartos žmonės paprastai turi kitų finansinių įsipareigojimų – yra pasiėmę paskolų butui įsigyti, apsidraudę sveikatą”.

Į repliką, kad taupant pinigus atostogoms taip pat reikia atsisakyti tam tikrų įprastų malonumų ar kitų išlaidų, Mantas atsakė, kad grąžinti pinigus bankui būna psichologiškai sunkiau. Be to, taupant pinigus ir planuojant atostogas iš anksto, galima geriau paskirstyti būsimas išlaidas nei viską darant skubiai ir skolinantis pinigų iš banko.

Dauguma DELFI skaitytojų – 61 proc. į užsienį atostogauti vykstantys už savo pinigus. Vos 1 proc. atsakiusiųjų nurodė pirkę kelialapius išsimokėtinai, šiek tiek daugiau – keliavę už paskolą. Abiem būdais yra pasinaudoję dar mažiau žmonių.

Beje, DELFI užsakymu „Spinter tyrimų“ neseniai atlikta apklausa parodė, kad gyventojai atostogoms gali skirti nedideles sumas. Pusė apklaustųjų atostogoms išleidžia iki 500 litų, kas ketvirto gyventojo atostogų išlaidos svyruoja tarp 500 ir 1000 litų. Daugiau nei 1500 litų atostogoms (vienam asmeniui) sau leidžia 6 proc. gyventojų.

Už kelionę dalimis galima sumokėti dar iki atostogų

“Kelionių pirkimas išsimokėtinai nelabai populiarus. Tai nėra ilgalaikė investicija kaip, pavyzdžiui, butas, o pramoga. Žmones galbūt psichologiškai slegia mintis, kad po atostogų dar kurį laiką teks vilkti finansinių įsipareigojimų naštą”, - DELFI pasakojo kelionių agentūros “7 mylios” turizmo skyriaus vadovė Skirmantė Vaitkutė.

Anot jos, žmonės, neturėdami pakankamai pinigų brangioms egzotiškoms ir tolimoms kelionėms, renkasi pigesnius kelialapius. Dažniausiai turistai keliauja už santaupas.

S. Vaitkutės teigimu, išsimokėtinai keliones perka vos keli procentai agentūros klientų, dažniausiai – jauni žmonės iš didmiesčių. “Turime keletą klientų, kurie perka kelialapius išsimokėtinai ne dėl to, kad neturi pinigų, - kalbėjo pašnekovė. – Jie paskaičiuoja, kad labiau apsimoka dabar turėti grynų pinigų ir už juos įsigyti kažką kita, o už kelionę sumokėti dalimis. Bet dažniausiai šie klientai užsisako kelialapius iš anksto ir visus pinigus sumoka dar prieš kelionę”.

Kaip pažymėjo “7 mylių” atstovė, iš anksto perkant kelionę galima gauti nuolaidų, kurios padengia vėliau bankui mokamas palūkanas. Tačiau neretai klientai daugiau išlošia neskubėdami ir pirkdami “paskutinės minutės” kelionę.

Dažniausiai išsimokėtinai perkamos poilsinės kelionės į ne itin tolimus kraštus – Turkiją, Tunisą, kurios porai kainuoja iki 3-4 tūkst. Tokią sumą keliautojai grąžina bankui per pusmetį ar metus.

“Jei klaustumėte mano patarimo, siūlyčiau pirkti keliones už santaupas. Tai galėtų būti savotiška dovana sau pačiam už pastangas sukaupti tam tikrą sumą pinigų. Arba galima skolintis dalį sumos. Tačiau brangių kelionių siūlau išsimokėtinai nepirkti, nors, jei yra pageidavimas, viskas įmanoma, net ir kelionė aplink pasaulį”, - kalbėjo S. Vaitkutė.

Bankai vilioja net nulinėmis palūkanomis

Pirmiau keliauti, o tik po to mokėti siūlo ne vienas kelionių organizatorius ir bankas. Turistai viliojami naudotis šia galimybe, nes taip esą galima išvažiuoti ilsėtis į tolimesnę šalį, pasirinkti brangesnę, turiningesnę ar ilgesnę kelionę, tam nereikia sukaupti pakankamai didelės pinigų sumos.

Kelionę išsimokėtinai galima užsisakyti visiškai nemokant pradinio įnašo, pinigus leidžiama grąžinti per dvejus ar trejus metus. Norint sudaryti sutartį, paprastai pakanka asmens tapatybės dokumento ir turėti nuolatinių pajamų. Tiesa, kai kurie bankai sutinka pasirašyti sutartį tik su vyresniais nei 21 metų asmenimis ir finansuoti kelionę, kurios kaina – nuo 150 iki 7 tūkst. litų. Palūkanų dydis priklauso nuo pradinio įnašo dydžio ir sutarties laikotarpio.

