Ta proga kalbiname laikinąjį reikalų patikėtinį Japonijos amabasadoje Lietuvoje p. Yamanaka Shinichi.
- 2011 metais, 20-ųjų Lietuvos ir Japonijos diplomatinių santykių metinių metu, Kęstutis Ptakauskas kartu su Japonijos ambasada Lietuvoje suorganizavo Japonų kultūros festivalį, kuris tęsėsi 4 dienas. Kaip Japonijos ambasada remia šį festivalį? Ką Japonijos ambasada ketina pristatyti šių metų festivalyje?
- Šiais metas Japonijos ambasada yra festivalio rėmėjas. Į renginį pakvietėme Japonijos tradicinio popieriaus „washi“ menininką poną Sadao Mino į šį festivalį. Renginio metu ponas Sadao Mino pristatys „washi“ popieriaus dirbtuvę bei savo darbų parodą. Mes taip pat ketiname pristatyti tradicines japonų lėles bei unikalią antklodę, atvežtą iš Izumiotsu miesto Osakos prefektūroje, Japonijoje. Mes manome, kad tai yra puiki galimybė Lietuvos žmonėms glaudžiau susipažinti su japonų kultūra, o ypač su popieriumi „washi“ – ne tik jo praktiniu naudojimu, bet ir pažinti jį kaip gražią meno formą.
- Kokia yra 4-ojo Japonų tradicinio kultūros festivalio svarba Lietuvai, Japonijos ambasados požiūriu?
- Kiekvienas regionas turi išskirtinę kultūrą. Mes manome, kad žmonėms yra svarbu giliau pažinti japonų kultūrą. Japonų kultūra yra labai unikali; o jos svarbiausia sudedamoji dalis - dvasinis pagrindas. Pavyzdžiui: arbatos gėrimo ceremonija yra ne tik procesas kaip gerti tradicinę japonų žaliąją arbatą. Svarbiausia dalis - daryti kažką tam, gerbiant vienas kitą. Be to, mes bandome suteikti galimybes Lietuvos žmonėms prisiliesti prie autentiškos japonų kultūros. Šis festivalis yra labai svarbus Lietuvos menininkams, kurie paskyrė savo gyvenimą Japonijos kultūrai.
- Japonijos ambasada Lietuvoje organizuoja įvairius renginius, susijusius su Japonijos kultūra. Ar: Lietuvos žmonės domisi Japonijos kultūra. Jūsų nuomone, kuo jie labiausiai domisi?
- Daug Lietuvos žmonių domisi Lietuvos kultūra. Jauni žmonės dažniausiai susidomi Japonija per populiariąją kultūrą – animaciją ir cosplay. Mes manome, kad šiomis dienomis ši kultūra veikia kaip globali kalba pasaulyje.
- Ar kyla sunkumų organizuojant šiuos renginius?
- Mes bandome organizuoti kuo daugiau renginių. Tačiau pagrindinė problema yra menininkų, atvykstančių į Lietuvą iš Japonijos, finansavimas.
- Jeigu jūs turėtumėte galimybę ir visas reikiamas sąlygas – kokias modernaus ar tradicinio meno formas Jūs atvežtumėte į Lietuvą?
- Mes norėtume atvežti daugiau menininkų, kurie ne tik pademonstruotų tradicinį ar populiarųjį meną atskirai, bet pademonstruotų tradicinių ir modernių menų sintezę. Kaip vienas iš menininkų – Hiroshi Hori, kuris aplankė Lietuvą 2014 metais. Šis menininkas integravo moderniąją kultūrą į tradicinę. Be to, Sho Asano su tsugaru shamisen ir ansambliu pristatė „Tradicinės Japonų muzikos ir etninio džiazo“ koncertą 2011 metais. Mes norėtume pristatyti kažką naujo ir autentiško, o ne atskirti modernų meną nuo tradicinio.
*******************
Parodoje pamatysite: bonsai, suiseki, Japonijos kardus, kimono, kaligrafijos meną, sumi-e, japoniškų sodų, kraštovaizdžio architektūrą, interjero dizainą, tapybą ant kriauklių, Noh (teatro kaukės), arbatos gėrimo ceremoniją, japoniška keramiką bei tapybą. Taip pat ikebaną, išgirsite Japonijos džiazą bei tradicinę japonų muziką, haiku poeziją, sužinosite suši gaminimo paslaptis, susipažinsite su įvairiais kovos menais. Kongrese apsilankys daugiau nei 35 menininkai iš viso pasaulio. Kviečiame atvykti!
