Kam nepatariama skristi lėktuvu?
„Ar verta keliauti lėktuvu ir kaip pasiruošti kelionei, turėtų gerai pagalvoti net tie, kurie ūmiai susirgo, pavyzdžiui, didžiule sloga ar sinusitu. Prieš skrydį reikėtų pasistengti šiuos negalavimus išgydyti: jei skrydis tolimas, gresia komplikacijos, klausos susilpnėjimas ar net apkurtimas. Protinga būtų planuojant kelionę sustiprinti imunitetą, kad išliktumėte sveiki“, – sako Centro poliklinikos Lukiškių skyriaus vedėja, šeimos gydytoja Rita Judzentavičienė.
Pasak medikės, nėščios moterys taip pat turėtų pasverti savo galimybes, prieš leisdamosi į ilgą kelionę lėktuvu. Trečią nėštumo trimestrą, esant septynių mėnesių nėštumui, skristi lėktuvu net ir ginekologai nelabai leidžia. Skrydis yra rizika ir pačiai nėščiajai, ir kūdikiui. Dėl oro slėgio kaitos gali įvykti tromboembolinių komplikacijų ar priešlaikinis gimdymas. Suplanavus kelionę būtina nueiti pas savo akušerį ginekologą ir su juo pasitarti. Kita kategorija žmonių, kurie turėtų ypač pasiruošti skrydžiui, – sergantieji lėtinėmis ligomis.
„Pirmiausia savimi tinkamai pasirūpinti, galbūt net atsisakyti skrydžio lėktuvu turėtų sergantieji širdies ir kraujagyslių bei plaučių ligomis. Daugelis lėktuvų nepritaikyti kelionės metu laisvai judėti, todėl, jei sveikata leidžia keliauti, ilgo skrydžio metu reikėtų judinti pėdas, kas valandą atsistoti, pavaikščioti lėktuve.
Be to, plaučių ar širdies patologijos varginami žmonės turėtų pasvarstyti, ar verta skristi į šalį, kurioje didelė oro tarša, pavyzdžiui, į Meksiką. Apie sveikatą derėtų pagalvoti ir keliaujant į aukščiau jūros lygio esančias šalis, kuriose labai karšta ir drėgna. Karštis, drėgmė ir deguonies stygius gali labai pabloginti sveikatos būklę“, – perspėja gydytoja.
Labai atidžiai pasverti galimybę keliauti turėtų žmonės, sergantys onkologinėmis ligomis, ypač jei liga yra pažengusi. Ilgai keliauti rizikinga ir sergantiesiems AIDS. Kartais žmonės per mažai skiria dėmesio skydliaukės patologijai. Tačiau ne veltui skydliaukė vadinama streso liauka, tad dažnas skraidymas gali pabloginti skydliaukės tyrimų rezultatus ir ligos eigą.
Į krepšį pirmiausia – vaistai
Prieš vykdamas į kelionę lėtinėmis ligomis sergantis žmogus turi pasiimti visus reikalingus vaistus ir apskaičiuoti, kad jų nepritrūktų. Prieš tai reikėtų išsiaiškinti, ar vaistams (stipriems nuo skausmo, centrinę nervų sistemą veikiantiems, skirtiems nerimui slopinti ar nuo nemigos, įvairiems raminamiesiems ar tiems, kurių sudėtyje yra morfino) nėra kokių nors apribojimų vežti lėktuvu ar per kitos šalies sieną.
„Jei vartojate psichotropinius ar narkotinių medžiagų turinčius preparatus, reikėtų iš anksto pasirūpinti receptu ir išrašu apie jūsų ligą bei paskirtus vartoti medikamentus, nes kai kuriose šalyse patikrų metu gali to pareikalauti. Visus kelionės vaistus patariama laikyti rankiniame krepšyje. Ypač tai svarbu cukriniu diabetu ar bronchine astma sergantiems žmonėms, nes nežinia, kada gali prireikti pirmosios pagalbos. Jeigu vartojate tokius medikamentus, kuriems laikyti reikia tam tikrų sąlygų, pavyzdžiui, šalčio, informuokite apie tai skrydžio palydovą, paprašykite tuo pasirūpinti“, – teigia Kauno klinikos „Bendrosios medicinos praktika“ šeimos gydytoja Edita Gecevičienė.
