aA
Keliautojas ir gidas, kelionių organizatorius Dainius Kinderis drąsiai sako, kad save laiko pasaulio lietuviu, nors namais vadina Lietuvą. Vis dėlto, 29 metų vyras jau ne vienerius metus puoselėja svajonę kurį laiką pagyventi Japonijoje, nors šioje šalyje net nėra buvęs. Pasak jo, kažkas viduje kužda, kad ten turėtų būti gera.
Dainius Kinderis
© Asmeninio archyvo nuotr.

– Papasakok apie savo pirmą ir „šviežiausią“ kelionę.

– Pati pirmoji nebuvo labai įspūdinga... Keliavau su draugais po Vakarų Europą – iki Italijos ir atgal. Nors, tiesą sakant, ji buvo labai svarbi – tąkart supratau, kad nieko kito nenoriu veikti, tik keliauti. Paskui, atrodo, buvo kelionė po Ameriką. Keturis mėnesius padirbėjau JAV ir užsidirbtus pinigus nusprendžiau ne namo vežtis, o išleisti keliaudamas. Tada man tapo aišku, kad visus pinigus, kuriuos kada nors uždirbsiu, išleisiu naujoms kelionėms.

Tuo metu mokiausi universitete ir jau studijų metais labai aiškiai suvokiau, kad penkių dienų darbo savaitė, darbas pagal nustatytą grafiką tikrai ne man. Ilgai nesisielojau – baigiau universitetą, diplomą padėjau į stalčių ir jau bene kitą dieną išskridau į Aziją. Nuo to laiko, aišku, daug kas pasikeitė. Aš jau senokai nekeliauju vien dėl to, kad keliaučiau. Organizuoju keliones ir lydžiu lietuvius įvairiuose kraštuose ne tik į turistų pamėgtas vietas, bet stengiuosi parodyti jiems šalį vietinių akimis, o tai dažnai būna pakankamai sunku dėl pačių keliautojų...

Esu metus gyvenęs Škotijoje, kelis mėnesius JAV, dabar taip pat gyvenu ne tik Lietuvoje. Štai spalį vyksiu keliems mėnesiams į Šri Lanką, žiemoju Filipinuose, taip pat nemažai laiko praleidžiu Taivane. Apie emigraciją niekada rimtai nesu pagalvojęs ir turbūt niekada neišvažiuosiu iš Lietuvos visam laikui. Man patinka čia grįžti, čia mano šalis. Aš galvoju, kad jauni žmonės turi kurti Lietuvą, o tie, kurie išvažiuoja ir keikia mūsų šalį, net nesusimąsto, kad išvykdami ją patys tik dar labiau gniuždo. O man svarbus vidinis balansas – gera turėti kur sugrįžti.

Yra ir dar viena labai svari priežastis, kodėl man Lietuvoje gyventi labai gera – patinka metų laikų kaita. Dažniausiai čia praleidžiu pavasarį ir vasarą, man patinka namo grįžti ir rudenį. Dabar grįžau iš Taivano, ir man smagu, kad čia jau beveik ruduo.

– Bet yra šalis, kurioje norėtum pagyventi, pažinti kitą kultūrą iš arčiau?

– Japonija, nors ten kol kas nesu buvęs. Ne vieną kartą lankiau šalia esančias šalis, bet Japonija – mano ateities kelionė. Ta šalis mane labai traukia. Atrodo, kad yra pasėtas kažkoks grūdas, nuojauta sako, kad ten turėtų būti gera gyventi ir man patiktų.

Azija man apskritai įdomiausias žemynas. Ten galima rasti balansą tarp modernumo, chaoso, egzotikos ir saugumo. Afrikoje, galima sakyti, vieni iššūkiai. Į šį žemyną norėčiau sugrįžti jau ne dėl pačios kelionės, bet turėdamas konkretų tikslą. Mielai sudalyvaučiau kokiame nors projekte, nes man patinka iššūkiai. Juodajame žemyne daugybė mažų šalių, kuriose nėra buvęs nė vienas lietuvis, daugelyje aš buvau jų pirmas sutiktas keliautojas iš Lietuvos, ir tai man labai patiko. Tada žmonės neturi tau uždėję jokios etiketės, nes rusai, lenkai, vokiečiai ją jau turi. O man atrodydavo, kad sutikę pirmą lietuvį jie nežino, kaip elgtis, ko galima iš manęs laukti, tad stengdavosi neapgaudinėti, būti geresni, malonesni.

– O kokiai virtuvei atiduodi simpatijas?