Tuo tarpu bankas “Sampo” ir kelionių organizatorius “Novaturas” jau beveik dvejus metus platina tarptautinę kreditinę kelionių kortelę „MasterCard“. Ja išsimokėtinai perkant „Novaturo“ siūlomas keliones, taikomos dvigubai mažesnės metinės palūkanos nei įprastai, o kartais – net nulinės.

Kaip DELFI sakė banko Produktų valdymo departamento marketingo projektų vadovas Mindaugas Dambrauskas, jau daugiau nei 3 tūkst. klientų aktyviai naudojasi šia kelionių kortele.

“Pastebėjome, kad šia kortele mielai naudojasi tie, kurie anksčiau keliones išsimokėtinai pirkdavo naudodamiesi lizingo paslaugomis, ir tie, kurie net neplanavo keliones pirkti išsimokėtinai”, - teigė M. Dambrauskas.

Pasak jo, bankas jokių apribojimų dėl kelionės krypčių netaiko. Didžiąją dalį kelionių kortelės naudotojų sudaro moterys. Kortelės populiariausios Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, tačiau pastaruoju metu galimybe keliauti išsimokėtinai vis dažniau domisi ir mažesnių miestų gyventojai. Vidutinis keliaujančių išsimokėtinai amžius – 35 metai, o kelionės perkamos už įvairias sumas – nuo 1000-1700 litų iki 10-14 tūkst. litų.

Tuo tarpu “DnB NORD” bankas norintiems skolintis pinigų turistams siūlo imti vartojimo paskolą. Pasak Mažmeninės bankininkystės departamento vadovo Raimondo Kutros, tokių klientų nėra labai daug – dažniau skolinamasi pinigų pradiniam buto įnašui padengti, remontui, baldams, įvairiai technikai įsigyti.

Tačiau jis pripažino, jog gegužę ir birželį, atėjus atostogų sezonui, vartojimo paskolų rinka suaktyvėja. Kitas panašus suaktyvėjimas šiame banke jaučiamas prieš Kalėdas – R. Kutra spėjo, kad tuomet žmonės ne tik perka dovanas artimiesiems, bet ir užsisako keliones į šiltus kraštus.

Vartojimo paskola esą yra pranašesnė prieš kelionės pirkimą išsimokėtinai. Mat pastaruoju atveju gali prireikti papildomų lėšų įvairioms ekskursijoms, draudimui, o skolinantis pinigus tiesiai iš banko galima iš karto įskaičiuoti visas išlaidas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Rusijos kariniame biudžete – akivaizdūs pokyčiai: ką tai reiškia (13)

Visur, bet tik ne gynybos srityje taupiusi Rusija susidūrė su ekonomine realybe ir buvo priversta...

Adekvačias algas užtikrinti turėjusi naujovė panašėja į didžiulę nesėkmę (183)

Turbūt kiekvienas darbuotojas norėtų žinoti, kada ir dėl kokių priežasčių didės jo alga. Tai...

Naktį fiksuotas rekordinis speigas (24)

Penktadienio naktį Lietuvoje fiksuoti rekordiniai šią žiemą šalčiai.

Naujas Majausko sumanymas: donorais taptų visi, kas nepaprašys kitaip (1031)

Seimo narys konservatorius Mykolas Majauskas siūlo keisti Lietuvoje galiojančią donorystės...

Kaunas tikisi privilioti „Samsung“ (1)

Kaunas pradėjo kurti inovacijų parką, į kurį ruošiasi privilioti technologijų milžinę „...

Pranckiečio verdiktas: VRK pirmininkė Matjošaitytė dirbo teisingai (30)

Seimo pirmininkas „valstietis“ Viktoras Pranckietis šiuo metu nemato būtinybės iš pareigų...

Nelaimės keliuose: specialistai naujus vairuotojus vadina prarastąja karta (337)

„Vairuotojus, kurie neseniai gavo pažymėjimus, didžiąja dalimi galime vadinti prarastąja karta....

Grynųjų pinigų neatsisakoma dėl gyventojų nepasitikėjimo bankiniais atsiskaitymais (80)

Lietuvoje nacionaliniu mastu skatinamas grynųjų pinigų naudojimo mažinimas, taikomi atsiskaitymų...

Istorija, sukrėtusi Lietuvą: kaip visa tai prasidėjo (1254)

Žinia, kad Jungtinėse Valstijose suimta buvusi Seimo narė Neringa Venckienė , ne vieną privertė...

Avarija sostinės Geležinio Vilko gatvėje – susidūrė 7 automobiliai gali susiformuoti spūstys (6)

Penktadienio rytą vienoje iš svarbiausių sostinės transporto arterijų – Geležinio vilko...