Beje, insulino flakonams šaltis kenkia, todėl jų neatiduokite į bagažą – jame vaistai gali užšalti ir nebebus tinkami naudoti. Kai kurių vaistų įvežimas, neturint gydytojo išrašyto recepto, į tam tikras, ypač griežta tvarka šioje srityje pasižyminčias, šalis, pavyzdžiui, Tailandą, gali ne tik sugadinti atostogų nuotaiką, atimti daug laiko aiškinantis, bet ir lemti tai, kad atsidursite kalėjime.
Vežant narkotinius ar psichotropinius vaistus per Lietuvos sieną (išvykstant ir atvykstant), privaloma laikytis šių taisyklių:
lnarkotinius ar psichotropinius vaistus galima vežtis tik asmeniniam vartojimui sveikatos priežiūros tikslais;
vykstant į Šengeno valstybę, kartu su vaistais būtina turėti asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą nustatytos formos pažymą, o vykstant į ne Šengeno valstybę, – vežamų vaistų receptų kopijas;
pažyma ar receptas turi būti išduotas tik keliaujančio asmens vardu;
negalima vežti daugiau vaistų, negu nurodyta pažymoje ar recepte (jo kopijoje);
vykstant į Šengeno valstybę, narkotinių vaistų vežtis galima ne ilgesniam kaip 30 dienų, o vykstant į ne Šengeno valstybę, – ne ilgesniam kaip 15 dienų laikotarpiui;
psichotropinių vaistų galima vežtis ne ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui;
vaistus privaloma laikyti originaliose pakuotėse;
švirkštus galima vežtis rankiniame bagaže, jeigu jų adatos ne ilgesnės nei 6 cm. Skysčių tūrio apribojimai rankiniame bagaže netaikomi vaistams, reikalingiems skrydžio metu. Visiems receptiniams vaistams reikalingos gydytojo pažymos.
Išsiruošus į mažiau civilizuotas šalis, visų pirma, būtina pasidomėti, kokie skiepai yra privalomi keliaujant į šią šalį. Ši informacija pateikiama Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje bei Pasaulio sveikatos organizacijos tinklapyje. Skiepais nuo tokių pavojingų ligų, kaip hepatitai A ir B, difterija ar vidurių šiltinė būtina pasirūpinti iš anksto. Nors šie skiepai nėra pigūs, tačiau jų poveikis išlieka ne vienerius metus.
Saulė ir vaistai – ne draugai
Retas pagalvoja, kad nuryta tabletė gali suveikti visai kitaip, kai mes būname kaitrioje saulėje. Gydytojai sako, kad gali įvykti savotiška „cheminė reakcija“.
„Nemažai vaistų gali sukelti fotosensibilizaciją – padidintą jautrumą saulės spinduliams. Todėl atidžiai reikėtų perskaityti vartojamų vaistų informacinius lapelius. Tokią reakciją gali sukelti amiodaronas, jonažolės preparatai, kaptoprilis, tetraciklinų grupės preparatai, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo tepalai, kontraceptikai, sulfanilamidai ir kiti. Jeigu vartojate šiuos vaistus, venkite tiesioginių saulės spindulių, nešiokite skrybėles, naudokite apsauginius kremus. Reiktų prisiminti, kad saulė pavojingiausia nuo 11 ryto iki 15 popiet.
Nerekomenduojama saulėje kaitintis vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat sergantiems hipertonija, epilepsija, onkologinėmis ligomis, išemine galvos ir širdies liga, aktyvia tuberkuliozės forma, nėščioms, nors saikinga saulės spindulių dozė padeda gydyti tam tikras odos ligas, pavyzdžiui, psoriazę, aknę“, – aiškina Kauno klinikos „Bendrosios medicinos praktika“ šeimos gydytoja Edita Gecevičienė.
Svarbu ir tai, kaip vaistus laikote vaikštinėdami saulėje ar gulėdami paplūdimyje. „Jokių vaistų, kuriuos lėtinėmis ligomis sergantis žmogus privalo turėti prie savęs, negalima laikyti saulėje. Juos reikėtų laikyti kažkokiame dėkliuke, apsaugant nuo tiesioginių saulės spindulių. Greičiausiai žmogui, kuriam būtini tokie vaistai ir pačiam reikia vengti saulės ir pagal galimybes daugiau būti pavėsyje arba į paplūdimį eiti dienos pabaigoje, vakarėjant arba kelionei rinktis metų sezoną, kai nėra didelių karščių“, – teigia Centro poliklinikos Lukiškių skyriaus vedėja, šeimos gydytoja Rita Judzentavičienė.
Kokioms pramogoms tarti „Ne“?
