„Apie 90 proc. pasaulyje parduodamo šafrano užauginama ir surenkama Irane, o pirmieji Europoje kroko žiedus, iš kurių gaunamas šafranas surenkant šių žiedų piesteles, pradėjo auginti ispanai. Taigi, ir Lietuvoje daugiausiai būtent šių dviejų šalių šafrano. Aukščiausios rūšies ir labiausiai gurmanų vertinamo Kašmyro regione surenkamo šafrano Lietuvoje iki šiol nebuvo, todėl nusprendžiau mūsų šalies gyventojams sudaryti galimybę pasimėgauti šiuo išskirtiniu prieskoniu“, – apie kelionės idėjos gimimą kalba Ieva Jonaitienė.
Jos teigimu, skirtingų regionų šafranas vertinamas nevienodai. Indijos Kašmyro regione auginamos, surenkamos ir džiovinamos krokų žiedų piestelės puikuojasi aukščiausios kokybės prieskonių viršūnėje. Kašmyro šafranas nuo kitų skiriasi spalva, kvapu ir stiprumu. Jis šilkinis, slidus, minkštas, blizgantis, raudono burgundiško vyno spalvos. Kitų regionų šafranas – matinis, šiek tiek oranžinis.
Kaip teigia I. Jonaitienė, kokybiško Kašmyro šafrano sunku gauti ne tik Europoje, bet ir Indijoje, nes siekdami sutaupyti kai kurie prekybininkai Kašmyro šafraną maišo su pigesniu, dėl svorio įdeda kukurūzų piestelių, smulkintų medetkų žiedlapių ar net nudažytų plastikinių plaukelių. Kokybiško prieskonio augintojų paieškoms teko skirti daug laiko. Ieva užeidavo ir į vietos parduotuvėles, išbandydavo jų parduodamą šafraną.
„Indijoje užsukus į prieskonių parduotuvėlę ir paprašius Kašmyro šafrano visi susižvalgydavo, nes iš karto pagalvodavo, kad rengiu vestuves. Indijoje šafranas – vestuvinis prieskonis, kurio arbatą privaloma gerti šios iškilmingos šventės metu“, – teigia žolininkė.
Dalyvavo vestuvėse
Nukeliavusi į Indiją Ieva Jonaitienė turėjo galimybę dalyvauti ir stebėti tradicinės sutartas vestuves, kuriose susijungė dvi ypač svarbios Indijos šeimos. Neatsiejamas vestuvių atributas – vienas stipriausių natūralių gamtoje randamų afrodiziakų – Kašmyro šafranas.
„Vienu metu vyko trejos vestuvės. Be abejo, sūnums jaunąsias parinko tėvai, prieš tai aptarę jaunųjų kraitį, kurį sudaro auksas, prieskoniai, papuošalai ir kitos vertybės. Būsimas vyras turi įrodyti, kad sugebės aprūpinti žmoną, todėl į kraitį įdeda tiek aukso, kiek pageidauja jaunosios tėvai. Šiose verstuvėse vienas iš jaunikių į kraitį įdėjo 300 g šafrano, 9 kg aukso ir kitų vertybių. Įdomu, jog kartais jaunajai iki vestuvių reikia priaugti svorio, kad įsigaliotų vestuvių sutarties sąlygos. Pavyzdžiui, tose vestuvėse viena iš merginų per dvejus metus turėjo priaugti 9 kg“, – sako Ieva.
Ji pasakoja, kad vestuvių išvakarėse, kai į namus parvežama jaunoji, visi pradeda gerti iš Kašmyro šafrano pagamintą ir labai stipriai saldymedžio šaknimi arba medumi saldintą arbatą „Kahwa“. Kadangi rengiant vestuves pinigai neskaičiuojami, tai tokią arbatą geria ir jaunavedžiai, ir svečiai. Tačiau ypač daug arbatos privalo gerti nuotaka, kad prieš pirmąją naktį būtų suaktyvintas vaisingumas, aistra ir psichologiškai paruošiama artėjančiai savaitei, kai jaunikis savo žmoną uždaro kambaryje septynioms paroms.
„Šiose vestuvėse nustebino ir tai, kad į metrikacijos skyrių įteisinti santuoką važiavo tik abiejų giminių vyrai, o jaunoji niekada nepasirašė ant santuokos dokumento“, – teigia I. Jonaitienė.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
