Bevielis internetas ir išmanieji telefonai jau seniai leidžia dirbti atostogų metu. O atostogauti dirbant? Irgi įmanoma, tereikia nepamiršti maudymosi kostiumo ir gal… kompiuterio monitoriaus.
Darbuotojų grupės ar net visos įmonės išvykos į užsienį arba kaimo sodybą Lietuvoje – ne poilsiauti ir pramogauti, o dirbti, – jau seniai nėra naujiena. Taip ieškoma kitokių erdvių darbui, kartu – naujų idėjų, įkvėpimo, efektyvumo (jei turi tikslą projektą užbaigti iki grįžtant, nesvarbu, sėdėsi su kolegomis aplink stalą ar kojas sumerkęs į baseiną, teks suktis greičiau), stiprinami ryšiai tarp kolegų (vyksta vadinamasis team building).
Bent du Lietuvos didmiesčiai – Vilnius ir Klaipėda – metė iššūkį tolimesniems, šiltesniems ir egzotiškiems kraštams, pasisiūlė rengti darbostogas (angl. workation). Sostinė porą metų kvietė užsieniečius ir sulaukė svečių iš tokių kompanijų, kaip „British Airways“, „Siemens“, „Expedia“. Klaipėda labiau orientuojasi į Lietuvos kompanijas ir kviečia padirbėti pajūryje net užklupus COVID-19 bei prasidėjus šaltajam sezonui.
Jūrai likdavo tik vakarai
Kaip rodo pavadinimas workation, sudarytas iš dviejų angliškų žodžių work (darbas) ir vacation (atostogos), tai yra darbas atostogaujant. Kitaip tariant, žmogus ilsisi nuo įprastos darbo vietos, bet ne nuo paties darbo. Tokia veiklos forma tapo įmanoma dėl modernių technologijų – nešiojamųjų kompiuterių, galimybės rengti telekonferencijas, bendrai dirbti leidžiančių įrankių (VPN – virtualaus privataus tinklo, debesijos ir pan.).
Darbostogos turi nemažai privalumų: jos leidžia ilsėtis, bet tuo pačiu metu dirbti ir gauti algą, pakeisti įprastą rutiną ir taip sumažinti streso lygį, paskatinti kūrybiškumą, praplėsti akiratį, sutikti naujų žmonių ir mokytis iš jų, galų gale – sukurti tikrą komandą. Įgyta nauja patirtis padeda darbuotojui tobulėti profesionaliai ir kaip asmenybei.
Esama ir trūkumų: kol nusistovi naujas ritmas, produktyvumas dažniausiai krenta, reikia virtualaus bendravimo įgūdžių, jau nekalbant apie būtiną įrangą – gerą interneto ryšį, pakankamai kompiuterių ir pan. Nors pats darbas kitoje vietoje daug papildomų sąnaudų nereikalauja, darbostogos kainuoja daugiau nei šiaip eiti į biurą – reikės mokėti už bilietus ar degalus, galbūt draudimą ir vizas, maistą. Tačiau esama prognozių, kad ateityje tai gali tapti populiaria kelionių forma – atostogauti neatsitraukiant nuo darbo.
„Drąsiai!“ – paklaustas, ar siūlytų išbandyti darbostogas, nė negalvojęs atsakė IT paslaugų bendrovės „TeleSoftas“ projektų vadovas Dangiras Račkauskas. Jis su penkiais kolegomis vasarą kelioms dienoms buvo įsikūrę Klaipėdoje.
Ne savo biuro kėdžių minkštumą šios kompanijos darbuotojai išbandė jau ne pirmą sykį. Be to, jiems nuolat tenka padirbėti kitame mieste dėl paprastos priežasties – kompanija biurus turi ne tik Vilniuje, bet ir Kaune bei Klaipėdoje. Tad, pavyzdžiui, tą patį projektą įgyvendinantys žmonės retkarčiais turi susitikti ne tik virtualiai.
Būtent kompanijos biurą uostamiestyje, o ne bendradarbystės erdves D. Račkauskas su komanda rinkosi kaip laikiną darbo vietą. Dėl to jiems nereikėjo rūpintis darbo vietos pritaikymu (nebent, esant poreikiui, atsivežti papildomą monitorių ar pan.), galėjo su klaipėdiškiais kolegomis aptarti įvairius reikalus. Nors į darbostogas uostamiestyje atvažiuojantiems žmonėms kai kurie viešbučiai siūlo nuolaidas, „TeleSofto“ komanda išsinuomojo aštuonvietį namą.
