Joninių ištakos - Rasos. Vėliau ši šventė buvo susieta su šv. Jono Krikštytojo gimimo diena. Per XIX ir XX amžius šventė gerokai nunyko, bet po šventimo Kernavėje 1967 metais vėl atgijo.

Nepriklausomybės laikais šventė tapo dar populiaresnė. Svarbiausi šventės elementai – vanduo, ugnis ir augmenija. Joninių naktį ieškoma paparčio žiedo, pinami vainikai, spėjamas oras, buriama dėl meilės ir vestuvių, kūrenami laužai, šokinėjama per ugnį. Apeiginė ugnis apvalo, gydo. Augmenijai priskiriama ypatinga reikšmė.

Augmenijai priskiriama ypatinga reikšmė. Ta diena yra labai tinkama vaistažolėms rinkti. Ilgiausią dieną arba jos išvakarėse surinkti žolynai turi nepaprastos magiškos galios. Per vasaros saulėgrįžą pagerbiama į žiemos pusę išvykstanti Saulė, padėkojama jai už duotą šilumą, ji svetingai išlydima, kad sugrįžtų ir kitais metais.

Simonas Daukantas XIX amžiuje rašė, jog Jonines - pati linksmiausia metų šventė. Rasos šventė buvo tuomet švenčiama keturiolika dienų.

Tą dieną ir naktį visi eidavo į šventas upes ir ežerus praustis, kad jaunais taptų. Ligoniai prausdavosi, kad pasveiktų. Žmonės degino šėtrus, per ugnį šokinėjo, nes visi nuo šilumos prasidėjo ir jos dėka gyvuoja, dovanojo vieni kitiems skriaudas, visi lygūs jautėsi.

Latviai švenčia Jāņi arba Līgo šventę. Vieni geria alų, garsiai klausosi muzikos, dainuoja. Kiti per Jāņi prisimena senas tradicijas: vilki tautinius drabužius, dega laužus, dainuoja liaudies dainas, pina vainikus, juos leidžia į vandenį, apdėlioja vainikais naminius gyvūnus ir net automobilius.

Treti mano, kad Joninių naktį kaupiasi stebuklinga energija vandenyje, ore, augaluose. Tuo metu įmanoma susisiekti su savo siela ir geriau suprasti dalykus, vykstančius aplink tave.

Latvijoje išlikęs ir šios šventės erotinis aspektas. Kai kuriose senose jų dainose teigiama, kad moterys tą naktį gali turėti intymių ryšių.

Mūsų laikais erotinis lygmuo realizuojasi kitaip: poros eina į miškus ieškoti paparčio žiedo. Visi žino, kad paparčio žiedas neegzistuoja, bet tie, kas ieško tikisi tapti visažiniais ir suvokti meilę.

Birželio 24-ąją Latvijoje vyksta nudistų maratonas. Vyrai ir moterys išsirengia ir bėga visiškai nuogi. Tačiau šis maratonas vyksta tik viename mieste – Kuldigoje.

Kaip minėta, Joninių naktį specialių ritualų pagalba galima siekti tapti visažiniu, suprasti dalykus, vykstančius aplink. Iš senovės atkeliavęs noras atspindi žmogaus žingeidumą. Noras pažinti pasaulį dabar realizuojasi moksle, noras pažinti save – psichologijoje, filosofijoje.

Paparčio žiedo paieškos Joninių naktį atspindi negalėjimą pasiekti galutinės tiesos siekiant suprasti pasaulį ir save. Atrodo, kam ieškoti žiedo, kurio nėra. Sakyčiau, tos paieškos kupinos begalinio optimizmo. Taip ir reiktų gyventi iki pat mirties.

Per Jonines įprasta burti. Nuo seno moterims buvo labai svarbu ištekėti. Tai ir burdavo, ar ištekės, kada ištekės, už ko ištekės. Prie to paties ir meilės burtai. „Jis mane myli ar ne?“ -klausdavo merginos.

Ar tai aktualu šiandien? Mūsų laikais moteris aktyviai dalyvauja šeimos kūrime, dažniausiai ji nebėra beteisis vyro priedas ir gali pati rinktis busimąjį sutuoktinį.

Tačiau per pastarąjį dvidešimtmetį, paplitus partnerystei (gyvenimas kartu neįregistravus santuokos), vedybų klausimas vėl tapo aktualus. Taigi burtai „Ištekėsiu ar ne?“ tapo vėl svarbūs. Žmonėms šios dienos nepakanka, labai norisi žinoti savo ateitį.

Ar Joninės gali ką nors suteikti žmonių meilei. Norėčiau taip manyti. Joninės – tai šviesi, gyva, gili šventė, leidžianti atverti kelią į savo ir mylimo žmogaus širdį. Tačiau, kaip ir Valentino diena, tai nėra privalomo dėmesio ir meilės diena, kad ir kiek to kas norėtų. Draugų kompanija, du mylimieji susitinka prie laužo, išburia savo meilės ir šeimos ateitį. Taip gera šokti per laužą įsibėgėjus, po to šokti dviese jau aplink laužą. O kai pabos linksmybės, galima pasitraukti ir ilgai, gal visą naktį ieškoti paparčio žiedo.

Tai laikas buvimui drauge, ko tiek trūksta kasdieniame gyvenime. Neskubėdami mylimieji vaikštinėja, miške gana šviesu, greitai švinta, nes tai trumpiausios naktys metuose. Tinkama proga paklausti mylimojo be jokių burtų apie vedybų laiką, pasvajoti apie vaikus ir amžiną meilę.

Kas iš to, kad paparčiai nežydi ir meilė neamžina. Bet galima siekti tos amžinos meilės, kad kuo daugiau būtų džiaugsmingų dienų ir naktų dviem žmonėms. O paryčiui taip gera užmigti mylimojo glėbyje padovanojus savo kūną ir meilę vienas kitam. Kad ta naktis išsiskirtų iš kitų gyvenimo naktų.

Kaip žinome, Joninių dieną sveikiname Jonus ir Janinas. Šie vardai Lietuvoje yra pakankamai populiarūs ir gana seni. Kas tai yra – sveikinti žmogų jo vardo dieną? Tai dalijimasis džiaugsmu su kitu žmogumi, tai pozityvus santykis tarp žmonių, bendrystės stiprinimas.

Vardo diena yra proga prisiminti artimą žmogų ir pagerbti jį. Pyktis kaip ir nutirpsta, pasidaro šviesiau. Kai kam tai yra proga atleisti Jonui ar Janinai patirtas skriaudas ir atgaivinti pablogėjusius santykius. Vardo diena turi svarbų privalumą prieš gimtadienį: ji neturi amžiaus. Todėl su vardadieniu galima sveikinti net ir tuos, kurie bijo savo amžiaus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (19)