Nelabai drąsu sakyti, kol nesu buvęs Japonijoje, tačiau visame pasaulyje mane žavi japonų virtuvė. Jai nėra lygių. Patinka kinų virtuvė. Apskritai, Azijos maistas man patinka, dėl jo nesu turėjęs neigiamų patirčių. Nors lietuviams dažnai atrodo, kad tik viešbučiuose viskas skanu ir tikra. Su tokiais keliautojais, kurie turi daug pinigų ir „pižoniškumo“, dirbti labai sunku. O norisi jiems parodyti naktinį turgų su skorpionais, plaukti džiunglių upėmis... Bėda ta, kad lietuviai bet kurioje šalyje dažniausiai visko nori greitai ir pigiai, o taip beveik niekada ir niekur nebūna.

– Esi apkeliavęs trečdalį pasaulio. Ar lietuviai yra iš kitų išsiskirianti tauta?

– Man labiausiai įstrigę tai, kad lietuvius galima bet kuriame pasaulio oro uoste atpažinti iš veido. Na, dar iš aprangos. Gal kartais gali supainioti su latviu, bet ir tai retai. Esame įsikibę kažkokio bendro stiliaus. Bet kuriame pasaulio mieste, Maniloje ar Honkonge, lietuviai bus patys nekantriausi, jie bėgs, skubės, lėktuve pirmieji šoks iš savo vietų pasiimti bagažo... Stebint iš šalies tai atrodo labai juokingai, dažnai tokiais atvejais norisi pašiepti savo tautiečius, bet tada primenu sau, kad ir aš esu lietuvis...

– Kokie yra lietuviai keliautojai?

– Man smagu, kad mano tautiečiai vis dažniau renkasi ne „viskas įskaičiuota“ Turkijos ar Egipto kurortuose, o išvyksta į tolimesnius kraštus, nori pamatyti šalį iš arčiau, pasimėgauti egzotika. Vis daugiau žmonių keliauja į Filipinus, Šri Lanką, Taivaną. Tik pradėjęs organizuoti tokias keliones norėjau lietuviams parodyti svetimas šalis vietinių akimis, bet dažnai tai būna labai sunku, nes jie įpratę prie patogumų, jiems užtenka nuotraukų iš paplūdimio... Tie, kurie ryžtasi pakeliauti kitaip, iškritę iš „viskas įskaičiuota“ sistemos jaučiasi labai nejaukiai. Netikėtai pasiklysta, pameta daiktus, sutrinka elementariausiose situacijose. Tačiau kartu reikia pasakyti, kad žmonės keliaudami labai keičiasi, ir tai ypač įdomu stebėti.

Dar galiu pasakyti, kad lietuviai labai vaikosi madų. Štai 2003 metais visi plūdo į Maroką. Po to sekė Gruzija, Tailandas, dabar – Filipinai. Pastaroji šalis man labai patinka. Filipinuose aš savanoriavau, juos pažįstu gana gerai. Tai viena iš tų šalių, į kurią grįžęs žinau kaip elgtis ir kas manęs laukia taksi, gatvėje ar už artimiausio kampo. Ir ant plikos uolos ten aš jaučiuosi savu gyventoju.

– Ko tau labiausiai trūksta Lietuvoje?

– Štai neseniai grįžau iš Taivano, kur visi lankstosi iki žemės, yra be galo, be krašto mandagūs. O Lietuvoje... Keliavau su didele kuprine, ir autobuso vairuotojo paprašiau padėti ją į bagažo skyrių. Jis kelias akimirkas sėdėjo tylėdamas, bet buvo aišku, kad jau supyko, tada burbėdamas nuėjo atidaryti durelių... Išlipant iš autobuso supyko, kad nesugebu pats atsidaryti ir pasiimti savo daiktų.

Tuo tarpu Taivane man tebūtų reikėję tarti vieną žodį, ir vairuotojas būtų pašokęs iš savo vietos, nusilenkęs iki žemės, paėmęs mano kuprinę ir dar padėkojęs. Tokie tie kultūrų skirtumai... Lietuvoje labai žemas aptarnavimo lygis, čia žmonės dažnai nesupranta, kad klientas juos išlaiko, bet aš tikiu, kad šitai laikui bėgant pasikeis, nes tai – sovietų palikimas. Anksčiau ar vėliau jis vis tiek išgaruos iš mūsų sąmonės.

– O mes čia vis dažniau kalbame apie tolerancijos stoką...

– Man tai nekliūva. Žmonių požiūris į tam tikrus dalykus atrodo visiškai natūralus ir suprantamas. Juk mes visiškai kitaip gyvenome ne vieną dešimtmetį, tad čia man viskas atrodo natūralu ir artima. Be to, yra šalių, kuriose tolerancijos dar mažiau. Gal mus kartais gali pamėginti pamokyti atvykėlis iš Vakarų Europos, tačiau mums, lietuviams, dabar atrodo taip...

– Bet yra ir daugiau gerų dalykų, kurie tau patinka?

– Turbūt vienas labiausiai patinkančių – tai provincialumas. Labai mažai kur kitur tą galima pajusti taip aiškiai. Mano aplankytose šalyse visi jaučiasi labai svarbūs, milijoniniuose miestuose viskas juda milžiniškais greičiais, visur eilės, spūstys. O čia viskas pagal grafiką, viskas laiku. Miške gali pabūti vienas, prie ežero – vienas. Būtent šių dalykų dažniausiai pasiilgstu keliaudamas.