Žinoma, Klaipėda pasirinkta ne vien dėl „savo“ biuro, bet ir dėl noro pakeisti tiesiog vietą bei jūros. Tiesa, tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovas tikino, kad ši išvyka buvo labiau „darbo“ nei „-stogos“, – nors uostamiestis pamalonino geru oru, pasitaikė metas, kai užgriuvo daugiau darbų, tad paplūdimiui liko tik vakarai.
Sulaukė ne mažiau žmonių nei pernai
Uostamiestis darbuotojus iš kitų miestų ėmė kviesti dar pernai gegužę, kai startavo kampanija „Workation Klaipėda“. Miesto plėtros agentūros „Klaipėda ID“ komanda ragino: „Iškeiskite didmiestį į pajūrį, asfaltą – į smėlį, kondicionierius – į gaivų vėjo gūsį, automobilį – į dviratį, sporto klubą – į banglentes ir jėgos aitvarus, o kasdienybę biure – į vieną iš išskirtinių bendradarbystės erdvių Klaipėdoje!“
Uostamiestis kaip vieną iš savo privalumų nurodė bendradarbystės erdves, iš kurių vienos buvo orientuotos į mokslą, kitos – į kūrybinių industrijų atstovus, trečios – į freelancerius.
Anot laikinosios „Klaipėda ID“ direktorės Eglės Songailienės, projektas buvo sėkmingas ir net nusitęsė į neįprastai šiltą rudenį. Darbą atostogų ritmu uostamiesčio bendradarbystės erdvėse iki spalio vidurio išbandė daugiau nei 200 jaunų profesionalų – ir laisvai samdomų darbuotojų, ir kolektyvų – iš kitų Lietuvos miestų. Jiems buvo siūlomos specialios programos, skirtos pažinti miestą, partneriais tapę viešbučiai siūlė nuolaidas.
Vienas svarbiausių šios kampanijos tikslų yra pritraukti gyventojų į Klaipėdą, kuri esą turi didmiesčio atributus ir mažesnio miesto privalumus. Net didesnio pirkinio žmonės paprastai neperka, jo gerai neapsvarstę, tad „Workation Klaipėda“ dalyviai buvo kviečiami pasitikrinti, ar miestas tinkamas gyventi ir dirbti.
Šiemet laukė antras „Workation Klaipėda“ sezonas, bet planus pakoregavo koronavirusas. Programa, kaip ir planuota, prasidėjo pavasarį, tik kiek kitaip nei pernai. Kampanijos iniciatoriai pasinaudojo situacija ir ėmė kviesti tiesiog atvykti ir pabūti bei padirbėti Klaipėdoje tinkamiausiose sau vietose: kavinėse, bibliotekose, viešbučiuose, meno dirbtuvėse, net banglenčių stovykloje.
„Po karantino būtina paspausti restart mygtuką. Įkvėpkite gaivaus oro ir leiskite jūros vėjui perkrauti visas jūsų mintis naujam, šviesesniam etapui“, – klaipėdiečiai kvietė grįžti iš karantino į tikrą gyvenimą, kur gyvi pokalbiai, tikri pojūčiai ir darbas tampa malonumu. Jie siūlė alternatyvą atostogoms, kurių planus sugriovė karantinas. Pašnekovė neslėpė, kad iš pradžių baugino pandemija ir dėl jos paskelbtas karantinas. Buvo akivaizdu, kad tokioje situacijoje bendradarbystės erdvės gali nepasiteisinti.
Bet šylantis oras ir nutrauktas karantinas nuteikė optimistiškai – atėjus vasarai iniciatyva įgavo pagreitį. E. Songailienės žodžiais, į pajūrį viliojo ir tai, kad buvo sunku keliauti į užsienį. Tų, kuriuos buvo galima „sugaudyti“, nes jie buvo apsistoję, dirbo ar lankėsi projekto partneriuose ar siūlytose erdvėse, pašnekovė suskaičiavo daugiau kaip 200 – kaip ir pernai. Bet ji spėjo, kad buvo ir tokių, kurie tiesiog atvyko padirbėti į Klaipėdą ir programoje niekaip nedalyvavo.
Anot laikinosios „Klaipėda ID“ vadovės, į uostamiestį padirbėti atvyksta tie, kurie šiaip nenusėdi vietoje. Juo suvilioja, kad kampanijos iniciatoriai nuveikia už juos pusę darbo – pasiūlo, kur dirbti ir apsistoti, ką veikti ir patirti, padeda susitikti su bendradarbystės bendruomenėmis ar suorganizuoti norimą pramogą.
