Pažintis su Hamburgu prasidėjo nuo autobusų stoties, nes teko vykti autobusu iš Berlyno. Trys valandos kelio iš Berlyno sėkmės atveju kainuoja 9 eurus į vieną pusę, standartinė kaina - 27 eurai į vieną pusę. BerlinLinienBus kompanijos vyksta 12 autobusų per dieną abiem kryptimis. Traukiniu būtų valanda greičiau, bet ir kaina atitinkamai didesnė.
Hamburge autobusų ir traukinių stotys šalia. Tik atvykus į Hamburgą neapsidžiaugiau. Nešalta, bet drėgmė ir rūkas. Matomumas gal pora metrų. Miesto rotušės matosi gabaliukas, St. Michaelis bažnyčios - tik durys, neaišku, kur jinai prasideda ir kur baigiasi.
Kaip paaiškino vietiniai, oras nenuspėjamas. Vakar buvo saulėta, šiandien apsiniaukę, kas bus ryt, neaišku ir jokios prognozės nepagelbės.
Turintis 1,8 mln. gyventojų Hamburgas yra antras pagal dydį Vokietijos miestas ir trečias pagal dydį Europos uostas. Ką reiškia trečias pagal dydį uostas, supratau išplaukus į ekskursiją laivu po uostą. Kadangi lapkritis nėra pats turistiškiausias metas, ekskursijos laikas sutrumpintas pusvalandžiu. Už 16 eurų valandą visai smagiai plukdė po uostą ir pasakojo apie jame esančius terminalus.
Krovininio laivo dydį ir savo menkumą suvoki, kai turistinis laivukas priplaukia arčiau jo. Iš laivo taip pat geriau galima apžiūrėti garsiąją Hamburgo filharmoniją. Skandalingasis projektas prasidėjo 2007 metais ir jo tuometinis biudžetas siekė 241 milijonus eurų ir turėjo būti baigtas 2010 metais. 2008 metais projekto kaina išaugo iki 450 milijonų eurų, šiais metais perskaičiuotas biudžetas jau siekia 500 milijonus eurų ir projektas bus baigtas ne anksčiau kaip 2015 metais.
Tiesą sakant, kol kas didesnį įspūdį daro projekto biudžetas, nei pats pastatas. Netoli būsimosios filharmonijos pastatytas naujų gyvenamųjų namų kvartalas, kur už vaizdą į Hamburgo uostą tektų mokėti 2000 eurų už kvadratinį metrą.
Modernių pastatų Hamburge tikrai netrūksta, kai kurie jų daro nemenką įspūdį. Nesuprasi, kodėl miestui prireikė dar vienos vietos koncertams, kai ir taip pilna koncertų salių bei teatrų.
Miestas- uostas reiškia, kad čia didesnis žuvies pasirinkimas. Pirmas įspūdis - čia jie maitinasi sušiais. Tiek daug japoniško maisto restoranų nebuvau mačiusi nė vienam Europos mieste. Tikriausiai todėl neatsitiktinai geriausias Vokietijos sušių meistras S. Henssler turi savo restoraną "Henssler & Henssler" būtent Hamburge.
Bandau prisiminti, prieš kiek laiko draugai turėjo rezervuoti staliuką šitame restorane. Manau, kad ne mažiau kaip prieš pora savaičių. Pats restoranas nelabai romantiškas, daugiau primena tarybinių laikų gamyklų valgyklą. Žmonių masė, triukšmas, maisto reikia laukti ilgokai, tačiau kai atkeliauja porcija, nenuvilia. Skanu ir kainos Vokietijos masteliais ne kosminės.
Vis dėlto geresni prisiminimai iš jaukaus šeimyninio portugalų restorano, kurį atradau atsitiktinai, bet maistas ir atmosfera tokia, kad norisi tenai sugrįžti. Gurmanams Hamburge tikrai yra ką veikti bet kuriuo metų laiku.
Vis dėlto lapkričio pabaiga nėra toks jau niūrus metas būti Hamburge. Nuo lapkričio 26 dienos pradėjo veikti Kalėdinės mugės. Didžiausia Kalėdinė mugė veikia prie Rotušės, o garsiausia - St. Pauli gatvėje.
Iš pradžių nelabai supratau, kur papuoliau. Mulen Ružo tipo aplinkoje Kalėdinė mugė! St. Pauli gatvė kitaip dar vadinama Hamburgo Raudonųjų žibintų kvartalu. Pati mugė visai smagi. Na, seniai Besmegeniai dekoracijose kiek kitaip atrodo, valgomi ir nevalgomi suvenyrai vietomis labiau tiktų bernvakariams ir mergvakariams nei Kalėdoms, bet tai ir daro šitą mugę išskirtine. Jinai vyksta Hamburge jau dešimt metų ir yra gana populiari.
Griežtesnių pažiūrų žmonėms Hamburge netrūksta tradicinių Kalėdinių mugių. Kalėdinių namelių mieste pilna ir atrodo nuo pirmos mugės atidarymo dienos jose netrūksta lankytojų bet kuriuo dienos metu. Suvokiu, kad be reikalo baiminausi. Hamburgas turi ką pasiūlyti kiekvienam ir bet kuriuo metų laiku.