– Keliauji po Lietuvą?

– Keliauju, ir tikrai nemažai, tačiau kai esu užsienyje, pagalvoju, kad per mažai. Stengiuosi užpildyti spragas, bet tikrai dar yra vietų, kur nesu buvęs, ir man tai atrodo visiškai normalu, nes daugelis žmonių keliones po savą šalį palieka „ateičiai“. Girdžiu, kaip mūsų šalį giria užsieniečiai, ir visiškai su jais sutinku – Lietuva nėra išskirtinė šalis, kurioje turi žūtbūt kažką pamatyti, bet čia tikrai labai gražu. Esu tikras, kad taivanietis čia nenustotų stebėtis miškais, ežerais, gamta ir tuo, jog tiek mažai žmonių visur, kad galima įkvėpti šviežio oro. Gal tai ir kraštutinis palyginimas, juk Taivanas savo teritorija dvigubai mažesnis už Lietuvą, o gyventojų ten – 23 milijonai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kalėdinės mugės pasaulyje – kur geriausia ieškoti šventinės nuotaikos? (11)

Rankas šildantis karšto gėrimo puodelis magiškomis švieselėmis blyksinčioje...

„Ryanair“ siūlo išskirtinę paslaugą: kaina – beveik 5 tūkst. eurų už valandą (17)

Užsisakę privatų skrydį oro transporto bendrovės „Ryanair“ lėktuvu, galėtumėte mėgautis...

Kelionė iš Vilniaus oro uosto į namus: vis daugiau keleivių renkasi pigiausią būdą (30)

Oro uostas Vilniuje natūraliai yra didžiulio judėjimo centras, iš kurio ir į kurį kasdien...

Į aukščiausią krioklį Baltijos šalyse veda nauji laiptai: nuo jų atsiveria nenusakomo grožio vaizdai (21)

Po aštuonerių metų pertraukos vėl bus galima laiptais užkopti iki aukščiausio Baltijos šalyse...

Prabangiuose viešbučiuose svečius stebina neįprastos paslaugos (4)

Norėdami kuo labiau įtikti savo klientams prabangiausi viešbučiai kaip išmanydami stengiasi juos...

Top naujienos

Dar vienas skandalas Kaune: medikus šokiravo motinos elgesys su mažyliu – skubiai iškvietė vaikų teises (192)

Motina meta kaltinimus Kauno klinikų medikams . Anot jos, šie galimai per stipriai suspaudė vaiką.

Vieta, apie kurią lietuviai galėjo tik pasvajoti: paslaptingas kino teatras, kur leidžiama daugiau nei įprastai (43)

Sostinėje įsikūrė nauja vieta, apie kurią anksčiau net nesvajojote, kad tokia gali būti. Po...

Gyvai / Futbolas prie tuščių tribūnų: Rumunija – Lietuva 1:0 (34)

Šeštadienį daugiau nei 15 tūkstančių vietų turinčiame Ploješčio miesto stadione vyksta...

Negailestingą onkologinės ligos kirtį patyrusiam Stano – jautrios kolegų emocijos (17)

Dainininkas Stanislavas Stavickis -Stano patvirtino jau gerą pusmetį pramogų pasaulio...

Pažintis socialiniame tinkle: kaip vos iš kelių žinučių suprasti, kad viskas baigsis blogai (123)

„Tinder“, „Facebook“ ir kiti socialiniai jau kurį laiką yra kone populiariausia platforma...

Betoninės sienos po žeme slėpė neregėtos prabangos rūmus ir didžiausią LSD fabriką istorijoje (9)

Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje praktiškai visos LSD siuntos atkeliaudavo iš...

Albumą pristačiusi Monika Pundziūtė-Monique scenoje išgirdo asmeninį prisipažinimą (11)

Atlikėja Monika Pundziūtė- Monique iš jaudulio žibančiomis akimis pristato antrąjį solinį...

Žurnalistė apsilankė nuogalių kurorte: orgijos vyko vidury baltos dienos (27)

„Ateik greičiau pažiūrėti! Aname balkone vyksta orgija!“ – sušukau savo seseriai, rodydama...

Nepaklausė medikų ir šiandien džiaugiasi dešimtmečiu sūnumi: nuvykus į klinikas, nėštumą siūlė nutraukti (16)

Ką reiškia rankose laikyti nė kilogramo nesveriantį kūdikį, niekaip nesupras tie, kas to...

Gyvai / „Hero's & KOK World series 2018“ turnyre Vilniuje – iššūkis Maslobojevui ir Vikšraičiui (tiesiogiai)

Šiandien, lapkričio 17 dieną, 19 valandą Vilniaus „Siemens“ arenoje startuoja tradiciniu...