Nors vasara seniai baigėsi, o koronavirusas nesitraukia, Klaipėda nusiteikusi dirbančius žmones kviesti ir toliau. „Tačiau net dabar, kai su korona situacija rimta, turime, ką pasiūlyti, – tvirtino laikinoji agentūros vadovė. – Pavyzdžiui, kūrybinė rezidencija „TEMA namai“ siūlo individualias studijas visai prie kelto į Smiltynę. Tobulas karantininis variantas intravertui!“
Paklausta, ką uostamiestis gali pasiūlyti ne šiltojo sezono metu, E. Songailienė nusijuokė: „Kai baigiasi vasara, klaipėdiečiai pradeda eiti prie jūros.“ Anot jos, tuomet Klaipėda skandinaviškai žavinga – rami viduje, pasišiaušusi išorėje. Įprastai tuomet į sales grįžta festivaliai, banglentininkai ir kaituotojai pagaliau sulaukia rimto vėjo ir bangų. Kitaip tariant, Klaipėda siūlo tą patį, ką ir vasarą, tik be maudynių jūroje, kaitinimosi saulėje ir Jūros šventės.
„Workation Klaipėda“ įvertino ne tik pajūrio pasiilgę darbuotojai iš kitų Lietuvos miestų – kampanija buvo pripažinta tarptautiniu lygiu. Ji neseniai buvo nominuota Politikos inovacijų apdovanojimuose.
Vilnius kvietimus dalijo konkurse
Dar anksčiau nei klaipėdiškiai darbostogas užsieniečiams ėmė organizuoti Vilnius. Tik jų formatas buvo kitoks – vyko konkursai, kurių nugalėtojų laukė savaitė darbo ir pramogų. Laimėjusių kompanijų darbuotojams tereikėjo atvykti į Lietuvą, visu kitu pasirūpindavo agentūra „Go Vilnius“.
Kodėl užsieniečiai turėtų važiuoti padirbėti į Vilnių, o ne, pavyzdžiui, į Barseloną? „Workation programos iš tiesų dažnai stereotipiškai siejamos su egzotiškais kraštais, jūra ar baseinu. Tačiau viskas priklauso nuo jų tikslo, – pabrėžė agentūros direktorė Inga Romanovskienė. – Darbostogų metu įmonės siekia atitrūkti nuo įprastos aplinkos, pasisemti įkvėpimo, atrasti dar neatrastas vietoves ir tiesiog pabūti drauge. Vilnius tam puikiai tinka.“
Anot jos, vienas didžiausių Vilniaus privalumų – darbo ir laisvalaikio balansas. Miestas kompaktiškas, žalias, turi gausybę laisvalaikio erdvių ir pramogų, aukščiausios kokybės restoranų, tad pilna galimybių laiką po darbo praleisti kokybiškai. Pavyzdžiui, netrukus po verslo susitikimo kilti oro balionu. Sostinė gali pasigirti stipria verslo bendruomene – darbostogų dalyviams galima pasiūlyti įdomių, akiratį plečiančių susitikimų su inovatyvias idėjas vystančiais kūrėjais iš Vilniaus.
„Workation Vilnius“ gimė ieškant nestandartinių būdų pristatyti Vilnių verslo segmentui, – teigė I. Romanovskienė. – Geriausiai apie miestą kalba asmeninės patirtys, todėl, užuot vien pasakoję apie Vilniaus privalumus verslui ir jo svetingumą talentams, leidome tai pajusti patiems.“
Ši pažintinė programa buvo organizuojama dvejus metus iš eilės – 2018-aisiais ir pernai. Ji buvo numatyta ir šiems metams, tačiau planus pakeitė COVID-19. Kol kas nežinia, ar po pandemijos programa bus atnaujinta, tačiau kampaniją pašnekovė įvertino kaip sėkmingą ir naudingą ne tik įvaizdžio, bet ir patirčių keitimosi prasme.
Didžiausią įspūdį padarė oro balionai
Priešingai nei Klaipėda, kuri ragina visus norinčius ir galinčius darbo vietą kuriam laikui perkelti į pajūrį, Vilnius sprendė, ką pakviesti. Abu kartus vyko konkursai, kuriuose dalyvavo 56 kompanijos iš įvairių pasaulio šalių. Laimėtojus – po tris kasmet – rinko konkurso komisija. Vilniui itin svarbūs finansinių technologijų (fintech), IT, lazerių, biotechnologijų panašūs sektoriai, tad pirmiausia buvo kviečiami jų atstovai.
