Nors statistikos departamento duomenimis, užregistruotų vagysčių gyvenamose patalpose per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo beveik tris kartus – 2003 m. užregistruotos 8573 vagystės, pernai – 3265, draudimo specialistai pastebi, kad tokių nusikaltimų išaiškinama nedaug, o prarastas turtas atgaunamas retai.
Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ Baltijos šalių gyventojų turto draudimo produktų vadovės Jurgitos Kalvaitienės, šiandien ilgapirščiai yra daug sumanesni, tad ir apsisaugojimo būdų turi būti ne vienas ir kuo įvairesnių. „Vagiama profesionaliai, apgalvotai ir tikrai išradingai, be to, šiuolaikiniai vagys nuolat ieško potencialių aukų ir internete, kur įvairiais būdais renka informaciją, – sako J. Kalvaitienė. – Nenorintiems grįžus iš atostogų rasti apšvarintus namus, svarbu iš anksto maksimaliai pasirūpinti būsto saugumu: gera lauko spyna, šarvo durimis, tinkamai apsaugoti langus, įrengti signalizaciją bei apdrausti savo būstą. Tai kertiniai saugumo aspektai, tačiau jie bus efektyvūs neužmirštant ir papildomų saugumo priemonių.“
Draudimo ekspertė pastebi, kad žmonės dažnai galvoja, jog neturi daiktų, kurie domintų vagis, todėl gana atmestinai rūpinasi savo turtu: nesaugo ne tik dviračio ar nešiojamojo kompiuterio, bet neatsakingai palieka ir mobilųjį telefoną. Vien pavogus visus šiuos daiktus nuostoliai jau siektų kelis tūkstančius litų.
„Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose vis dažniau pasirodo filmuotos medžiagos, kurioje užfiksuoti nusikaltėliai, iš laiptinės vagiantys dviračius. Deja, tokia plintanti informacija ne tik padeda ieškoti prarasto turto, bet ir parodo, kad žmonės labai nerūpestingai jį prižiūri, galvodami, jog įrengta kamera užkirs kelią vagystei“, – sako J. Kalvaitienė.
Grėsmė turto saugumui dažnai sukeliama nepagalvojant – socialiniuose tinkluose, ypač vasarą, dalinamasi informacija apie išvykas, nuotraukomis su atostogų akimirkomis iš svetur, kuriose dažnai pažymimi ir kiti šeimos nariai. Specialistai rekomenduoja neskelbti tokios informacijos viešai, nes socialiniai tinklai šiuolaikiniam vagišiui – tobulas informacijos šaltinis, pranešantis, kad jūsų nėra namuose ir padedantis suplanuoti itin sėkmingą vagystę.
„Profesionalai vagystei ruošiasi iš anksto, tad apie turimą būsimos aukos turtą sužino ne tik iš elgesio viešumoje – pirkinių, turimo automobilio modelio, užimamų pareigų, bet ir interneto erdvėje sklandančios bet kokios informacijos“, – sako J. Kalvaitienė, pabrėždama, kad žmonės privalo būti atidesni, nesigirti turimais daiktais, turtais, artimiausiais planais, taip pat įspėti ir savo atžalas, jog draugams per dažnai nesigirtų apie planuojamas išvykas.
J. Kalvaitienė pastebi, kad šiuolaikinis žmogus, ypač miestietis, nepelnytai pamiršęs dar vieną saugumo garantą – kaimynus, nors prieš 20-30 metų kaimynai buvo viena geriausių vagis atbaidančių priemonių.
„Stenkitės užmegzti draugišką ryšį su artimiausiais kaimynais, bendraukite, tuomet tikėtina, kad jie neliks abejingi, jei kažkas bandys išlaužti jūsų buto ar namo duris, arba įtartinai slampinės aplink jūsų namą, – pataria specialistė. – Taip pat savo namų raktą palikite artimiems draugams ar giminaičiams – net užsukę palaistyti gėlių jie atbaidys potencialius vagis, kurie galbūt jau nusižiūrėjo jūsų turtą.“
