Į istorinę Vietnamo sostinę Hue pora patraukė iš Cat Ba salos. Įspūdžiai ir naudingi patarimai – keliautojų pasakojime:
iš salos persikėlėme keltu ir nuvažiavome į Hai Phong miestą, o ten mūsų laukė pirmasis naktinis autobusas Vietname. Visada įdomu pamatyti ir išbandyti miegamąsias transporto priemones skirtingose šalyse, atrodo, lyg ir turėtų būti panašu, bet dažniausiai skiriasi labai stipriai.
Vietos pakankamai, tačiau pačiame autobuso gale neblogai supa, vis dėlto nusnausti pavyko ir po 12 valandų kelio 6 val. ryto pasiekėme Dong Hoi miestelį, kur turėjome susirasti autobusiuką į Phong Nha Ke nacionalinį parką, garsėjanti savo urvais. Jame taip pat yra ir pats didžiausias urvas pasaulyje.
Iš pradžių buvo neaišku, kur to autobusiuko ieškoti, nes autobusas mus paleido miestelio pakraštyje, o angliškai nelabai kas šnekėjo. Keli vietiniai šiaip ne taip paaiškino, kad mums reikalingas autobusiukas stoja kitoje kelio pusėje ir jau po kelių minučių jis atvažiavo, o mes, peršokę per greitkelio atitvarus, jau buvome pakeliui į parką.
Dar po valandos jau sėdėjome savo viešbutyje ir mastėme, ar pasilikti pailsėti, ar traukti tiesiai į urvus. Keli urvai yra gana lengvai pasiekiami iš Son Trach miestelio, kuriame ir apsistojome. Į patį didžiausią pasaulyje urvą reikia 5 dienas kabarotis per džiungles ir visa tai kainuoja „tik“ 3000 JAV dolerių žmogui. Kaip supratote, nusprendėme apsiriboti mažesniais urvais, kurie ne ką mažiau įspūdingi.
Jis yra visas užpiltas vandeniu, taigi didžioji dalis apžiūrima plaukiant laivu ir tik maža dalis prieinama pėsčiomis. Tyla ir milžiniški stalaktitų dariniai sukuria nepakartojamą vaizdą. Tai buvo vienas iš įspūdingiausių mūsų reginių per visą kelionę po pasaulį.
Urve įrengta gerai apgalvota apšvietimo sistema, atskleidžianti šio požeminio pasaulio didybę ir leidžianti pasigrožėti kiekvienu jo kampeliu. Iš tikrųjų, apšviesta tik maža dalis urvo ir dar kelioliką kilometrų urvas vinguriuoja visiškoje tamsoje.
Kitą dieną išsinuomavome motorolerį ir leidomės į kiek toliau esantį, bet dar didesnį – Paradise (Rojaus) urvą. Pakeliui į jį dar galima užsukti į Tamsųjį urvą (Dark Cave) ir jame ne tik pasivaikščioti, bet ir išsimaudyti bei papramogauti. Buvome šiek tiek peršalę, taigi nusprendėme šią pramogą praleisti ir keliauti tiesiai į rojaus urvą.
Kelias geras ir pakeliui dar galima pasigrožėti kalnų vaizdais, taigi keliasdešimt kilometrų kelionė visai neprailgo. Šis urvas yra sausas, o norint į jį patekti, dar reikia įkopti į visai nemažą kalniuką. Tik patekus į vidų pasitinka užburiantis vaizdas – milžiniško dydžio urvas, į kurio apačią veda kokių gerų penkių ar šešių aukštų aukščio laiptai. Urvas yra keliolikos kilometrų ilgio, o pasivaikščioti galima šiek tiek daugiau nei kilometrą. Iš tiesų, čia buvo dar įspūdingiau nei pirmajame urve, visų pirma tikriausiai dėl to, kad urvas dar didesnis.
Iš tiesų, pribloškia tiek kapų komplekso dydis, tiek prabangus įrengimas – nei laiko, nei pinigų čia nebuvo gailėta. Abu kompleksai yra gana skirtingi ir verti dėmesio, taigi jei būsite Hue, neapsiribokite tik imperatorių rūmais, būtinai nuvykite ir į jų kapus.
Jau šiek tiek nusibodęs apniukęs oras mus paskatino praleisti Hoi An miestą ir traukti tiesiai į Vietnamo pietus, kur planavome atsipūsti paplūdimiuose ir pasidžiaugti saule. O pradėjome nuo Nha Trang kurorto, kurį yra ypač pamėgę rusų poilsiautojai. Kaip mes ten nuvykome ir ką radome, jau netrukus.
Šaltinis: www.smalladventure.com