Užpernai Vilniuje dirbo telekomunikacijų milžinės „BT Group“ ir kelionių planavimo platformos „Expedia“ iš Didžiosios Britanijos bei danų startuolio „OrderYOYO“ komandos. Jos turėjo progą pasikeisti patirtimi su lietuviško verslo ir institucijų atstovais. „BT Group“ atstovai bendravo su bendrovės „Telia“ darbuotojais, „Expedia“ įžvalgomis apie Vilnių dalijosi su turizmo verslo kompanijomis.
Pernai atranką laimėjusių oro linijų „British Airways“ komandos viešnagė Vilniuje buvo reikšminga dėl galimybės patekti į šios kompanijos partnerių akiratį – ji bendradarbiauja su daugiau kaip 200 agentūrų Europoje ir už jos ribų, avialinijomis „Iberia“, „Aer Lingus“, „American Airlines“. Vilniuje taip pat dirbo vokiečių inžinerijos gigantės „Siemens“ išmaniosios infrastruktūros padalinio, veikiančio Šveicarijoje ir turinčio per 10 tūkst. darbuotojų, atstovai, bei sparčiai augančios Jungtinės Karalystės finansinių technologijų įmonės interneto banko „Monese“ komanda.
Iš kiekvienos įmonės atvyko po 10 žmonių – arba visas skyrius, arba tam tikro projekto komanda. Tokią atsiuntė „Siemens“ – atskirai dirbantys įvairių sričių specialistai buvo suburti vienam projektui, todėl jiems buvo svarbu pabūti kartu. Komandos skyrėsi priklausomai nuo to, ar atstovavo korporacijai, ar augančiam startuoliui. Keliose grupėse buvo žmonių iš Lietuvos – būtent jie pirmieji pastebėjo „Workation Vilnius“ ir paragino kolegas dalyvauti.
„Go Vilnius“ darbostogų dalyviams suorganizavo savaitės trukmės pažintinę programą: suteikė darbo vietas modernioje bendradarbystės erdvėje, kvietė pietauti ir vakarieniauti Vilniaus restoranuose, organizavo susitikimus su miesto verslo bendruomene, rūpinosi laisvalaikio programa – nuo parodų iki skrydžių oro balionais. I. Romanovskienės tikinimu, būtent pastaruosius visi vienbalsiai išrinko kaip įsimintiniausią pramogą. Darbostogų veiklos buvo derinamos su dalyviais, kad jie gautų kuo daugiau naudos.
Programos dalyvius viliojo galimybė įvairiapusiškai pažinti Vilnių. Pavyzdžiui, „Monese“ domino verslo aplinka Lietuvoje. „Po kelių susitikimų su verslo atstovais Vilniuje susidarė įspūdis, kad Lietuva yra ypač patraukli kryptis fintech įmonėms tiek pradėti verslą, tiek plėsti veiklą steigiant aptarnavimo centrus. Bendravome su įmonėmis, kurios čia turi savo žmogiškųjų išteklių, plėtros, atitikties komandas. Visos šios sritys yra esminės bet kuriam fintech startuoliui“, – teigė už finansus atsakingas viceprezidentas Amishas Mody.
„British Airways“ atstovai į Vilnių atvyko sustiprinti tarpusavio ryšį. Beveik visi čia lankėsi pirmą kartą ir gyrė sostinę kaip kompaktišką miestą, kuriame galima daug pamatyti ir nuveikti. Kadangi daug bendrauja su klientais interneto skambučiais, jie gyrė ir interneto greitį.
Dėl vieno susitikimo būtų skridusi ir į Šveicariją
Anot I. Romanovskienės, vienerių metų kampanija miestui kainavo apie 30 tūkst. eurų, įskaitant tiek ilgalaikę tarptautinę rinkodaros kampaniją, tiek pažintinės programos išlaidas. Siekiant sustiprinti Vilniaus žinomumą verslo pasaulyje, vyko rinkodaros kampanija užsienyje, kuri vien pernai, pasitelkiant reklamą viešinti „Workation Vilnius“, esą pasiekė beveik 4 mln. vartotojų.
Programos dalyviai, anot jos, tampa Vilniaus ambasadoriais, perteikia savo įspūdį apie miestą kolegoms, kurie apie jį galbūt nebuvo daug girdėję.
Kampanija esą buvo svarbi ir Vilniaus verslo bendruomenei. Svarbią programos dalį sudarė susitikimai su vietos bendrovėmis, buvo keičiamasi patirtimi, mezgami ryšiai. Viena iš susitikime su „Siemens“ atstovais dalyvavusių vilniečių teigė, kad dėl tokio pokalbio būtų buvę verta skristi ir į Šveicariją. Kitame susitikime tarp įmonių užsimezgė bendradarbiavimo ryšys.
