Jų meilė šiam žaidimui yra tokia didelė, kad net tada, kai nežaidžia, jie visą laiką aptarinėja žaidimo strategijas.

Tačiau šio kaimelio gyventojai ne visada buvo taip aistringai įsitraukę į šį žaidimą. Dar prieš 40 metų jų aistra buvo nukreipta kitur – į vietinius alkoholinius gėrimus, kuriuos jie patys gamindavosi tam, kad išgyventų. Daug gyventojų buvo priklausomi nuo pigių svaigalų. Tai turėjo tragiškas pasekmes visai bendruomenei. Vienu momentu reikalai tapo tokie blogi, kad keli kaimo gyventojai iš tiesų paprašė valdžios pagalbos – pakvietė atvykti į kaimelį ir padėti atsikratyti keliais jų alkoholinių gėrimų gaminimo „taškais“.

Tačiau viskas iš tikrųjų pradėjo keistis tada, kai vienas kaimo gyventojas, dešimtokas vardu C. Unnikrishmanas, nusprendė, kad nori išmokti žaisti šachmatais. Įkvėptas naujienų reportažo apie amerikiečių šachmatų legendą Bobby Fischerį, kuris tapo didmeistriu dar būdamas 16-os, Unnikrishnanas nukeliavo į kaimyninį kaimelį, kad pats išmoktų šio žaidimo. Ir nuo tada, kai jis „užsikabino“ pats, susigalvojo sau misiją šiuo žaidimu sudominti ir visus kitus savo kaimelio gyventojus.

Todėl jis pradėjo nemokamai mokyti savo namuose visus norinčius išmokti kaip žaisti šachmatais. Ir jo paties nuostabai, šachmatų karštinė žaibiškai išplito per visą Marottichal kaimelį. Gyventojai ne tik greitai pagavo žaidimo niuansus, bet netrukus tapo aistringais šachmatų gerbėjais. Per 4 dešimtmečius Unnikrishnanas išmokė daugiau nei 600 žmonių. Daug iš jų dalyvavo ir laimėjo valstijos šachmatų turnyrus.

„Apie 90 proc. šio kaimelio gyventojų žaidžia šachmatais“, - sako vietos Gram Panchayat – savivaldos organizacijos Indijos kaimuose prezidentas Sreenivasanas. Pernai rugpjūčio mėnesį jis pranešė, kad Marottichal kaimelis yra pirmasis „šachmatų kaimelis“ Indijoje. Net pats Indijos šachmatų legenda, Viswanathanas Anandas, pasveikino kaimelio gyventojus su šiuo pasiekimu.

Unnikrishnanas dabar vadovauja Marottichal kaimelyje esančiam nedideliam restoranėliui, kur žmonės gali laisvai bet kuriuo metu ateiti ir žaisti šachmatais.

Jis prie savo namų taip pat turi specialų kiemą, kur renkasi šachmatų entuziastai, kurių amžius tarp 8 ir 80 metų, ir tobulina savo įgūdžius. Net nereikia sakyti, kad alkoholis yra paskutinis dalykas jų mintyse.

Kaip sako pats Unnikrishnanas: „Šachmatai yra mano aistra. Kai pradedu žaisti, pamirštu viską. Tam tikra prasme, tai yra priklausomybė“.