Pasak pašnekovės, jos klientams per atostogas didžiausią stresą kelią kolegų ar viršininko skambučiai, kelionės su vaikais ar su sutuoktiniu, su kuriuo pašliję santykiai.
Kad atostogos nevirstų stresu, specialistė pataria jau prieš jas ramiau nusiteikti, pabaigti pradėtus darbus, ruoštis atostogoms. Jos teigimu, kai kuriems žmonėms visiškai atitrūkti nuo darbų padeda ilgos atostogos, t. y., kai jie per metus atostogauja du kartus po dvi savaites arba nenutraukiamai visą mėnesį.
Psichoterapeutė akcentuoja, kad svarbiausia, jog žmogaus užsiėmimas per atostogas skirtųsi nuo kasdienės veiklos.
„Jei veikla buvo protinė, nelįskite į internetą per atostogas, gaukite kuo daugiau fizinių pojūčių. Keliaukite su palapinėmis, vaikščiokite gamtoje, galbūt vykite į šokių ar jogos stovyklą. Svarbiausia, kad dėmesys būtų koncentruotas, pavyzdžiui, jei esate prie jūros, kad galėtumėte gulėti ir klausyti jūros garso, o ne reguliuotumėte vaikus ar naršytumėte internete, o svetimoje šalyje, kad galėtumėte atsisėsti viduryje miesto ir ilgai žiūrėti į žmones aplinkui, kad būtų tokių momentų, kai jūs tiesiog medituojate, o ne blaškotės“, – patarė G. Petronienė.
Kalbėdama apie suplanuotas ir spontaniškas atostogas, pašnekovė pastebi, kad tam tikras spontaniškumo kiekis reikalingas kiekvienam žmogui.
„Tada atsiranda toks galėjimas įsiklausyti į savo norus. Pavyzdžiui, jei aš atvažiavau į kažkokį miestą ir turiu grafiką, kuriame tik laisvi gabaliukai pavalgymui, tai aš neturiu kada pajausti, kad galbūt aš ne muziejaus noriu, galbūt aš noriu kur nors palei upę pasivaikščioti ar kažką pasvajoti, ar užeiti į kokią vietą, kuri man labai patinka, ir neiti iš jos visą dieną“, – LRT televizijai pasakoja G. Petronienė ir pataria baikštesniems žmonėms nepersistengti su planavimu.
Išsamiau – laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.