Nuvykę į kitas šalis stengiamės maksimaliai atsipalaiduoti, pasinaudoti visomis siūlomomis pramogomis. Tačiau silpnesnės sveikatos žmonės arba sergantys lėtinėmis ligomis turėtų labai atidžiai pasverti savo galimybes.
„Jeigu patologija nėra labai išreikšta, atostogauti išvykusį žmogų, žinoma, vilioja ir ekstremalios pramogos, viena iš tokių – nardymas. Jeigu žmogus niekada nėra nardęs, jo tyko tam tikri pavojai. Galima susirgti taip vainama Kesoninė liga, kuri pasireiškia keičiantis slėgiui. Žmogus gali pasijausti labai blogai. Kesoninė liga pasireiškia dėl staigaus perėjimo iš padidėjusio slėgio į normalų, pavyzdžiui, nardant ar skrendant lėktuvu.
Didėjant slėgiui, kraujyje ir audiniuose ištirpsta daugiau azoto. Pereinant į normalų slėgį, dujų tirpumas sumažėja, jos pereina į kraują, patenka į plaučius ir iškvepiamos. Jei slėgis kinta staiga, išsiskiriantis azotas nespėja pasišalinti per plaučius, todėl kraujyje ir audiniuose atsiranda Kesoninę ligą skatinantys veiksniai.
Negalavimų simptomai gali pasireikšti po išnirimo iš vandens praėjus ir 15 minučių, ir net 12 valandų. Didžiausia rizika nardyti yra turintiems kardiologinių ir plaučių problemų. Reikėtų žinoti, kad šiems žmonėms nerekomenduojama nerti giliau nei trys metrai, taip pat nereikėtų nerti, jei pernelyg šaltas vanduo ir ilgai būti po vandeniu.
Po skrydžio lėktuvu turi praeiti bent 24 valandos iki pasirengimo nardyti. Žmogus neturėtų rizikuoti nerti po vandeniu, jeigu jaučiasi pavargęs, jei atsirado silpnumas, jeigu skauda sąnarius ar raumenis. Jeigu pajutote šiuos simptomus ir jie nepraeina pailsėjus, reikia kreiptis pagalbos.
Lipimas į kalnus sergantiems kai kuriomis ligomis taip pat kelia riziką. Gal ne tiek pats lipimas, o besikeičiantis oro slėgis ir jo išretėjimas. Didesniame aukštyje ima trūkti deguonies, įkvėpimai gilėja. Jeigu, pavyzdžiui, užkopus į 2,5 kilometrų aukštį, pajuntate, kad negera, atsirado vangumas, silpnumas, pykinimas arba sutriko orientacija, reikia prabūti kažkiek laiko tame aukštyje, kol praeis.
Jeigu per parą ar dvi būklė pagerėja, galima kopti toliau, bet jei būklė nesikeičia, reikia leistis žemyn. Priešingu atveju, kopiant toliau gali atsirasti papildomi simptomai – padažnėjęs širdies plakimas, oro trūkumas, gali pakilti temperatūra, žmogus pradeda neadekvačiai mąstyti. Nors sakoma, kad sergant astma arba bronchitu bendra būklė kalnuose lyg ir pagerėja, pasidaro lengviau kvėpuoti, tačiau priešparodymas yra pakitęs kraujospūdis.
Žmogus turi žinoti šiuos grėsmę keliančius simptomus. Beje, susirgus ūmiom ligom, taip pat nepatartina kopti į kalnus. Na, tarkime, susirgus pneumonija, nereikia nei keliauti, nei atostogauti, reikia pasveikti ir tada kurti atostogų planus“, – dėsto Centro poliklinikos Lukiškių skyriaus vedėja, gydytoja Rita Judzentavičienė.
Prieš vykstant atostogų derėtų pasirūpinti ir sveikatos draudimu. Įsigydami sveikatos draudimą, kruopščiai jį išnagrinėkite ir įsitikinkite, kad jame yra įrašyta liga, kuria sergate, ir kad šis draudimas padengs išlaidas, jei dėl kokių nors priežasčių pablogėtų jūsų sveikatos būklė. Todėl visuomet perskaitykite net ir smulkiausiomis raidėmis parašytą tekstą – tai gali padėti išvengti nusivylimo ir nenumatytų išlaidų. Jei nežinote, kokias paslaugas dėl jūsų ligos turėtų apmokėti sveikatos draudimas, pasikonsultuokite su jus gydančiu gydytoju.